K. Girnius. Ar Baltijos šalys pavojuje?

F-18 Hornet fighter jet of the Royal Canadian Air Forcedelfi.lt 2014-11-17

Padėtis Ukrainoje darosi grėsmingesnė. Prieš savaitę į Ukrainą įžengė dar daugiau gerai ginkluotų Rusijos karių, įvesta sunkiosios ginkluotės ir tankų. Karių ir ginkluotės telkimas nėra vienkartis įvykis, bet šis atvejis ypatingas tuo, kad jis įvyko kelių svarbių tarptautinių susitikimų išvakarėse.

Anksčiau tokiomis progomis Vladimiras Putinas buvo linkęs atitraukti karius ir kitais būdais mėginti parodyti Rusijos gerą valią, vildamasis, jog Vakarai neįves naujų sankcijų arba švelnins jau esančias. Šį kartą jis sąmoningai demonstravo abejingumą Vakarų nuomonei, nepaisant to, kad jo paties ir premjero Dmitrijaus Medvedevo pasisakymai aiškiai rodo, kad Vakarų sankcijos turi poveikį ir kelia susirūpinimą Kremliui.

Nežinia, ar karių telkimas sietinas su siekiu nukariauti dar daugiau Ukrainos teritorijos. Rusijai ir separatistams būtų naudinga užimti Donecko oro uostą, dar svarbiau Juodosios jūros pakrantės ruožą, kad būtų galima veiksmingiau aprūpintų Krymą ir separatistų valdas Rytų Ukrainoje karine technika ir kitomis priemonėmis. Bet tada reikia klausti, kodėl nebuvo pulta rugpjūčio pabaigoje, kai Ukrainos kariniai daliniai buvo palaužti ir panikos pagauti. Be to, lyg šiol Putinas veikia atsargiai. Krymas buvo užimtas, paaiškėjus, kad nebus priešinamasi žaliesiems žmogiukams. Ilgai buvo stengiamasi nuslėpti Rusijos karių vaidmenį Ukrainoje. Jie veikė atvirai, tik kilus realiam pavojui, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos nugalės ir gražins Donecką ir Luhanską į valdžios rankas.

Skaityti daugiau...

Prorusiški V.Ušacko nusišnekėjimai: propagandos poveikis ar naujų galimybių paieška?

veidas.lt 2014-11-15

Vienašališkai neigiamu požiūriu į Rusiją Lietuvos žiniasklaidą apkaltinęs ir įžvelgęs ne vien Maskvos kaltę dėl invazijos į Ukrainą, ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas užminė mįslę: jis tiesiog nusišnekėjo, smarkios Kremliaus propagandos paveiktas, ar ėmė ieškoti naujų savo karjeros galimybių?

Padiskutuoti, kas naujo „Rytų fronte“, į ES ambasadoriaus Rusijoje paskaitą susirinkę Kauno technologijos universiteto studentai vienu metu neteko amo: vienas iškiliausių Lietuvos ir ES diplomatų Vygaudas Ušackas prabilo kaip etatinis Kremliaus propagandistas.

„Pas mus žiniasklaida ganėtinai vienpusiškai pateikia poziciją Rusijos atžvilgiu. Labai daug neigiamos ir nepakankamai yra šiek tiek balansuotos objektyvios nuomonės, – kalbėjo ambasadorius, kartu bandydamas menkinti Rusijos vaidmenį užpuolant Ukrainą. – Trūksta daugiau informacijos, mano nuomone, apie tai, kas vyksta pačioje Ukrainoje. Antras dalykas yra tai, kad, su visa pagarba, mes negalime visko suversti pačiai Maskvai dėl konflikto Ukrainoje. Trečia, mums reikėtų geriau suprasti visas problemas ir visumą tų iššūkių, su kuriais susidurs pati Ukraina. Ketvirta, su visa pagarba Ukrainai, mes negalime idealizuoti tos šalies perspektyvų ES atžvilgiu.“

Perskaičius šį pranešimą pirmoji daugelio reakcija buvo – negali būti! Kad V.Ušackas šitaip nusišnekėtų? Gal paskaitoje dalyvavęs žurnalistas ko nesuprato ar ištraukė tekstą iš konteksto? Deja deja… Gyvename socialinių tinklų laikais, tad kiti V.Ušacko paskaitos KTU dalyviai, tarp jų ir tas, kuris klausė ambasadorių apie Ukrainą, iš karto patvirtino: žurnalistas neapsiriko, viskas taip ir buvo pasakyta. Teliko spėlioti – kodėl?

