Zuoko transporto sistemos reforma kelia grėsmę sėkmingam pirmininkavimui ES Tarybai

www.alfa.lt 2013-06-07

Šiandien Seimo ir Vilniaus m. savivaldybės Tarybos nariai Andrius Kubilius, Mantas Adomėnas, Audronius Ažubalis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Dainius Kreivys, Arvydas Anušauskas, Valdas Benkunskas, Gediminas Švilpa, Evaldas Maceika, Paulė Kuzmickienė, Povilas Tamošauskas, Rasa Baškienė, Birutė Galinienė, Violeta Podolskaitė, Vidas Urbonavičius, Paulius Saudargas kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, Seimo Pirmininką Vydą Gedvilą, Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką ir valdančiąją koaliciją dėl Vilniaus miesto transporto sistemos reformų, kurių pradžia sutampa su Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai pradžia. Kreipimusi norima atkreipti dėmesį į kylančią grėsmę Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai sėkmei ir sklandumui dėl nepamatuotų ir vienašališkų Vilniaus m. valdžios veiksmų nuo 2013 m. liepos 1 d. pradėti įgyvendinti Vilniaus m. transporto sistemos pertvarką. 

Nuo liepos 1 d. mieste radikaliai mažinami troleibusų ir autobusų maršrutai bei visiškai naikinami privačių vežėjų mikroautobusais maršrutai. Neabejojama, kad šie veiksmai sukels chaosą miesto transporto srautuose ir sutrikdys gausių ES svečių, atvykusių į pirmininkavimo renginius, judėjimo grafikus bei kels pavojų pačių renginių sėkmei ir sklandžiam pirmininkavimo procesui.

Skaityti daugiau...

Lietuva trukdo Kaliningrado AE plėtrai?

Publikuota: 2013-06-10 10:33:19 Autorius:Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Lietuvoje vykstant debatams, ar naudinga investuoti į savo atominį projektą, Rusijoje vyko visai kitokie procesai. Nors
„Rosatom`as“ labaistengėsi nuslėpti, gegužę išlindo yla iš maišo: žiniasklaida pranešė, kad bus konservuojamos Kaliningrado
atominės elektrinės statybos. Baltijos šalys ketina integruotis su Europos tinklais, o Kaliningradas lieka užspeistas, nes
prekyba rusiška elektra su Europa įmanoma tik per Lietuvą. Beje, nuo pat pradžių „Rosatomo“ veiksmai daug kam pačioje
Rusijoje atrodė įtartini.
Baltijos atominės statyba pradėta iškilmėmis, tačiau jo užsakovų elgesys nuo pat pradžių kėlė įtarimų, ar šis projektas
realus.Visų pirma, „Rosatom`as“ reaktorius šiai atominei užsakė ne Ižoro gamykloje, kuri juos gamina dar sovietmečio, o
popieriaus įrangos tiekėjos „Petrozavodskmaš“ įmonėje. Šios direktorius viešai prisipažino, kad gamykla neturi reaktorių
gamybai reikiamos įrangos, žadėjo tam šiemet skirti 100 mln. eurų, tačiau prieš kelias savaites „Rosatom`as“ pranešė, kad
atsisako „Petrozavodskmaš`o“ paslaugų, esą Baltijos atominei elektrinei reaktoriai bus pagaminti išsinuomotoje
„Atomenergomaš`o“ gamykloje prie Volgodonsko. Tokie manevrai iki energijos bloko paleidimo likus vos trejiems metams
kelia abejonių statybos užsakovų ketinimų rimtumu.
Šias abejones sutvirtina šiemet kovo 11-ąją priimtas sprendimas įvertinti galimybę Baltijos atominės galingumą sumažinti tris
kartus – abu 1150 megavatų reaktorius pakeitus į 40 megavatų galios reaktorius. Tai yra VVER-640 modelio reaktoriaus,
kurį „Rosatom`as“ dar tik parodose pristato.
Gegužės 24-ąją „Interfax“ ir „Reuters“, remdamiesi neįvardintais šaltiniais, pranešė, kad statyba Kaliningrade įšaldoma.
„Rosatom`as“ tai neigė, tačiau po kelių dienų „Atomenergoprojekto“ vadovas įsakė iš naujo suskaičiuoti projekto sąmatą.
Buvęs Lietuvos atominės energetikos saugos inspekcijos vadovas sako, kad naujam projektui būtina atlikti poveikio aplinkai
vertinimą ir jįsuderintisu kaimynėmis valstybėmis.

www.kaunodiena.lt Joana Lapėnienė 2013-06-10

Lietuvoje vykstant debatams, ar naudinga investuoti į savo atominį projektą, Rusijoje vyko visai kitokie procesai. Nors„Rosatom`as“ labaistengėsi nuslėpti, gegužę išlindo yla iš maišo: žiniasklaida pranešė, kad bus konservuojamos Kaliningradoatominės elektrinės statybos.

