K. Masiulis. Socialdemokratai naujais mokesčiais smogia vidurinei klasei

Kęstutis Masiulisdelfi.lt 2014-10-17

Lietuvos socialdemokratai turbūt yra patys unikaliausi iš visų socialdemokratų pasaulyje.

Žodžiais jie rūpinasi „darbo žmonėmis“, o realybėje daro viską, kad didėtų socialinė atskirtis. Kai partijoje gausu milijonierių gal ir neturėtų stebinti jų kraštutinė libertarinė pozicija, bet kodėl reikia apsimetinėti socialistais? Jeigu kas pamiršo, tai jų šūkis per paskutinius rinkimus buvo „Už paprastą žmogų!”. Kas tie paprasti, o kas ne paprasti žmonės, matosi iš darbų.

Apsimeta, kad šešėlio nemato

Kai šaliai vadovavo premjeras Kubilius, tai socialdemokratai šūkavo, kad skriaudžiami paprasti žmonės. Pats būsimasis premjeras Butkevičius šalia kailiniuotų ponių, dalyvavo mitinguose prieš kasos aparatus ir aktyviai kritikavo „naktinę mokesčių reformą“, nes į mokesčių mokėtojų ratą buvo įtrauktos lengvatomis besimėgavusios grupės - menininkai, ūkininkai, sportininkai.

Jau praėjo 2 m., kai kairieji valdo Lietuvą, ar panaikintas bent vienas „naktinės mokesčių reformos“ sprendimas? Nieko panašaus, tačiau ieškoma būdų kaip padidinti mokesčius jau mokantiems.

Mokesčius ketinama kelti tiems, kas juos ir taip moka, o kas mokesčių vengia, tie paliekami ramybėje. Ar kas nors yra matęs autoservisą ar taksi įmonę, kurioje nebūtų šešėlio? O kaip statomi namai su patentais už 100 litų? Tiek Premjeras, tiek Vyriausybės nariai puikiai žino, kur ir kaip klesti šešėlis, bet jokių aktyvių veiksmų nesiima. Susidaro socialiniai nelygumai, kai dalis žmonių piktnaudžiauja nemokėdami mokesčių, o paskui giriasi turtais. Tačiau tai socialdemokratams nekliūva.


Paprasti žmonės turi mokėti daugiau 

Pirmiausia socialdemokratai buvo užsimoję apmokestinti automobilius. Taigi daugiau apmokestinti vidurinę klasę, kuriems automobilių reikia darbui ir poilsiui. Kai tai nepavyko, nutarė smogti kitu kampu ir didinti PVM mokesčius iki 21 proc. už šildymą ir karštą vandenį. Įtakingi socdemai teigia neva lengvata naudojasi „turčiai“. Nors kažkodėl kairiesiems neužkliūna, kad menami „turčiai“ taip pat naudojasi lengvatiniais PVM tarifais vaistams ar viešajam transportui.

Skaityti daugiau...

Kubilius: Vilniaus gelbėjimas neįmanomas be Zuoko pasitraukimo

alfa.lt 2014-10-16

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Andrius Kubilius pabrėžia, jog Artūras Zuokas pagaliau atvirai pripažino, kad jo valdomas Vilniaus miestas yra bankrutuojantis. Kitas nuoseklus mero žingsnis būtų prisiimti politinę atsakomybę.

„Tai akivaizdu ir meras to nebeslepia. A. Zuoko prisipažinimo faktą vertiname teigiamai, nes apie Vilniaus skolas kalbame jau daugybę metų. Vilniui reikalingas tikrasis gelbėjimo iš skolų ir reformų planas, kurio ir siekia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiai“, – sako A. Kubilius.

Jo teigimu, turime suvokti, kaip tokios skolos atsirado – tai blogo politinio miesto valdymo rezultatas. Dar 2011 m. dirbusi bendra Vyriausybės ir savivaldybės darbo grupė labai aiškiai įvardijo, kad savivaldybė privalo imtis esminių reformų, išskaidrinant ir konsoliduojant savo finansų tvarkymą. Tai nebuvo padaryta. To nepadarius, jokie padidinti mokesčių procentai nesugrąžins finansinių institucijų pasitikėjimo Vilniaus miesto savivaldybe.

Skaityti daugiau...

Lietuvos Seimui - sveikinimai iš Maskvos

delfi.lt 2014-10-17

Seimo sprendimas nepritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, kuriomis norėta mažinti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą, pradžiugino Rusijos žiniasklaidą.

