Ūkio banke pražuvo Lietuvos savivaldybių milijonai

www.15min.lt Jurgita Lapienytė 2013-02-25

Ūkio banke valstybės įmonės ir savivaldybės laikė apie 150 mln. Lt. Daugiau nei pusė – 80 mln. Lt – nedrausti indėliai.

Didžiausias viešojo sektoriaus indėlis siekė apie 17 mln. Lt. Kokia tai įstaiga, organizacija, ar savivaldybė, Ūkio banko laikinasis administratorius Adomas Audickas neįvardija.

Kokių savivaldybių pinigai pražuvo Ūkio banke, žino ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas. Jo teigimu, informacija kol kas yra nevieša, todėl konkrečiai įvardinti įklimpusių savivaldybių jis nesutiko.

Skaityti daugiau...

Nesipainiokim painiavoj

Landsb_Saruno_Mazeikos
Prof. Vytautas Landsbergis

www.lzinios.lt prof. Vytautas Landsbergis 2013-02-23

Net stebėtina, kaip sugebame, kartu su kai kuriais kaimynais, painiotis ir kurti painiavą ten, kur jos nėra ir galėtų visai nebūti.

Antai vaizdelis, neva visas Lietuvos gyvenimas, o ypač santykiai su vienu nervingu kaimynu, nūnai sukasi ir suksis apie lenkų ir tik jų pavardžių rašybą. Ir neva prieš trejetą metų buvęs parengtas specialus "lenkiškų pavardžių" įstatymas, kurį Lietuvos Seimas gėdingai atmetė nepaisydamas, kad Vilniuje tą dieną vieši Lenkijos prezidentas.

Nereikia pūsti dūmų. Nebuvo jokio įstatymo specialiai lenkams (nesivelkime į tyčinį klaidinimą), tik visiems kitataučiams, kurie vartoja lotyniškas raides; tačiau Vilniuje tądien tikrai buvo draugiškas Lenkijos prezidentas, kurio lankymosi metu nereikėjo rizikuoti tokiais balsavimais.

Skaityti daugiau...

Lietuviai – didžiausi nacionalistai Europoje?

www.alfa.lt  Liudvika Pociūnienė 2013-02-22

Liudvika Pociūnienė (Karolio Kavolėlio, Alfa.lt)

Liudvika Pociūnienė

Karolio Kavolėlio nuotr.

Toks teiginys tik keltų šypseną apsidairius aplink. Mūsų kaimynus ir partnerius lenkus būtų sunku pranokti nacionaliniu išdidumu. Neatsiprašinėja jie nei lietuvių. nei žydų, nors antisemitizmo prieš karą Lenkijoje būta itin nuožmaus. Negirdėti ir kad žydai reikštų lenkams kokių nors pretenzijų – abiems pusėms aišku, kad kalti okupantai vokiečiai. Nesulaukia jokių pretenzijų ir Rusija, nors ypač kruvinų pogromų čia būta dar devynioliktame amžiuje, o šiandien neonacių organizacijos, nors ir oficialiai nepalaikomos, ten yra bene gausiausios ir radikaliausios (išties paradoksalus reiškinys valstybės, laikomos Antrojo pasaulinio karo laimėtoja, visuomenėje). 

 

Kodėl tų pretenzijų nuolat sulaukiame mes, nors ir labai stengiamės būti tolerantiški? Taip stengiamės, kad baigiame ir patį žodį sukompromituoti. Gal taip ir geriau, nes žodis tolerancija yra tarsi nulinio krūvio žodis, greičiau reiškiantis abejingumą, pasyvumą, nei kokią aktyvią poziciją. Yra geras lietuviškas žodis, išreiškiantis nedviprasmiškai pozityvią nuostatą – pagarba. Tik tiek, kad pagarba neatsiejamai yra surišta su savigarba – o čia, matyt, ir yra mūsų silpnoji vieta. Istorinių priežasčių galėtume nurodyti tiek ir tiek, bet dabar turbūt ne apie tai reikėtų kalbėti.

Skaityti daugiau...

Darbo partijos byloje laukiama kaltinamųjų žodžio

www.alfa.lt 2013-02-25

Pirmadienį, pratęsus Darbo partijos (DP) vadinamosios juodosios buhalterijos bylos nagrinėjimą, Vilniaus apygardos teisme (VAT) pagaliau gali pasigirsti kaltinamųjų liudijimai. Bylos nagrinėjimą dėl bylų gausos perkėlus į gerokai mažesnę salę, teismo proceso žiūrovams salėje neužteko vietos.

DP nariai – Viktoras Uspaskichas, Vytautas Gapšys, Vitalija Vonžutaitė ir DP buhalterė Marina Liutkevičienė – kaltinami vedę neoficialią partijos buhalterinę apskaitą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliktoje išvadoje teigiama, kad DP 2004–2006 metais nuslėpė apie 25 mln. litų pajamų ir daugiau negu 23 mln. litų išlaidų.

Skaityti daugiau...

Ūkio banke įstrigusių milijonų iš Rusijos paslaptis

www.alfa.lt  Tomas Dapkus, Rimantas Varnauskas 2013-02-22
Sugriuvus Vladimiro Romanovo Ūkio bankui aiškėja vis daugiau neskaidrių šio banko schemų, kurios veikė Lietuvos teisėsaugai paslaugiai užmerkiant akis. Tačiau kai kurios jų greičiausiai galėjo veikti tik bendrininkaujant su pačiomis teisėsaugos institucijomis ir jų korumpuotais vadovais.