Pirmoji mintis – V.Ušackas, kad ir kaip ten būtų, yra ES ambasadorius ir kalbėdamas apie šalį, kurioje atstovauja ES interesams, dėsto ne savo, o Europos Sąjungos poziciją. Ambasadorius privalo laikytis jam instrukcijose nubrėžtos kalbėjimo linijos, nepamiršdamas, kad jo pareiga – išsaugoti dialogo su Rusijos valdžia galimybę. Tad tikėtis, kad V.Ušackas, viešai kalbėdamas, imtų smerkti Kremlių daugiau, nei surašyta oficialiuose ES pareiškimuose, neverta.

Skaityti daugiau...

Ukrainos ambasadorius: Rusija planuoja didelio masto invaziją

Ukrainos ambasadorius: Rusija planuoja didelio masto invazijądelfi.lt 2014-11-12

Tarptautiniai stebėtojai antradienį griežtai perspėjo dėl intensyvėjančio smurto Ukrainos rytuose.

Tuo tarpu Nyderlandų tyrėjai, tikėjęsi paimti daugiau nuolaužų iš Malaizijos keleivinio lainerio katastrofos vietos, buvo priversti atsitraukti dėl pavojaus saugumui.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pareiškė, kad padėtis karo nuniokotame rytiniame regione, kuriame „didėja“ neramumų pavojus, tikriausiai dar labiau pablogės, o Ukrainos ambasadorius prie Jungtinių Tautų (JT) griežtai įspėjo, kad Maskva planuoja didelio masto karinį puolimą.

 

„Manau, kad Jungtinės Tautos turi būti kiek įmanoma greičiau informuotos, jog Rusija planuoja didelio masto invaziją į Ukrainą. Tai įrodo naujausi faktai, nepaliekantys jokių abejonių“, – pabrėžė ambasadorius Jurijus Serhejevas.

Ukrainos rytuose nuo rugsėjo galioja trapios paliaubos, bet jos dažnai pažeidžiamos lokalių susirėmimų.

„Smurto lygis Rytų Ukrainoje ir tolesnio eskalavimo rizika išlieka dideli ir toliau auga“, – per spaudos konferenciją Kijeve sakė ESBO Specialiosios stebėjimo misijos Ukrainoje atstovas Michaelas Bociurkiwas.

Anksčiau antradienį ESBO stebėtojai pranešė matę karinę koloną, kurią sudarė 43 sunkvežimiai be jokių atpažinimo ženklų, iš kurių penki tempė sunkiąsias haubicas, o kiti penki vežė salvinės raketų ugnies sistemas. Ta kolona judėjo prorusiškų separatistų tvirtovės Donecko link.

Skaityti daugiau...

Kodėl vis „paslysta“ Lenkijos politikai

lzinios.lt

 

Alvydas MEDALINSKAS

 2014-11-11 06:00
Šio­mis die­no­mis, kai mi­ni­mas Ber­ly­no sie­nos griū­ties 25-me­tis, dau­giau­sia kal­ba­ma apie ano me­to Mask­vos ir Va­ka­rų vals­ty­bių san­ty­kius, ly­gi­na­ma Krem­liaus po­li­ti­ka Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je ta­da bei da­bar, ta­čiau ne ma­žiau svar­bu yra ir ki­ta: Len­ki­jos po­li­ti­kų veiks­mai šia­me re­gio­ne. Tuo­met jie bu­vo ga­na nu­spė­ja­mi ir par­tne­riš­ki kai­my­nių at­žvil­giu, o šian­dien - vis "sli­di­nė­jan­tys".