Baltijos šalys ketina integruotis su Europos tinklais, o Kaliningradas lieka užspeistas, nesprekyba rusiška elektra su Europa įmanoma tik per Lietuvą. Beje, nuo pat pradžių „Rosatomo“ veiksmai daug kam pačiojeRusijoje atrodė įtartini.Baltijos atominės statyba pradėta iškilmėmis, tačiau jo užsakovų elgesys nuo pat pradžių kėlė įtarimų, ar šis projektasrealus.Visų pirma, „Rosatom`as“ reaktorius šiai atominei užsakė ne Ižoro gamykloje, kuri juos gamina dar sovietmečio, opopieriaus įrangos tiekėjos „Petrozavodskmaš“ įmonėje.

Skaityti daugiau...

Teismas planuoja imtis skundo dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino

Publikuota: 2013-06-10 07:32:24 Autorius:BNS inf.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pirmadienį planuoja imtis kelių parlamentarų skundo dėl švietimo
ministro Dainiaus Pavalkio įsakymo, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvintas lietuvių kalbos brandos
egzaminas.
Teismas opozicijos atstovų, tarp kurių - ir buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, skundą pradės nagrinėti
abiturientams jau pasitikrinus valstybinės kalbos žinias. Vienintelį šiuo metu privalomą lietuvių kalbos egzaminą baigusieji
mokyklas laikė prieš savaitę.
Opozicija teismui apskundė D.Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius
lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje mažinamas nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip
pat padidintas pasirenkamų autorių skaičius.
Teismui įsakymą apskundę parlamentarai teigia, kad įsakymu numatant išimtis atsisakyta bendro lietuvių kalbos ir literatūros
egzamino, o tai neatitinka Švietimo įstatymo nuostatos, kad „mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų
mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams“.
Teismo buvo prašoma bylą nagrinėti skubos tvarka, tačiau LVAT tai daryti atsisakė argumentuodamas, kad byla yra itin
sudėtinga ir nacionaliniuose teismuose bus sprendžiama pirmą kartą. Birželio 10 dieną bylą atsiversiantis teismas žada
sprendimą liepos viduryje.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad vienas iš svarbiausių byloje keliamų klausimų yra leistinos pozityviosios
diskriminacijos ir asmenų lygybės principo santykio nustatymas.

www.kaunodiena.lt  2013-06-10

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pirmadienį planuoja imtis kelių parlamentarų skundo dėl švietimoministro Dainiaus Pavalkio įsakymo, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvintas lietuvių kalbos brandosegzaminas.Teismas opozicijos atstovų, tarp kurių - ir buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, skundą pradės nagrinėtiabiturientams jau pasitikrinus valstybinės kalbos žinias. Vienintelį šiuo metu privalomą lietuvių kalbos egzaminą baigusiejimokyklas laikė prieš savaitę.

Opozicija teismui apskundė D.Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičiuslietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje mažinamas nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taippat padidintas pasirenkamų autorių skaičius.Teismui įsakymą apskundę parlamentarai teigia, kad įsakymu numatant išimtis atsisakyta bendro lietuvių kalbos ir literatūrosegzamino, o tai neatitinka Švietimo įstatymo nuostatos, kad „mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visųmokomųjų kalbų mokyklų mokiniams“.

Skaityti daugiau...