„Rianovosti“ šį sprendimą pavadino „maža sveiko proto pergale“, „RuBaltic“ prakalbo apie Vašingtono planus Baltijos šalyse nustelbti rusiškos informacijos sklaidą, tačiau D. Grybauskaitės pasiūlytas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas traktavo kaip su JAV nesuderintą iniciatyvą, kylančią iš sovietinės partinės mokyklos dėstytojos patirties.

Taip buvo įgelta D. Grybauskaitei, kuri buvo Vilniaus aukštosios partinės mokyklos dėstytoja. Tuo tarpu „RuBaltic“ pareiškė, kad buvusių aukštųjų partinių mokyklų dėstytojų nebūna, nors toks posakis dažniau vartojamas kalbant apie slaptųjų tarnybų darbuotojus.

„Vargu, ar lietuviški „informaciniai pakeitimai“ buvo geopolitinio bendradarbiavimo dalis tarp Vilniaus ir svarbiausio strateginio partnerio už vandenyno. Greičiau tai buvo atskira konservatyvaus Lietuvos politinio elito, vadovaujamo prezidentės D. Grybauskaitės, iniciatyva. Buvusių partinių mokyklų dėstytojų nebūna“, - rašoma „RuBaltic“ straipsnyje.

L. Kojala: informacinės erdvės kontrolė – pirmasis etapas

Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala teigia, kad minimos publikacijos aiškiai parodo, jog esant informacinio karo padėčiai Rusija nori turėti visas galimybes skleisti savo įvykių versiją Baltijos valstybių gyventojams. Pats politologas neslepia manantis, kad prezidentės pasiūlytos teisės aktų pataisos galėjo būti naudingos.

„Šiuo atveju kalbame ne apie laisves ar laisvo žodžio apribojimą, bet apie informacijos, kuri nukreipta prieš Lietuvos valstybingumą ir kuria siekiama kiršinti visuomenę, stabdymą. Tokia informacija įstatymais ribojama natūraliai bet kurioje valstybėje. Taigi nors tas apeliavimas į žodžio laisvę iš Rusijos pusės yra labai „gražus“, bet jis nepagrįstas. Lietuvos įstatymų leidėjai neturėtų šių suvaržymų traktuoti kaip laisvo žodžio varžymų, tai labiau tiesioginės propagandos ar netgi kurstymų, kas yra įstatymo pažeidimas, varžymas“, - teigė L. Kojala.

Tačiau politologas perspėja, kad svaidytis kaltinimais, esą pasipriešinusieji D. Grybauskaitės pataisoms „dirba Rusijai“ nevertėtų.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis: yra tokių vyrukų, kurių galbūt bijo ir V. Putinas

V. Landsbergis: yra tokių vyrukų, kurių galbūt bijo ir V. Putinasdelfi.lt 2014-10-17

„Rusija yra nepatikimas partneris, nepriklausomai nuo to, ką kalba. Pasaulis pamažu išmoksta žiūrėti, ką Rusija daro“, – tvirtina prof. Vytautas Landsbergis. Tačiau, jo teigimu, kartais Vladimiru Putinu vis dar nepelnytai patikima. „Vienai dienai. Nors galėtų iš karto netikėti, juk mes tai jau girdėjom“, – sako „Dėmesio centre“ pašnekovas.

– Profesoriau, prieš kelias dienas pranešta, kad V. Putinas nurodė atitraukti Rusijos kariuomenę nuo Ukrainos sienos. Tačiau ketvirtadienį Ukrainos saugumo ir gynybos taryba sakė lygiai tą patį, ką ir NATO atstovai, kad Rusija, priešingai nei skelbė, neatitraukė kariuomenės nuo sienos – toliau aidi šūviai, žūsta žmonės. Kaip jūs tai vertinate?

– Vyksta tas pats, kas ir visą laiką. Rusijos vadovai meluoja kiek norėdami ir kartais jais vis dar patiki. Vienai dienai. Nors galėtų iš karto netikėti, juk mes tai jau girdėjom. Juk galėtų sakyti, kad mes nuvažiuosim į vietą patikrinti. Štai, mūsų stebėtojai važiuoja patikrinti ar kariuomenė iš tiesų atitraukta, ar iš tiesų sustabdyti ginkluoti veiksmai, ar tikrai vykdomos paliaubos. O jeigu nevykdomos – savo pareiškimus galite siųsti kur norit, kad ir į mėnulį.

– Bet taip nėra. Vos tik pasigirdo pareiškimai, atsirado nuomonės, kad reikia švelninti sankcijas, nes V. Putinas, esą, žengė žingsnį į priekį ir t.t.

– Didysis baltasis brolis tris kartus lipa ant grėblio ir dar stengiasi lipti ketvirtą kartą. Ką čia gali pasakyti.

