Svarbu
Registracija
Kalba minint Sąjūdžio 25 metų jubiliejų LR Seime
 |
| Kazimieras Motieka |
Kazimieras Motieka, 2013-06-01
Gerbiami šios šventės dalyviai!
Gerbiamas iniciatyvinės grupės nary, Sąjūdžio seimo tarybos ir Lietuvos Aukščiausiasis Tarybos pirmininke Vytautai Lansbergi!
Nuoširdžiai sveikinu čia dalyvaujančius ir nedalyvaujančius – visus Sąjūdžio dalyvius su Lietuvos Sąjūdžio 25-siomis metinėmis.
Lietuvos žmonės, šiomis dienomis susirenka paminėti Lietuvos istorijai nepaprastai svarbų tautos Sąjūdžio reiškinį, kuris vainikavo Lietuvos pergalę prieš kruviną ir nuožmų okupantą, pusę amžiaus laikiusį mus gūdžioje nelaisvėje.
Sąjūdis - tai jėga, kuri sudėtingomis, vadinamo Sovietų sąjungos persitvarkymo aplinkybėmis, sugebėjo grąžinti Lietuvai laisvę ir nepriklausomybę. Tai faktas.A.Tyla. Lietuvių tautos tapatybė, orumas ir jo pažeidimai
 |
| Akad. Antanas Tyla |
www.alkas.lt Antanas Tyla 2013 06 04
Mano pasisakymas bus skirtas mūsų tapatybės suvokimui ir stiprinimui Lietuvos sąjūdžio veiklos kontekste. Visą laiką stebiu lietuvių tautos raišką. Kaip jau ne kartą kalbėjau, lietuvių tauta per amžių kalnus ir pakalnes ėjo nepalikdama nuošalėje kelių vertybinių savybių, kurios padėjo tautai išlikti ir išsaugoti savo tapatybę bei gyvybingumą. Mano manymu tokiomis savybėmis ir vertybėmis buvo ir yra:
1. Lietuvos valstybinė laisvė – savo rankose laikyti valstybės vairą, net ir okupacijos sąlygomis pasiaukojamas siekimas atkurti Lietuvos valstybę.
2. Prisirišimas prie gimtosios lietuvių kalbos, jos puoselėjimas ir gynimas nuo persekiojimo, nuo naikinimo, nuo jos gyvybingumo arealo siaurinimo.
3. Tikėjimas ir jo gynimas nuo niekintojų ir persekiotojų.
4. Visuomenės dalyvavimo valdyme, teisės ir teisminio santykių sprendimo tradicija, praėjusi ilgą raidos ir plėtros kelią.
V.Landsbergis. Šalis, atgavusi savo žemę, vandenis ir orą
 |
| Prof. Vytautas Landsbergis |
Prisimename visus pasipriešinimus visoms XX a. Lietuvos okupacijoms, visus sąjūdžius, kurių dvasia ir energija galų gale susiliejo į vieną didįjį, pergalingąjį Lietuvos Sąjūdį.
Užvakar šioje salėje, kai pats Sąjūdis šventė savo 25 metų sukaktį, vienas kalbėtojų, buvęs anų taikių kovų dalyvis, pareiškė žavėjimąsi tuo pradiniu laikotarpiu, kai Sąjūdis, anot jo, dar nebuvo organizacija. Šie žodžiai paskatino mane susimąstyti – kažkas ir taip, ir ne taip.
Jungėmės, tad organizavomės nuo pat birželio 3-iosios būtent organizuotai veiklai. Kryptingai ir kontroliuojamai, nes chaotiškas maištas prieš blogį būtų buvęs pražūtingas. Geradariai iš valdančiosios sovietinės ir vietinės, o nemandagiau kalbant, uzurpavusios valdžią kompartijos atkalbinėjo: tik nekurkit organizacijos, pasidarysit bėdos! Palikit spręsti mums, pabūkit patarėjais! Bet pakako proto, kad tik tuo atveju, jei turėsim paramos tinklą – būtent masinę organizaciją per visą Lietuvą, - skelbiami siekiai taps realūs, o pirmiausia – būsime išgirsti.
XIV suvažiavime Lietuvos Sąjūdžio pirmininku išrinktas Vidmantas Žilius
 |
|
XIV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas. Pirmoje eilėje iš kairės: LR Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Budienė ir LR Seimo narys Rytas Kupčinskas |
Birželio 1 d. Lietuvos Sąjūdis (LS), minėdamas savo 25-metį, surengė savo keturioliktąjį suvažiavimą.