Kas pa­ska­ti­no So­vie­tų Są­jun­gą prieš 25 me­tus keis­ti sa­vo tarp­tau­ti­nę po­li­ti­ką, įskai­tant ir po­žiū­rį į bu­vu­sio so­vie­tų blo­ko vals­ty­bes? Nau­jo­jo Krem­liaus va­do­vo Mi­chai­lo Gor­ba­čio­vo de­mo­kra­ti­nė vi­zi­ja ar tarp­tau­ti­nės ap­lin­ky­bės - krin­tan­čios naf­tos kai­nos, žlu­gu­si so­vie­tų ka­ri­nė in­va­zi­ja į Af­ga­nis­ta­ną, dar prieš de­šimt­me­tį iki Ber­ly­no sie­nos griū­ties su­si­bū­ru­sio vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo "So­li­da­ru­mas" veik­los pa­sek­mės? Vie­na­reikš­miš­kai at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą ne­įma­no­ma.

Svar­būs bu­vo vi­si veiks­niai. Ga­li­mas da­ly­kas, jog M. Gor­ba­čio­vo po­li­ti­ka bu­vo pri­vers­ti­nis at­sa­kas į vi­sa tai, nes jis su­vo­kė, kad ki­to ke­lio, kaip tik at­leis­ti va­de­les so­vie­tų blo­ke, nė­ra. O žen­gus šį žings­nį griu­vo au­to­ri­ta­ri­nė sis­te­ma vi­so­je to me­to so­vie­tų im­pe­ri­jo­je.

Štai ko­dėl ne­re­tai so­vie­tų im­pe­ri­jos Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je duo­bka­siu va­di­na­mas bū­tent Len­ki­jos "So­li­da­ru­mo" ju­dė­ji­mas, pa­ska­ti­nęs ir ki­tas re­gio­no tau­tas su­kil­ti, kur­tis Bal­ti­jos liau­dies fron­tams ir Są­jū­džiui. Jie kir­to jau pa­čios So­vie­tų Są­jun­gos eg­zis­ta­vi­mui, nes par­agi­no ju­dė­ti so­vie­tų vals­ty­bės tau­tas.

Skaityti daugiau...

Numušto Malaizijos lėktuvo Ukrainoje keleivio motina: „Naktimis girdžiu jį šaukiantį“

Numušto „Malaysia Airlines“ lėktuvo nuolaužos Donecke, Ukrainoje.15min.lt 2014-11-12

Daisy Oehlers ir Bryce'as Fredrikszas – olandų pora skrido Malaizijos lėktuvu, kuris buvo numuštas Ukrainoje. Jie skrido atostogauti į Balį. Jų kūnai incidento metu buvo išdraskyti, o dalys pasklido didžiulėje teritorijoje.

Kaip rašo naujienų agentūra „Reuters“, praėjus trims mėnesiams po incidento Daisy pusbrolis Robby apsigyveno pigiame Donecko viešbutyje, kad galėtų „iššukuoti“ teritoriją, kurioje sudužo numuštas orlaivis.

„Ten buvo raketos išmušta duobė priekinėje lėktuvo dalyje“, – sakė jis. „Radau mėlyną lagaminą, tačiau jis buvo ne jos“, – pridūrė Robby.

Žuvusiųjų artimieji ypatingai nepatenkinti tuo, kad Nyderlandų valdžia nepadėjo jiems surasti savo artimuosius, kurių neteko liepos 17 d., kai Ukrainoje buvo numuštas iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs orlaivis.

Visi 298 keleiviai ir lėktuvo įgula žuvo. Du trečdaliai žuvusiųjų per šią katastrofą – olandai. Nyderlandai, Rusijos prekybos partnerė, vis dar nesiryžta šio incidento įvardyti ataka. Bandymus atgauti aukų palaikus apsunkina karo veiksmai Ukrainoje. Aukų artimieji teigia, kad Nyderlandų valdžia nesuteikia jiems pakankamai informacijos.

Skaityti daugiau...

J. Razma. Kodėl mokyklas norima paversti partijų citadelėmis?

Jurgis Razmadelfi.lt 2014-11-12

Ar partijai paskyrus mokyklos direktorių, mokiniai geriau mokysis ir pasieks geresnių rezultatų? Šiek tiek perdedant taip galima formuluoti klausimą, kurį kelia Darbo partijos deleguotas ministras Dainius Pavalkis. O koks galimas atsakymas?

