Seimas nepanoro mažinti rusiškos produkcijos kiekį televizijose

alfa.lt 2014-10-07

Seimas antradienį nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamoms pataisoms, kuriomis siūlyta mažinti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą.

Už atitinkamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas balsavo 33 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 49 parlamentarai. Už projektą balsavo opoziciniai konservatoriai ir keli liberalai, prieš ir susilaikė valdantieji ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Projektas grąžintas Prezidentūrai tobulinti.

Prezidentė siūlė įtvirtinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų televizijos programų kiekio turėtų būti oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, išskyrus specializuotus (teminius) paketus.

 Prezidentė pataisas pateikė reaguodama į „padažnėjusias informacines atakas, priešišką propagandą“. Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija.

 Seimo nariai per pataisų pristatymą kėlė klausimus, ar draudimo kelias yra tinkamiausias kovojant prieš propagandą, taip pat nuogąstavo, kad rusiškos produkcijos kiekio ribojimas gali atsisukti visai priešinga kryptimi - transliuojami liks tik propagandiniai kanalai, o ne alternatyvūs.

„Prievartinis kelias nėra tas kelias, kuris išspręstų visas problemas, tuo labiau, kad šiandieninės technologijos, internetas, satelitinės televizijos ir panašūs dalykai šitą veiksmą padaro, galima sakyti, beprasmį. Ar nereikėtų užtikrinti Lietuvos radijo ir televizijos įtakos valstybės gyvenime, kad būtų visuomenė tinkamai informuojama, šviečiama? Daugiau eikime skatinimo keliais, o ne prievartiniais“, - sakė Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas socialdemokratas Mindaugas Bastys.

 Pataisas pristačiusi prezidentės patarėja Rūta Kačkutė atkreipė dėmesį, jog ribojimai galiotų pagrindiniam programų paketui, tuo tarpu norintys matyti specializuotus (teminius) paketus, galės juos užsisakyti. „Čia kalbama apie ribojimą iki 10 proc. tik programų pagrindiniame pakete. Iš tikrųjų Lietuvos gyventojai turės galimybę matyti kitas programas, jei norės tai pasirinkti, bet tai nebus pagrindiniame retransliuotojų siūlomame pakete“, - sakė patarėja.

Skaityti daugiau...

Kad šiluma kaulų nelaužytų

lzinios.lt 2014-10-08

Spren­di­mą lai­ki­nai, tik tre­jiems me­tams, įves­ti PVM leng­va­tą šil­dy­mui Sei­mas pri­ėmė dar 2000 me­tais. Ji tu­rė­jo nu­sto­ti ga­lio­ti 2003-ių­jų gruo­džio 31 die­ną. Ta­čiau spren­di­mo įsi­ga­lio­ji­mas vis užs­trig­da­vo, nes pri­trūk­da­vo po­li­ti­nės va­lios. Kas­met, pri­im­da­mas biu­dže­tą, Sei­mas pri­im­da­vo ir įsta­ty­mą dėl šil­dy­mo leng­va­tos pra­tę­si­mo. Per­nai Sei­mo taip pat vie­nin­gai bu­vo nu­spręs­ta, kad leng­va­ta ga­lios tik iki 2014-ųjų pa­bai­gos, ir jos dėl to „nai­kin­ti“, kaip teig­ta – Vy­riau­sy­bei siū­ly­ti, esą nė­ra rei­ka­lo. Ta­čiau to­kia pa­ti si­tua­ci­ja su­sik­los­tė ir šiais me­tais - vi­suo­me­nės ais­tros ir dis­ku­si­jos ly­giai taip pat kai­ti­na­mos.

