Bu­vęs vals­ty­bės va­do­vas, Eu­ro­pos par­la­men­to na­rys, mu­zi­ko­lo­gas, prof. V. Lands­ber­gis pri­sta­tė kny­gą "Ukrai­nos Gol­go­ta. 2013-2014". Ta pro­ga bu­vo su­reng­ta dis­ku­si­ja „U­krai­nos ko­va už Eu­ro­pą“, jo­je da­ly­va­vo ki­no kū­rė­jas, vi­suo­me­ni­nin­kas, daž­nai par­amą į Ukrai­ną ga­be­nan­tis Jo­nas Oh­ma­nas.

Lei­di­ny­je "Ukrai­nos Gol­go­ta. 2013-2014" spaus­di­na­mi V. Lands­ber­gio vie­ši pa­si­sa­ky­mai, kal­bos, sa­ky­tos per kon­fe­ren­ci­jas, min­tys, skelb­tos dis­ku­si­jo­se, in­ter­viu, duo­ti įvai­rioms mū­sų ša­lies ir už­sie­nio ži­niask­lai­dos prie­mo­nėms, nuo­mo­nės bei ko­men­ta­rai, taip pat ir pub­li­kuo­ti "Lie­tu­vos ži­nio­se".

Eu­ro­pos klausimas

Apie pa­si­rink­tą kny­go­je at­spin­dė­tą lai­ko­tar­pį V. Land­ber­gis sa­kė: "2013 me­tais pra­si­dė­jo la­bai svar­būs po­ky­čiai. Ir ne tik Ukrai­no­je. Ga­li­ma sa­ky­ti, tai - Eu­ro­pos klau­si­mas. Ne vi­siems iš kar­to bu­vo aiš­ku, bet jis iš­ki­lo į pir­mą vie­tą: kas bus su Eu­ro­pa ir ko ji ver­ta, ar ga­li gin­ti sa­vo pri­nci­pus ir ša­lį, no­rin­čią bū­ti aso­ci­juo­ta na­re, ku­rią už tai žiau­riai bau­džia im­pe­ri­nė kai­my­nė?" Po­li­ti­kas tei­gė, kad pa­čiai Eu­ro­pai ge­riau, kai už ES sie­nų - ne chao­sas, ka­ras, bet pa­žan­ga, stip­rė­ja de­mo­kra­ti­ja, ky­la eko­no­mi­ka. Ta­čiau yra ki­ta jė­ga, ku­ri ne­no­ri tai­kos, bet sie­kia sa­vo įta­kos plė­tros ir da­ro tai vi­so­mis prie­mo­nė­mis - už­pul­da­ma, griau­da­ma, nai­kin­da­ma, ji sten­gia­si truk­dy­ti vals­ty­bei, ku­ri pa­si­ren­ka eu­ro­pi­nę kryp­tį ir de­mo­kra­ti­ją. "O 2014-ie­ji to­dėl, kad kur nors rei­kia su­sto­ti, - šyp­so­jo­si kny­gos au­to­rius. - Ga­li­ma bu­vo pri­dė­ti šių, 2015 me­tų, me­džia­gų ir do­ku­men­tų, bet da­bar chro­no­lo­gi­ja aiš­kes­nė." Jis tei­gė, kad ag­re­so­riaus lai­ky­se­na pa­si­da­rė dar žiau­res­nė ir klas­tin­ges­nė, prieš de­mo­kra­ti­nį pa­sau­lį nau­do­jant to­ta­li­nio me­lo sis­te­mą. Tuo me­tu ka­ro veiks­mai tę­sia­si, nors tai va­di­na­ma pa­liau­bo­mis. "Ukrai­na ei­na su­nkiu ap­sisp­ren­di­mo, de­mo­kra­ti­jos pa­si­rin­ki­mo ke­liu. Tai kan­čios ir krau­jo ke­lias. Rei­kia ma­ty­ti ir tei­sė­jus, ir bu­de­lius, ir mi­nią, - kal­bė­jo V. Lands­ber­gis. - Ne­sa­kau, kad Ukrai­na šven­to­ji, o ją už­puo­lė ne­do­rė­liai. Ten ne­ge­rai dėl ko­rup­ci­jos, vi­so­kių da­ly­kų bu­vo ir dar il­gai bus. Ta­čiau Ukrai­ną už­puo­lė dėl jos lais­vės."