Vakarų pasaulio politikai, švietimu besirūpinantys specialistai laužo galvas, ką daryti, kad mokyklose mokymo procesas būtų turiningesnis, mokiniai įgytų kuo daugiau žinių, plėstų akiratį, pasiruoštų tolimesnėms studijoms ir savarankiškam gyvenimui.

Prisiminkim kitų šalių praktiką. Dar prieš kelerius metus JAV garsėjo valstybinėmis mokyklomis, kuriose mokinių parengimas buvo daugiau nei prastas. Prisiminkime istorijas, kaip, pavyzdžiui Čikagoje, būta mokyklų su visiškai pašlijusia drausme, kur mokytojai bijodavo įžengti į klasę, o mokiniai nei rašyti nei skaičiuoti tokiose mokyklose neišmokdavo.

Kokių priemonių ėmėsi amerikiečių specialistai, kad mokymo proceso kokybė išaugtų? Atsakymas: suteikė laisvę bendruomenėms rinkti mokyklų vadovus. Pastariesiems pasirinkti mokytojus. Ir kartu siekti geriausio rezultato.

 

Beje, buvo suteikta ne tik laisvė. Nepamiršta ir atsakomybė. Mokykloms, nesugebėjusioms pagerinti rezultatų, gresia būti išformuotoms, vadovams ir mokytojams netekti darbo, o mokiniams – perkeltiems į kitas mokymo įstaigas.

Ar tai davė rezultatų? Net labai svarių – amerikiečių vaikų mokymosi rodikliai gerokai pakilo. Nors, kaip rodo tarptautiniai tyrimai, dar nėra tarp pirmaujančių.

Gal JAV mums ne pavyzdys? Panašūs modeliai yra taikomi Vokietijoje. Tiesa, ne visur. Bet eksperimentas parodė, kad gimnazijose, kurioms buvo suteikta daugiau laisvės, rezultatai gerokai aplenkė kitų mokyklų. Kas buvo padaryta? Mokyklų vadovams buvo suteikta ne tik laisvė rinktis mokytojus. Priklausomai nuo rezultatų, leista diferencijuoti mokytojų atlyginimus.

Skaityti daugiau...

Būkim tikslūs ir garbingi LR Seime svarstydami nacionalines vertybes

 

1236 m. Šiaulių (Saulės) pergalės įprasminimo

memorialo būtinybė

     Neįvykdžius Lietuvos 1000-čio lūkesčių, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-čiui (1918-2018), privalome baigti ir 1236m. Šiaulių (Saulės) pergalės memorialo statybą (prie Mūšos, Jauniūnuose, Joniškio r.)

    Mokslinė visuomeninė veikla šia kryptimi pradėta prieš tris dešimtmečius. Nuo 1991-1992m. suaktyvėjo Šiaulių ir Lietuvos kultūros fondo iniciatyva, rengti konkursai, valstybei remiant pradėti statybos darbai, įgyvendinant didingą architektūrinio - meninio

- istorinio ansamblio projektą (aut. architektas A.Černiauskas, skulptorius G. Lukošaitis).

„Milžinkapio“ kalvoje numatyta ekspozicinė salė, kurios sienos jau išbetonuotos. Memorialas ugdys mūsų visuomenę, pergalės atminimas stiprins broliškus lietuvių – latvių ryšius, baltų vienybės tradiciją.

    Ši mūsų protėvių pergalė sustiprino senosios Lietuvos valstybės pagrindus, užtikrino etnoso egzistenciją. Vienu smūgiu likviduotas vokiečių Kalavijuočių karinis ordinas.

Mūšis naujųjų laikų, pokario vakarų vokiečių istoriografijoje pripažintas kaip pasaulinės reikšmės įvykis. Tai pirmoji tokia ryški pergalė nacionalinės ir tarptautinės reikšmės Lietuvos 250m. (1185 – 1435m.) kare prieš agresyviuosius Kryžiuočių ordiną ir Aukso Ordą. Šios epochos heroika įkvėpė vėlesnių amžių Lietuvos gynėjus, savanorius, partizanus, Atgimimo Sąjūdžius. Tai mūsų tautos istorinės stiprybės paveldas. Jį ryškiai atstovauja aptariamas atminimo memorialas.