Vi­suo­me­nė tar­si pa­si­da­li­jo į dvi ba­ri­ka­dų pu­ses: vie­ni kal­ba apie dau­gia­bu­čiuo­se var­ga­nai gy­ve­nan­čius pi­lie­čius, ku­riems ne­pra­tę­sus leng­va­tos šil­dy­mas virs­tų ne­pa­ke­lia­ma naš­ta, ki­ti pik­ti­na­si šios leng­va­tos ne­tei­sin­gu­mu, nes ja nau­do­ja­si tik da­lis vi­suo­me­nės. Esą tie, ku­rie gy­ve­na in­di­vi­dua­liuo­se na­muo­se, šil­do­si du­jo­mis ar­ba kie­tuo­ju ku­ru, jo­kios PVM leng­va­tos ne­gau­na, tad mo­ka vi­są kai­ną. So­cia­li­nės ap­sau­gos spe­cia­lis­tai šią leng­va­tą įvar­di­ja kaip so­cia­liai ne­tei­sin­gą dar ir dėl to, kad ja taip pat nau­do­ja­si pa­si­tu­rin­tie­ji ir net tur­tin­gie­ji. Pa­pras­tai pa­sta­rie­ji ja pa­si­nau­do­ja dau­giau nei ne­pa­si­tu­rin­tie­ji, nes daž­nai gy­ve­na di­des­niuo­se bu­tuo­se ir dau­giau var­to­ja ši­lu­mos.

Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad gar­siau pra­by­la be­si­pik­ti­nan­ti vi­suo­me­nės da­lis, o ki­ta pu­sė, ne­va tur­tin­ges­nie­ji, pa­siė­mę pa­sko­las ir nu­si­pir­kę na­me­lius už­mies­ty­je, de­ja, ty­li, nors pa­gal skur­do ro­dik­lius jau­nos šei­mos, tu­rin­čios pa­sko­lą ir au­gi­nan­čios vai­kus, ti­krai ne­ga­li pa­si­gir­ti pra­ban­giu gy­ve­ni­mu. Jei­gu du dir­ban­tys žmo­nės su­dė­jus kar­tu už­dir­ba apie 4-5 tūkst. li­tų per mė­ne­sį, 1,5 tūkst. iš šių pi­ni­gų ati­duo­da ban­kui, iš jiems li­ku­sių lė­šų nė­ra la­bai pa­pras­ta leis­ti vai­kus į mo­kyk­lą ir su­mo­kė­ti už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas (be­je, taip pat ir už šil­dy­mą, ku­riam ne­tai­ko­ma jo­kia leng­va­ta).

Ar nu­ken­tės ti­krai var­gin­gai gy­ve­nan­tys žmo­nės? 2014 me­tais kom­pen­sa­ci­jo­mis už ši­lu­mą nau­do­jo­si 195 tūkst. gy­ven­to­jų ir tam bu­vo skir­ta 127 mln. li­tų. 2015 me­tams nu­ma­to­ma skir­ti net 168,3 mln. li­tų, t. y. 41 mln. li­tų dau­giau.

Skaityti daugiau...

Rusijos reikalaujamas užstatas dukart viršija Lietuvos laivo vertę

Rusijos reikalaujamas užstatas dukart viršija Lietuvos laivo vertędelfi.lt 2014-10-07

Rusijoje sulaikytą laivą valdanti Lietuvos bendrovė pranešė, kad teismo antradienį nustatytas 113 mln. rublių (7,8 mln. litų) užstatas du kartus viršija laivo vertę, todėl sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.

Bendrovės „Arctic Fishing“ direktorius Giedrius Gruzdys sakė, kad Rusijos teismas ignoruoja bet kokius tarptautinius susitarimus bei tai, kad laivas buvo Šiaurės rytų Atlanto žvejybos komisijos (NEAFC) administruojamoje žvejybos akvatorijoje.

„Stebimės, kad teismas laivo vertę suskaičiavo be jokio nusidėvėjimo, atmetė nepriklausomų vertintojų nurodytą sumą. Mūsų įmonės interesus ginantis advokatas su tokia teismo nutartimi nesutinka ir pateikė apeliaciją. Mums dar nežinoma, kada ji bus svarstoma“, – pranešime spaudai teigė G.Gruzdys.

Rusijos teismas laivo „Jūros vilkas“ bylos nagrinėjimą iš esmės turėtų pradėti spalio 17 dieną.