Be iliuzijų

Anot po­li­ti­ko, Va­ka­ruo­se kai ku­riuo­se sluoks­niuo­se svars­to­ma, kad gal Ukrai­na kaž­ką ne taip pa­da­rė, kaž­ką nu­skriau­dė, to­dėl ją rei­kia pul­ti ir dau­žy­ti. Jis sa­kė, kad Vo­kie­ti­jo­je at­si­ra­do žmo­nių, va­di­na­mų Pu­tin-Vers­te­her, tai yra to­kių, ku­rie su­pran­ta V. Pu­ti­ną.

Dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vęs J. Oh­ma­nas tei­gė, kad dau­gu­ma ukrai­nie­čių dėl Eu­ro­pos ne­tu­ri di­de­lių vil­čių ir iliu­zi­jų. Bi­čiu­liais jie lai­ko lie­tu­vius, len­kus, ka­na­die­čius ir gru­zi­nus. Ukrai­nie­čiai kal­ba apie sa­vo ša­lį, svars­to apie jos at­ei­tį - kaip re­for­muo­ti Ukrai­ną ir iš idė­jos su­kur­ti ti­krą vals­ty­bę. O idė­jų ukrai­nie­čiai tu­ri įvai­rių. Tar­ki­me, vie­nas aukš­tas Ukrai­nos kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos par­ei­gū­nas J. Oh­ma­nui sa­kė, kad rei­kė­tų al­jan­so nuo Bal­ti­jos iki Juo­do­sios jū­ros.

Pra­šo­mas šią ša­lį pa­ly­gin­ti su dėl lais­vės ko­vo­ju­sia Lie­tu­va, vi­suo­me­ni­nin­kas tei­gė, kad Ukrai­nos pa­dė­tis žy­miai dra­ma­tiš­kes­nė, ir baig­tis ne­aiš­ki. Ne­ži­nia, ka­da ga­li­ma bus pa­dė­ti taš­ką. J. Oh­ma­nas ma­no, kad ka­ri­nis konf­lik­tas ga­li tęs­tis iki pen­ke­rių me­tų.

"Mes at­jau­čia­me ir ge­rai su­pran­ta­me Ukrai­nos ir ukrai­nie­čių li­ki­mą, kas yra įvy­kę per po­rą pa­sta­rų­jų me­tų", - sa­kė V. Lands­ber­gis. Po­li­ti­ko nuo­mo­ne, Ukrai­na tam­pa sa­vi­mi, pi­lie­tiš­ka ir pa­trio­tiš­ka ša­li­mi, ku­ria­ma tau­tos sa­vi­mo­nė.

Ką kei­čia už­sie­nie­čiai ka­ro ins­truk­to­riai?

J. Oh­ma­nas sa­kė, kad 300 JAV de­san­ti­nin­kų at­vy­ki­mas į Ukrai­ną mo­ky­ti Na­cio­na­li­nės gvar­di­jos pa­jė­gas, ša­lies Ry­tuo­se ko­vo­jan­čias su pro­ru­siš­kais su­ki­lė­liais, yra di­de­lė sėk­mė. "Iš is­to­ri­nės pa­tir­ties ži­no­me, kad jei Ame­ri­ka žen­gia į konf­lik­tą, ji taip leng­vai ne­be­pa­si­trau­kia", - tvir­ti­no jis. Kaip svar­bų da­ly­ką mi­nė­jo, kad Ukrai­nos val­džia ta­ria­si su sa­va­no­riais, tar­ki­me, iš "De­ši­nio­jo sek­to­riaus", dėl jų įtrau­ki­mo į bend­rą ka­ri­nę sis­te­mą.

"Vi­si klau­sia, ka­da ukrai­nie­čius puls, - kal­bė­jo J. Oh­ma­nas. - Va­di­na­mie­ji se­pa­ra­tis­tai da­bar iš­mi­nuo­ja sa­vo po­zi­ci­jas. Tai yra puo­li­mo ženk­las." Pa­sak vi­suo­me­ni­nin­ko, nie­kas ne­abe­jo­ja, kad kaž­ku­riuo me­tu po ge­gu­žės 9 die­nos, kai bus at­švęs­ta per­ga­lė An­tra­ja­me pa­sau­li­nia­me ka­re, Ukrai­no­je pra­si­dės puo­li­mas. "La­bai ti­kė­ti­na, kad va­sa­ra bus kru­vi­na", - ma­no jis.