– Jūs netikite tais pažadais? Manote, kad kariuomenė bus ilgai ir tas konfliktas bus tęsiamas kiek įmanoma ilgiau?

– Ne, kariuomenė bus tol, kol ją laikys V. Putinas. Nepriklausomai nuo to, ką jis pasakė. Galbūt gali liepti kariuomenei atsitraukti, o – sakys mes kariuomenės neatitraukiam. Mes pasiryžę kovoti iki pergalės prieš Ukrainos blogiečius. Pagal tai reikia ir spręsti. V. Putinas saviškiams, kokiems Kremliaus fašistukams, gali kalbėti labai bjaurius žodžius, bet dabar vyksta atvirkščiai – gražiai kartais kalba Vakarams, o elgiasi bjauriai. Gali daryti priešingai. Juk svarbiausia yra, kaip elgiasi.

Skaityti daugiau...

Oettingeris: žiemą ES išgyventų ir be rusiškų dujų

vz.lt 2014-10-16

Guentheris Oettingeris, kadenciją baigiantis ES energetikos komisaras, ketvirtadienį Briuselyje pristatė šalyse narėse atliktų streso testų rezultatų ataskaitą. Pasak p. Oettingerio, Bendrija išgyventų net ir tuo atveju, jei šią žiemą būtų nutrauktas dujų tiekimas iš Rusijos.

„Jei mes dirbtume kartu, parodytume solidarumą ir įgyvendintume mūsų ataskaitos rekomendacijas, nei vienas namų ūkis ES nebūtų paliktas šalti šią žiemą“, – teigė komisaras. Tiesa, jis pažymėjo, kad blogiausio scenarijaus nėra tikimasi.

Scenarijus apima perėjimą prie kito kuro – anglies ar naftos, o šios rinkos yra gerai išvystytos, tvirtina p. Oettingeris, taip pat – saugyklose sukauptų dujų ir importo terminalų išnaudojimą. Šalys narės, esančios geresnėje padėtyje, taip pat turėtų neuždaryti savo rinkų.

Pasak p. Oettingerio, geriausia solidarumo forma ES būtų „užbaigta bendra rinka“. Tačiau jau dabar rinkos kūrimo procesas įsibėgėjęs, sakė jis.

„ES yra daug geresnėje padėtyje nei 2006 m. ar 2009 m. Mūsų saugyklos pripildytos 90%, tai 81 mlrd. kubinių metrų dujų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo p. Oettingeris. Palyginti, „Eurostat“ duomenimis, ES pernai suvartojo apie 490 mlrd. kubinių metrų dujų.

Ponas Oettingeris paminėjo ir geriau išvystytą infrastruktūrą, taip pat – naujai atidaromus terminalus Lietuvoje ir Lenkijoje.

„Tai reiškia, kad mūsų infrastruktūra gali patenkinti daugiau poreikių, nei anksčiau, – kalbėjo komisaras. –„Prieš penkis metus nebuvo galima gabenti dujų iš Vokietijos į Lenkiją. Buvo vamzdžiai, tačiau dujos tekėjo tik į vieną pusę. Dabar mes galime į Lenkiją importuoti dujas iš Norvegijos ar Alžyro.“

Skaityti daugiau...

Po Rusijos veiksmų Baltijos jūroje – Suomijos reakcija

Po Rusijos veiksmų Baltijos jūroje – Suomijos reakcijadelfi.lt 2014-10-12

Suomija reikalaus, kad Rusija paaiškintų, kodėl jos kariniai laivai Baltijos jūroje trukdė dirbti suomių moksliniam laivui. Tai pranešė televizijos kanalas „Yle“, remdamasis Suomijos gynybos ministru Karlu Haglundu.

Kaip pažymėjo ministras, Suomija turi išsiaiškinti Rusijos kariškių veiksmų motyvus. „Nemalonus atsitikimas, kurį reikia ištirti. Mes turime pareikalauti Rusijos valdžios paaiškinimų, kad ateityje būtų išvengta tokių incidentų“, – sakė K. Haglundas.

Apie incidentą tarptautiniuose vandenyse šeštadienį pranešė Suomijos aplinkos centras. Jo duomenimis, Rusijos kariniai laivai trukdė Suomijos moksliniam laivui „Aranda“, kuriame buvo Švedijos hidrometeorologijos instituto specialistų, paimti mėginių netoli Gotlando salos.

Skaityti daugiau...