Rusiški milijonai Ūkio banke

Dešimtys milijonų Jungtinių Valstijų dolerių ne vienerius metus gulėjo areštuoti būtent Ūkio banke. Ne kartą skelbta, kad jų tikrieji šeimininkai yra neva nežinomi ir paslaptingi asmenys. Galbūt tai Maskvos mafija, gal net pats Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius. Tačiau iš tiesų istorija gali būti daug banalesnė.

Skaityti daugiau...

A.Kubilius Londone siūlo kurti dar vieną vyriausybę

www.delfi.lt  Ugnė Karaliūnaitė  2013-02-21
Andrius Kubilius

Andrius Kubilius

V. Kopūsto nuotr.

Ketvirtadienio vakarą Lietuvos ambasadojeLondone organizuotame susitikime su vietos lietuviais konservatorių lyderis Andrius Kubiliusragino Didžiojoje Britanijoje gyvenančius lietuvius grįžti į tėvynę ne tik fiziškai, bet prisidėti prie Lietuvos valdymo dar ir būnant emigracijoje.

Susitikime su vietos lietuviais į opozicijoje esantis politikas teigė, kad atsitraukimas iš premjero pareigų jam padėjo Lietuvos situaciją matyti iš šono ir ją įvertinti kitu kampu.

Pasitelkdamas „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio pastebėjimais, A. Kubilius bandė renginio svečius įtikinti, kad Lietuva yra itin tinkama šalis užsienio investicijoms, nes jai pavyko sėkmingiau nei Latvijai ar Estijai išplaukti iš audringos krizės.

„Būtų galima vardyti daug pozityvių dalykų, negatyvius pamirštant, ir galima parodyti (užsienio investuotojams - DELFI), kaip Lietuva gerai susitvarkė su krize“, - Londone kalbėjo konservatorių lyderis.

Skaityti daugiau...

V.Landsbergis: M.Gorbačiovas nedavė įsakymo sausio 13-osios naktį, o davė asmeninį leidimą

Vytautas Landsbergis Aukščiausiosios Tarybos rūmuose
V.Landsbergio knygos „Kaltė ir atpirkimas“
Iliustracija  / Vytautas Landsbergis
Aukščiausiosios Tarybos rūmuose

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas lapkritį Maskvoje pristatė savo naujausią knygą – autobiografiją „Vienui vienas“, kuri „Knygų mugės“ metu bus pristatyta ir Lietuvos skaitytojams.

Šis kontraversiškai vertinamas politikas Lietuvoje didžiosios dalies visuomenės priešiškumą pelnė dėl Sausio 13-osios įvykių. Savo naujojoje knygoje M.Gorbačiovas ir vėl neigia prisidėjęs prie kruvinosios 1991 metų nakties,  pasak jo: „tragišku kraujo praliejimu, kuris jau pats savaime nepaprastai skausmingas, buvo plačiai pasinaudota siekiant grynai politinių tikslų“.

„Lietuvos žinios“, norėdamos įvertinti M.Gorbačiovo pasisakymus, kalbino buvusį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininką prof. Vytautą Landsbergį.

– Kaip vertinate M. Gorbačiovo valdymo metu įvykdytas reformas?

 

– Dalinės reformos buvo projektuojamos, kai kurie pradiniai ir principiniai dalykai paskelbti ir pradėjo veikti (vadinamasis „viešumas“, t.y. politiniai debatai, leisti atstovų rinkimai), tačiau ir stabdomos. Pavyzdžiui, G.Javlinskio „500 dienų planui“ M.Gorbačiovas pritarė, o kitą dieną, po nežinomo turinio nakties, jau atmetė. Esminiai pokyčiai vyko ir įvyko ne pagal M.Gorbačiovo grupės planą, tad apie jo asmeninį „valdymą“ ir tuo metu „įvykdytas“ reformas reiktų svarstyti realiau.

Skaityti daugiau...

Stundys: egzamino palengvinimas tampa Butkevičiaus ir Pavalkio atsakomybės klausimu

„Į Lietuvos politinį gyvenimą sugrįžta sovietmečio tradicija – sprendimus priima ne specialistai, o mistinė politinė taryba, turbūt tai, kas vadintina politbiuru. „Sveikintina“ atžanga“, – taip sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valentinas Stundys, reaguodamas į švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio trečiadienį pasirašytą įsakymą, kuriuo įteisintos naujos lengvatos tautinių mažumų mokyklų abiturientams laikant lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

„Dar kyla klausimas, kodėl ministro įsakyme nėra nuorodos, kad šie pakeitimai daromi vienerių metų laikotarpiui, nors ministras savo pasisakymuose tai akcentavo. Išeitų – pakeitimai daromi neribotam laikui?“ – retoriškai klausia Seimo narys.

Pasak parlamentaro, lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą keisti pareikalavo taip pat šis politinis darinys. Palengvinimai įteisina du skirtingus egzaminus: vienas visiems, kitas – abiturientams, baigiantiems Lietuvos mokyklas tautinių mažumų dėstomąja kalba.

Skaityti daugiau...