       Per absurdišką neatsakingumą, memorialo finansavimas ir statybos darbai, kurie buvo planuoti baigti 2014m., prieš kelis metus buvo nutraukti. Į visuomenės, mokslo, rajono administracijos balsą nebuvo reaguota. Saulės mūšio įamžinimo epopėja plačiai nušviesta leidinyje „Ir kėlėsi Lietuva“, Saulės delta, 2013.

       Dabar šį klausimą, atstovaudami visuomenei, Joniškio rajono savivaldybei, kelia grupė Seimo narių (R. Baškienė ir kt.). Darbams pratęsti ir užbaigti 2015m. planuojama 1 ml. lt. , tiek pat 2016m.

    Seime, kaip atrodo, vėl nepakankamai gilinamasi. Spaudoje informuojama, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko B. Bradausko nuomone „Solidžios lėšos Saulės mūšiui įamžinti ar kitoms panašioms reikmėms nėra pirma būtinybė.

Skaityti daugiau...

E. Lucasas. Rusija kariauja informacinį karą

Edwardas Lucasasdelfi.lt 2014-11-09

Informaciniame kare svarbu ne tik perduoti savą žinią. Toks konfliktas taip pat neatsiejamas nuo bandymų suklaidinti, nukreipti dėmesį, suskaldyti, supriešinti ir demoralizuoti priešininkus. Būtent taip Rusija elgiasi su Vakarais, šiam tikslui pasitelkdama tokias žiniasklaidos priemones kaip RT (daugiakalbį televizijos kanalą, seniau žinotą pavadinimu „Russia Today“).

Nepaisydami Lietuvos ir kitų šalių perspėjimų, Vakarai daug metų prieš šį faktą užmerkdavę akis. Po 1991 metų sovietų propaganda pasirodė esanti nepataisomai susikompromitavusi ir nebepaveiki, tad Maskva nusprendė perimti vakarietišką žiniasklaidos sistemą, kurioje dažniausiai sugyvena tiek valstybinės, tiek privačios žiniasklaidos priemonės; sistemą, kurioje įmanomas gana įvairus nuomonių spektras, o žodžio laisvę nuo valstybės įsikišimo saugo įstatymai. Kas gi nutiko?

Tad Vakarų valstybės po truputį naikino atgyvenusias informacinio karo priemones. Vienas iš naujos strategijos pavyzdžių – Jungtinių Valstijų Informacijos agentūros (USIA) likvidavimas. Buvo nutrauktos arba pastebimai kiekybiniu klausimu sumenko transliacijos iš užsienio rusų kalba. Vladimiro Putino režimui į savo rankas perėmus ne tik valdžią, bet ir žiniasklaidos kontrolę, užsieniečiai pradėjo rusų gailėti, tačiau fakto, kad informacija gali būti reali grėsmė užsienio politikai, nepripažino.
Tai buvo apmaudi klaida.  RT, kuris šį mėnesį pristatė naują Jungtinei Karalystei skirtą paketą, yra neabejotinai itin pavojingas priešas. Tiesiogiai Rusijos milijonams savo žiūrovų jis lyg ir nereklamuoja. Dauguma jo darbuotojų – užsieniečiai arba rusai, užsienio kalbos žiniomis nenusileidžiantys gimtakalbiams. Daugiausia transliuojamos užsienio naujienos. Bet jis veikia kaip ardanti, bet objektyvios žiniasklaidos sistemą griaunanti jėga.  RT šūkis „Daugiau klausinėkite“ arba „Daugiau abejokite“ jokiais būdais neskatina nepriklausomo kritinio mąstymo. Jis taikosi į pačią tiesos ir faktų idėją. Populiarioji žiniasklaida jums meluoja apie viską – pradedant tikraisiais Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių organizatoriais ir Ebolos pavojais ir baigiant karu Ukrainoje. Kuo daugiau abejojate, tuo mažiau pasitikite. 

Skaityti daugiau...