Lietuvą Kremliaus propaganda tvindo ne tik iš išorės, dirbama ir viduje

15min.lt 2014-10-12

Šią savaitę išaiškėjo, kad Seimas ir prezidentė skirtingai vertina rusiškos propagandos ir dezinformacijos grėsmes Lietuvos saugumui. Seimas atmetė prezidentės pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma Lietuvoje transliuoti ne mažiau kaip 90 proc. televizijos programų oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, taip pat suteikti įgaliojimus Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ne tik svarstyti transliavimo licencijos sustabdymą ar nutraukimą, bet ir skirti pinigines baudas.

Televizinė propaganda ateina iš išorės, o tuo pat metu pas mus, Lietuvoje, vykdomos įvairiausios rusiškos programos, į kurias įtraukiamas jaunimas, žurnalistai.

Tarp svarbiausių prezidentės siūlymų – suteikti daugiau galių Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, kad už karo kurstymą, raginimus kėsintis į šalies suverenitetą atsakomybė tektų retransliuotojui, jam grėstų bauda, o pasikartojus gali būti sustabdyta licencija. Tačiau kai kuriuos Seimo narius suerzino siūlymas, kad pagrindiniuose programų paketuose rusiškos siektų tik dešimtadalį. Norintieji žiūrėti Maskvos propagandą, turėtų ją užsisakyti papildomai.

„Kodėl manoma, kad Lietuvos piliečiai asilai, ir žmonės nesugebės atsirinkti, kur skelbiamas melas, o kur tiesa“, – sako Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Birutė Vėsaitė.

Seimas įstatymo pataisas grąžino jų net nesvarstęs.

„Iš tikrųjų pakankamai veidmainiškas sprendimas, nes tada tiems Seimo nariams, kurie balsavo už atmetimą šito įstatymo, aš siūlyčiau nuimti ribojimus tabako reklamai, alkoholio reklamai – žmonės gi patys susipras, žmonės yra sąmoningi ir jiems nereikia nurodyti, kokią informaciją jie turėtų priimti arba nepriimti“, – teigia komunikacijos konsultantas Artūras Jonkus.

Ekspertai vienu balsu tvirtina, kad valstybė privalo turėti instrumentus, kad prireikus galėtų panaudoti savo informacinės erdvės gynybai. Prezidentės siūlytos įstatymo pataisos būtent tai ir numatė.

„Negalima palikti taip savieigai. Kai viskas vyksta Ukrainoje ir mus čia tik kartais užkabina, bet jeigu mus kabintų kiekvieną dieną, mes neturėtume jokių galimybių, jokių teisių stabdyti. Nors ir suprantam, kad taip yra, bet valios padaryti tą nėra“, – sako Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys dr. Mantas Martišius.

Panašu, kad šis Seimo sprendimas nudžiugino Kremliaus šeimininką. Penktadienį Vladimiras Putinas prabilo apie bandymus kai kuriose šalyse riboti informaciją.

„Su sparčiai besivystančia elektronine žiniasklaida ši sfera tampa ypač svarbus ir grėsmingas ginklas, kuriuo panorėjus galima manipuliuoti visuomenės sąmone. Šio laikotarpio ženklu tapo žiaurūs informaciniai karai ir kai kurių šalių bandymai nustatyti savo monopolį į tiesą“, – kalbėjo Rusijos prezidentas V.Putinas.

Šią savaitę Lietuvos politikai sujudo kreiptis į prokurorus, kai susivokė, kad mūsų moksleiviai vežami į Rusijos sukarintas jaunimo stovyklas. Apie šias stovyklas LRT televizijos laida „Savaitė“ įspėjo prieš dvejus metus, ne kartą sakyta, kad „internacionaliuose“ būriuose mūsų vaikus treniruoja net rusų žvalgybos atsargos generolai. Tačiau šios stovyklos – ne vienintelė vieta, kur ateičiai sėjama „internacionalinė“ sėkla.

Uostamiesčio rusakalbių mokyklų moksleiviai jau ne pirmus metus susibūrę į „Tėvynės istorijos mėgėjų klubą“ (KLIO), tačiau kuriai tėvynei čia diegiama meilė?

Skaityti daugiau...

G.Šapokos knygos pristatymas

 

      Š. m. spalio 14 d. 16 val.

            Lietuvos Sąjūdžio būstinoje

                      (Gedimino pr. 1)

 

                       bus pristatoma

       GINTAUTO ŠAPOKOS

                          parengta knyga

 

     KOVOS DĖL VILNIAUS

                    

                         Mykolas Biržiška

                        

 

 

   Skiriu amžinosios Lietuvos sostinės Vilniaus   atgavimo 75-osioms metinėms

                                                             Sudarytojas

                     Kviečiame dalyvauti