Anksčiau antradienį Rusijos teismas paskelbė, kad sulaikytas Lietuvos žvejybinis laivas gali būti paleistas už 113 mln. rublių užstatą.

Kaip BNS telefonu iš Rusijos sakė laivą valdančios bendrovės „Arctic fishing“ advokatas Vladimiras Odiagaila, teismo sprendimą, po konsultacijų su laivo savininkais, ruošiamasi skųsti per artimiausias dešimt dienų. Tuo metu laivas ir jo įgula, anot advokato, liks Murmansko uosto reide.

„Priėmėme sprendimą su visais suinteresuotais asmenimis - veikiausiai skųsime šį sprendimą dėl tokio dydžio užstato pagrįstumo. Aišku, norėtumėme mokėti mažiau - mano manymu, suma per didelė“, - BNS telefonu iš Murmansko sakė advokatas.

Jis tvirtino, kad protinga užstato suma būtų nuo 9 iki 14 mln. rublių (0,6-0,9 mln. litų).

Pasak advokato, kol nebus sumokėtas užstatas, laivas negalės išplaukti - jis ir toliau stovės uosto reide.

Gynėjas taip pat patvirtino, kad įgula jaučiasi gerai.

Skaityti daugiau...

E. Lucasas. Ar Maskvos keliamas pavojus privers vėl pamilti JAV

Edwardas Lucasasdelfi.lt 2014-10-07

Bičiuliška kritika kartais išeina į naudą, tačiau iš nedraugiško kritikavimo paprastai naudos būna mažai.

Su šia problema JAV grumiasi mėgindamos sustabdyti atlantizmo populiarumo mažėjimą didžiojoje Centrinės ir Rytų Europos dalyje.

Praėjusią savaitę Vašingtone aukšto rango pareigūnė iš Valstybės departamento Victoria Nuland papriekaištavo Europos politikams, kad šie pamiršta savo draugus.

Kalbėdama Europos politikos analizės centro (moksliniame centro, kuriame dirbu ir aš) surengtoje konferencijoje ji kalbėjo: „Kadangi vadovai susigundo teigti tai, kas prieštarauja mūsų apsisprendimui, norėčiau jų paprašyti prisiminti savo pačių valstybių istoriją ir tai, kaip jie troško, kad kaimynai juos palaikytų“.

Šie teiginiai buvo turbūt skirti tokiems politikams kaip Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, kuris sulygino NATO sąjungininkes su sovietų vadovaujamais okupantais 1968 m. Nurausti turėjo ir Čekijos prezidentas Milošas Zemanas, susirinkusiems į triukšmingą Kremliaus remiamą vakarėlį Graikijos Rodo saloje pasakęs, kad Vakarai turėtų atsisakyti sankcijų prieš Rusiją. Taip pat M. Zemanas pareiškė, kad derėtų pripažinti Krymo užėmimą (dėl šio teiginio jis sulaukė Krymo totorių vado, sovietų laikais trejus metus praleidusio kalėjime, nes dalyvavo protestuose dėl Čekoslovakijos nepriklausomybės, Mustafos Džemilevo pasipiktinimo).

„Šiame regione nusigręžimas nuo demokratijos ir korupcija – tai dvi bėdos, keliančios pavojų tiems, kas nuo 1989 m. įnirtingai dirbo. Tačiau net ir tarp tų, kurie šiame regione naudojasi NATO ir Europos Sąjungos (ES) teikiamais privalumais, atsiranda vadovų, kurie, atrodo, pamiršo vertybes, kuriomis paremtos šios institucijos“, - tęsė V. Nuland.

Skaityti daugiau...

Šalčininkų rajone įvykdytas teismo sprendimas ir pakeistos dvikalbės lentelės

Nuimtos dvikalbės gatvių lentelės (nuotr. Fotodiena.lt)balsas.lt 2014-10-02

Šalčininkų rajone pakeistos dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės, BNS pranešė Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Audrius Skaistys.

Jo teigimu, vietos valdžia įrodymus apie įvykdytą teismo sprendimą ketvirtadienį pateikti Druskininkų apylinkės teismui.