Sąjūdžio 25-mečiui pažymėti skirtoje šventinėje suvažiavimo dalyje skambėjo eilės, dainavo vaikų choras „Aidija“, buvo rodomas istorinis filmas apie Sąjūdį ir profesorių Vytautą Landsbergį. Suvažiavimo dalyviams buvo perduoti Lietuvos Respublikos prezidentės ir Seimo pirmininko sveikinimai. Prezidentės sveikinimą perskaitė vyriausioji prezidentės patarėja Virginija Būdienė, Seimo pirmininko sveikinimą – Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė. Suvažiavimo dalyvius sveikino Europos parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Iškilmingoje suvažiavimo dalyje kalbėjo: signatarai Kazimieras Motieka, Algirdas Vaclovas Patackas, Seimo narys prof. Vytautas Juozapaitis. Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas, Europos parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis perskaitė XIV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo deklaraciją (jos tekstas skelbiamas žemiau).
XIV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo DEKLARACIJA „Su Sąjūdžiu – už Lietuvą“
 |
2013-06-01, Vilnius
Lietuvių Tauta, XIII a. pradžioje sukūrusi savo valstybę, didžiulėmis pastangomis ją vėl atkūrė 1918 ir 1990 m. Tada, prieš 22 metus, nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką atkūrė Lietuvos Sąjūdis, pažadinęs Lietuvos žmonių dvasią, grąžinęs atsakomybės jausmą už savo Tėvynės ateitį, įkvėpęs darbo ir gyvenimo viltį. Daugybės pasiaukojusių tėvynainių pastangos prieš ketvirtį amžiaus per trumpą laiką Sąjūdį pavertė visos Lietuvos geros valios žmonių Sąjūdžiu.
Per 25 metus Lietuvos Sąjūdis turėjo tuos pačius pagrindinius tikslus, kartais skirtingas vadovavimo struktūras. Nuo 1988 m. birželio 3 d. tai buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė (35 nariai), nuo 1988 m. spalio 24 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas (220 narių) ir Seimo taryba (35 nariai), o nuo 1990 m. balandžio 22 d. – demokratiškai išrenkama Lietuvos Sąjūdžio taryba (iki šiol jų buvo 12).
Vytautas Landsbergis. Brolybės Sąjūdis
 |
| Prof. Vytautas Landsbergis |
Kalba Lietuvos Sąjūdžio XIV Suvažiavime, 2013-06-01, Vilnius
Minėdami savo organizacijos 25-metį, turime daug progų pažvelgti atgal ir įvardyti, ką Lietuvos Sąjūdis yra daręs ir padaręs. Ką mūsų Sąjūdis reiškė tarptautiniuose istoriniuose lūžiuose – juolab svarbu. Tačiau aš noriu pamąstyti apie padėtį dabar bei rytoj, ir ką Sąjūdis reikštų savo geriausia esme šiame pakrikusiame pasaulyje, galimai šokančiame ant bedugnės krašto. Tai savivokos bandymas, kuris liestų ne tik Lietuvą.
Matome civilizacijos krizę, bent jau vadinamosios Vakarų arba euroatlantinės civilizacijos, kurią per du tūkstantmečius sukūrė krikščionybė. Čia kalti ne vien dorovės nuosmukis, panieka darbui ir tiesai, kad užgriuvo tokios neva didelės, o iš tikrųjų niekingos, pinigų katastrofos. Bankai, bankai... Visi sutiksime, kad problema ne kišenėje, o kaukolėje.
Arkivyskupas Gintaras Grušas: „Sąjūdis davė daug vaisių, bet neišgydė tautos žaizdų“
 |
| Evgenios Levin nuotr. |
Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo kalba, pasakyta birželio 3 d. Seime minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dvidešimtpenkmetį.
Jėzus Kristus Naujajame Testamente pateikia sugretinimą: “Į ką panaši Dievo karalystė, ir su kuo man ją palyginti? Ji panaši į garstyčios grūdą, kurį ėmė žmogus ir pasėjo savo darže. Jis išaugo į medelį, ir padangių sparnuočiai susisuko lizdus jo šakose“. (Lk 13, 18–19). Panašiai nuaidėjo Sąjūdžio metu daina apie gegutę, kuri klevelyje įsitaisiusi čiulbėjo, o jos širdelėje – visa Lietuva. Kur gi sėkla tai skambiai dainelei, jei ne pirmame posme: „Balnokit, broliai žirgus“ ir „Paduok, sesute, kardą”. Gegutės širdies daina kyla iš Tėvynės meilės sėklos, pasodintos brolio ir sesers širdyse – tai meilė, teikianti drąsos stoti į kovą. Taip ir Dievo Karalystė prasideda nuo smulkaus grūdelio mūsų širdyje.
B.Vėsaitė virto greituoju būdu
Nuo skandalo dėl Birutės Vėsaitės skrydžio į Kazchstaną jos palankumu suinteresuotų verslininkų lėktuvu, iki naujo kandidato į ministrus Evaldo Gusto suradimo, praėjo vos dešimt dienų – tai tik sustiprina įtarimus, jog sprendimai dėl pokyčių Ūkio ministerijoje buvo priimti gerokai anksčiau.