V. Lands­ber­gio tei­gi­mu, kai į Ukrai­ną pra­dė­jo vyk­ti už­sie­nio ka­ri­niai spe­cia­lis­tai, va­ka­rie­čiai ste­bė­to­jai fik­suo­ja, kad Ru­si­jos žo­dy­nas šiek tiek pa­si­kei­tė. "Ne­bė­ra to­kio pri­mi­ty­vaus ir ag­re­sy­vaus šmei­ži­mo. Ne­se­niai bu­vo "mū­sų ko­lū­kio pir­mi­nin­kas vi­du­ry ra­te­lio". Tai "pir­mi­nin­kas", at­sa­ki­nė­da­mas į "ko­lū­kie­čių" klau­si­mus, kai ku­rios re­to­ri­kos ne­nau­do­jo, - apie tie­sio­giai trans­liuo­tą V. Pu­ti­no spau­dos kon­fe­ren­ci­ją kal­bė­jo jis. - Ma­tyt, taip bu­vo su­de­rin­ta ir ap­tar­ta. Gal­būt, kad stip­rė­tų tie Pu­tin-Vers­te­he­riai, sie­kian­tys sank­ci­jų prieš Ru­si­ją at­šau­ki­mo". Pa­sak V. Lands­ber­gio, už­sie­nio ka­ri­nių ins­truk­to­rių bu­vi­mas Ukrai­no­je ver­čia Krem­lių su­si­mąs­ty­ti.

Po­li­ti­kas ma­no, kad kai virš Ry­tų Ukrai­nos bu­vo nu­muš­tas Ma­lai­zi­jos lėk­tu­vas, ga­lė­jo at­skris­ti NA­TO es­kad­ri­lės ir ap­juos­ti vi­są tą vie­tą, jog ga­li­ma bū­tų ge­rai iš­tir­ti, o "Lu­han­dos ban­di­tė­liai" nė iš to­lo ne­priei­tų. "Ta­čiau min­dži­kuo­jant ta pro­ga bu­vo pra­leis­ta", - sa­kė V. Lands­ber­gis.

Tre­čia­sis karas

Kal­bė­da­mas apie Ru­si­ją, po­li­ti­kas va­di­no ją re­van­šis­ti­ne vals­ty­be. V. Lands­ber­gio nuo­mo­ne, ka­da nors šis lai­ko­tar­pis bus va­di­na­mas V. Pu­ti­no ka­rų epo­cha. Jis iš­var­di­jo, su kuo pa­sta­ruo­sius ke­le­tą de­šimt­me­čių yra ka­ria­vu­si Ru­si­ja: Če­čė­ni­ja, Gru­zi­ja, Ukrai­na. Sa­kė, kad da­bar vyks­ta tre­čia­sis V. Pu­ti­no ka­ras. "Kas bus to­liau, ga­li­ma tik spė­lio­ti. Ne­ži­nia, ku­ri ša­lis po to bus už­pul­ta, - kal­bė­jo po­li­ti­kas. - Kol Ukrai­na prieš­ina­si, o pa­sau­lis šiek tiek pa­de­da, Krem­lius svars­to, ar dar ką nors pul­ti, ar iš pra­džių pri­baig­ti Ukrai­ną, tai yra pri­vers­ti ka­pi­tu­liuo­ti, pa­si­ra­šy­ti su­si­ta­ri­mą dėl Kry­mo at­si­sa­ky­mo, su­ti­ki­mą, kad bū­tų stei­gia­mos ma­rio­ne­ti­nės vals­ty­bė­lės. Jo­kios Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NA­TO."

J. Oh­ma­nas, pra­šo­mas pa­sa­ky­ti, ką ma­no apie Ru­si­ją, sa­kė, kad ši ša­lis nei silp­na, nei stip­ri. "Ji la­bai prieš­ta­rin­ga, - tei­gė vi­suo­me­ni­nin­kas. - Ru­si­jos žmo­nės blo­gą­ja pra­sme apo­li­tiš­ki. Ša­lis sa­vo pro­pa­gan­do­je pa­brė­žia he­ro­jiš­ku­mą, bet žmo­nės ma­to, kad pri­si­tai­ky­mas yra iš­li­ki­mo ir kles­tė­ji­mo bū­das." Jis ma­no, kad da­bar­ti­nė Ru­si­jos val­džia ne­ga­li iš­lik­ti be ka­ro, nes toks re­ži­mas be iš­ori­nių prieš­ų il­gai ne­gy­vuo­tų. To­je ša­ly­je nė­ra de­mo­kra­ti­jos ir ti­kros opo­zi­ci­jos, kaip mes tai su­pran­ta­me. Nė­ra ir vil­ties, kad ji ga­lė­tų bū­ti mo­der­ni vals­ty­bė. V. Lands­ber­gio nuo­mo­ne, vis dėl­to ka­da nors Ru­si­ja pra­dės griū­ti ir by­rė­ti.