„Kita pusė pateikė įrodymus, kad pilna apimti įvykdytas teismo sprendimas. Patys visą dieną važinėjom po Šalčininkų rajoną - iš tikrųjų reikia konstatuoti, kad įvykdytas teismo sprendimas. Mes vykdomąją bylą iš antstolės atsiimsim“, - BNS sakė A.Skaistys.

Pasak jo, administracijos direktorius teismui pateikė pakeistų gatvių nuotraukas, jos su antspaudais. Į rajoną nuvykęs A.Skaistys sakė, kad kai kuriuos buvusius dvikalbius užrašus rado uždažytus, kiti nukabinti.

Dabar byloje iki spalio 30 dienos paskelbta pertrauka. Pasak A.Skaičio, byla turbūt bus nutraukta. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnyba ketina aiškintis, ar dvikalbės lentelės panaikintos ir kitose vietovėse.

Su Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Josifu Rybaku ketvirtadienį BNS susisiekti nepavyko.

Skaityti daugiau...

„Tautų kalėjimo“ įkaitai

lzinios.lt 2014-10-03

Vie­nas iš „ti­tu­lų“, Ru­si­jos im­pe­ri­jai su­teik­tų jos gy­va­vi­mo lai­kais, - „tau­tų ka­lė­ji­mas“. Dar la­biau šis api­bū­di­ni­mas ti­ko So­vie­tų Są­jun­gai. 

Žlu­gus sovdepijai, tas ka­lė­ji­mas vis­gi li­ko stūk­so­ti Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pa­vi­da­lu. Tai ne­se­niai pa­tvir­ti­no in­ci­den­tas, ku­rį, de­ja, ma­žai kas pa­ste­bė­jo. Šį kar­tą gal­vo­je tu­riu ne maiš­tin­gą Kau­ka­zą, o tas tau­tas, apie ku­rias jau se­nų se­niau­siai nu­sto­ta kal­bė­ti kaip apie tau­tiš­kai są­mo­nin­gus žmo­nes – šiau­ri­nių Ru­si­jos re­gio­nų gy­ven­to­jus.

Ne, jie ne­sie­kia at­sis­kir­ti nuo Ru­si­jos. Ta­čiau dar ne­pa­mir­šo, kas jie to­kie, ir tai mė­gi­na pri­min­ti tiek Mask­vai, tiek ir vi­sam pa­sau­liui. Tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė ne­lin­ku­si ati­džiai jų klau­sy­tis, bet pa­sa­ky­ti vis dėl­to lei­džia. Tik štai Mask­vą aki­vaiz­džiai er­zi­na net pats šiau­ri­nių re­gio­nų tau­tų eg­zis­ta­vi­mo fak­tas. Ati­tin­ka­mas ir Ru­si­jos val­džios el­ge­sys su šiais žmo­nė­mis.

Pra­ėju­sio mė­ne­sio pa­bai­go­je Niu­jor­ke vy­ko tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja, skir­ta pa­sau­lio se­nų­jų vie­ti­nių tau­tų klau­si­mams, į ją mė­gi­no vyk­ti ir kai ku­rių Ru­si­jos tau­tų at­sto­vai. Mask­vai ta min­tis ne­pa­ti­ko, ir be il­gų kal­bų nu­spręs­ta jų ke­lio­nę „at­šauk­ti“ itin pa­pras­tais ir Ru­si­jai la­bai bū­din­gais me­to­dais. Sa­mių par­la­men­to Ko­los pu­sia­sa­ly­je va­do­vė Va­len­ti­na Sov­ki­na į oro uos­tą bro­vė­si lyg per fron­to li­ni­ją. Jos au­to­mo­bi­lį nuo­lat stab­dė ke­lių ins­pek­to­riai, kas­kart vis rei­ka­lau­da­mi dėl ne­aiš­kių prie­žas­čių pa­teik­ti bū­tent už­sie­nio pa­są. Vie­no pa­ti­kri­ni­mo me­tu ją už­puo­lė kau­kė­ti žmo­nės, ir pa­są par­la­men­to va­do­vei pa­vy­ko iš­sau­go­ti pa­de­dant ją gy­nu­siam vai­ruo­to­jui.

Par­amos ma­žo­sioms Šiau­rės tau­toms cen­tro va­do­vui Ro­dio­nui Su­lian­dzi­gui se­kė­si dar pra­sčiau. Oro uos­te pa­ėmę jo pa­są par­ei­gū­nai gra­ži­no do­ku­men­tą jau be vie­no pus­la­pio. Ta pro­ga vi­suo­me­ni­nin­kui ne tik ne­leis­ta iš­vyk­ti, bet ir iš­kel­ta ad­mi­nis­tra­ci­nė by­la dėl mė­gi­ni­mo ne­tei­sė­tai kirs­ti vals­ty­bės sie­ną. Ki­tą die­ną į kon­fe­ren­ci­ją mė­gi­nu­siai vyk­ti Par­amos ma­žo­sioms Šiau­rės tau­toms cen­tro dar­buo­to­jai Anai Nai­kan­či­nai par­ei­gū­nai „į­tei­kė“ su­kar­py­tą pa­są.

Skaityti daugiau...

Iš Rusijos bėga inteligentai: kas jie?

Iš Rusijos bėga inteligentai: kas jie?delfi.lt 2014-10-02

Itin griežtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymas sukėlė viduriniosios klasės specialistų emigracijos bangą, prie jų prisidėjo ir keli žurnalistai, rašo BBC.

Tai jau ne pirmas kartas šalies istorijoje, kai Rusiją palieka talentai. Caro laikais iš šalies bėgo kairieji revoliucionieriai, o po 1917 m. spalio revoliucijos iš Rusijos išvyko pulkas garsių rašytojų ir menininkų. Inteligentija taip pat spruko dešimtajame dešimtmetyje po Sovietų Sąjungos žlugimo. Paskutinioji emigracijos banga kilo po griežtų priemonių pritaikytų liberalų opozicijai ir nepriklausomai žiniasklaidai. Tai pradėjo ryškėti po V. Putino tapimo prezidentu 2012-ųjų kovą.

Daugiau nei 186 tūkst. žmonių paliko Rusija 2013 metais. Tai – penkiskart daugiau nei 2012 m. ir 2011m. Paskutiniais Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, beveik 40 tūkst. rusų 2013 m. paprašė prieglobsčio kitose šalyse, 76 proc. daugiau nei 2012-aisiais.

Tarp bėgančių iš šalies – buvęs pasaulio šachmatų čempionas ir opozicijos aktyvistas Garis Kasparovas, ekonomistas Sergejus Gurijevas, populiaraus Rusijos socialinio tinklo „Vkontakte“ įkūrėjas Pavelas Durovas. Dar vienas iš emigravusių – Leonidas Beršidskis, dirbęs keliuose įtakinguose verslo leidiniuose, tokiuose kaip „Vedomosti“.

Skaityti daugiau...

ES sugriežtins sankcijas Rusijai, jei jos armija užgrobs Donecko oro uostą

15min.lt 2014-10-02

Europos Sąjunga (ES) pasiruošusi įvesti papildomas sankcijas Rusijai jeigu prorusiški smogikai įsitvirtins ties Mariupoliu ir užims Donecko oro uostą, skelbia naujienų agentūra „Unian“.

Apie tai rašo interneto portalas eurointegration.com.ua, remdamasis „Bloomberg“ agentūros šaltiniais, artimais Vokietijos vyriausybei. „Bloomberg“ pašnekovas teigė, kad teroristams įsitvirtinus minėtose teritorijose galimos nenuspėjamos pasekmės.

Rugsėjo 30 d. ES šalys nusprendė neatšaukti įvestų sankcijų Maskvai. Sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad nepaisant teigiamų poslinkių po pasirašyto paliaubų susitarimo Minske, kai kurie taikos sutarties punktai dar neišpildyti.

Skaityti daugiau...