Ž.Makauskienė. Privati lietuvybė

Živilė Makauskienė, wwww.ausra.pl
2013 06 07 09:33
Su diskriminacijos apraiškomis asmeniškai nesusidūrė 73 procentai Lietuvos lenkų ir
86 proc. Lenkijos lietuvių – atskleidė pernai atlikta apklausa. Tyrimą „Lietuvių ir lenkų
santykiai: tiesos, pramanai, interpretacijos“ Lenkijos viešųjų reikalų instituto užsakymu pernai atliko bendrovė TNS Polska, Lietuvoje – bendrovė TNS LT. Susimąstyti
dėl lietuvybės ir su ja tapatinamų vertybių hierarchijos suvokimo verčia tai, kad
lietuviškų mokyklų naikinimo ir kylančio Lenkijoje radikalizmo laikotarpiu tik 14 proc.
apklaustų Lenkijos lietuvių teigia patyrę diskriminaciją dėl savo tautybės. Per
pastaruosius 15 metų buvo uždarytos visos (išskyrus Vidugirių) lietuviškos kaimo
mokyklos: Krasnagrūdos, Aradnykų, Lumbių, Klevų, Krasnavo, Vaitakiemio,
Ramoniškių, Navinykų, Pristavonių. Liko Punsko, Seinų ir Vidugirių.
Pakanka vos keletą valandų pabūti Vilniuje, kad suprastum, jog Lietuvos sostinėje gyvena ne tik lietuviai, bet ir kitų
tautybių žmonės – lenkai ar rusai. Lenkų kalba nevaržomai skamba gatvėse, parduotuvėse, grožio salonuose ar
restoranuose. Taip pat valstybinėse įstaigose, mokyklose, ligoninėse, žodžiu, visur ten, kur dirba, gyvena, mokosi ar
ilsisi lenkakalbiai Lietuvos piliečiai. Nepaisant to, kad jau kelinti metai Lenkijos žiniasklaidoje Lietuva linksniuojama
kaip lenkams ir lenkų kalbai netolerantiška, nepakanti šalis, kurios valdžia įvairiais būdais stengiasi riboti šios kalbos
vartojimo sferą, stebint žmones, neatrodo, kad jie ko nors bijotų ar kad jiems kalbėti sava kalba būtų kaip nors
nepatogu, nemalonu ar gėda.
Lietuvoje lenką atpažinti nesunku – daugumos vardai ir pavardės užrašyti pagal lenkų kalbos skambesį, ir nieks
neklijuoja jiems lietuviškų galūnių, nors vis dar kai kurie politikai taip teigia. Lietuvių politinis korektiškumas šiuo
atžvilgiu yra pasiekęs tokias aukštumas, kad, pvz., „Tūkstant-mečio vaikų“ laidos vedėjas lenkiškos mokyklos
auklėtinio Pavelo vardo nelinksniavo ir diplomą teikė „Pavel“, ne Pavelui.
Lenkijoje, ypač jos gilumoje, lietuvio neatpažinsi nei iš akcento, nei juolab iš pavardės. Tai, ko taip garsiai ir ryžtingai
reikalauja Lietuvos lenkai – asmenvardžių rašymo savo kalbos rašmenimis, Lenkijos lietuviai jau turi. Turi, bet net nei
pusė procento nepasinaudojo tokia galimybe. Paklausti, kodėl nenori ne kad užrašyti vardo ir pavardės lietuviškais
rašmenimis, bet bent sulietuvinta forma, žmonės nurodo įvairius argumentus: kad neištars gydytojas ligoninėje, o juk
kiekvienas ten galime pakliūti; nesugebės užrašyti banko tarnautojas, o juk visi ten turime reikalų; nesupras jau nuo
lietuvybės nutolę giminės, o juk visi tokių turime; tyčiosis iš vaikų mokykloje ar darželyje; keistai jausiuos prieš lenkus
bendradarbius, kurie turės „laužyti“ liežuvį; kol esu valstybės tarnautojas, kvailai jausčiausi, jeigu mano pavardė būtų
užrašyta ne lenkų kalba, gal kai išeisiu į pensiją…
Net ir dauguma Lietuvoje studijuojančių ar jau ten dirbančių mūsų krašto lietuvių neskuba sulietuvinti savo pavardžių.
„Nežinau, ar neteks grįžti į Lenkiją“, – motyvuoja tokį savo apsisprendimą. Išeina, kad Lenkijos lietuvis su lenkiška
More ShaSrheaSrheaSrheare

wwww.ausra.pl Živilė Makauskienė 2013 06 07

Su diskriminacijos apraiškomis asmeniškai nesusidūrė 73 procentai Lietuvos lenkų ir86 proc. Lenkijos lietuvių – atskleidė pernai atlikta apklausa. Tyrimą „Lietuvių ir lenkųsantykiai: tiesos, pramanai, interpretacijos“ Lenkijos viešųjų reikalų instituto užsakymu pernai atliko bendrovė TNS Polska, Lietuvoje – bendrovė TNS LT. Susimąstytidėl lietuvybės ir su ja tapatinamų vertybių hierarchijos suvokimo verčia tai, kadlietuviškų mokyklų naikinimo ir kylančio Lenkijoje radikalizmo laikotarpiu tik 14 proc.apklaustų Lenkijos lietuvių teigia patyrę diskriminaciją dėl savo tautybės.

Perpastaruosius 15 metų buvo uždarytos visos (išskyrus Vidugirių) lietuviškos kaimomokyklos: Krasnagrūdos, Aradnykų, Lumbių, Klevų, Krasnavo, Vaitakiemio,Ramoniškių, Navinykų, Pristavonių. Liko Punsko, Seinų ir Vidugirių.Pakanka vos keletą valandų pabūti Vilniuje, kad suprastum, jog Lietuvos sostinėje gyvena ne tik lietuviai, bet ir kitųtautybių žmonės – lenkai ar rusai. Lenkų kalba nevaržomai skamba gatvėse, parduotuvėse, grožio salonuose arrestoranuose.

Skaityti daugiau...

Pasirinkimo laisvė?

Liudvika Pociūnienė (Tomo Vinicko nuotr., Alfa.lt)
www.alfa.lt  Liudvika Pociūnienė  2013-06-07
Pirmiausia noriu šiek tiek nuraminti įsiaudrinusius pasirinkimo laisvės gynėjus – tai neabejotinai vienas svarbiausių orios žmogaus savijautos veiksnių, kas galėtų prieštarauti. Bet jeigu kas nors pasirinktų, pavyzdžiui, mušti gėjus, aš tikrai manyčiau, jog tai – jau pasirinkimo laisvės riba ir pasistengčiau visais man prieinamais būdais tokiems veiksmams užkirsti kelią. Lygiai taip pat tiems, kurie kėsinasi į tėvų teisę spręsti, kokių pažiūrų šviesoje auklėti savo vaikus, dera priminti, kad tai pažeidžia konstitucines teises, įtvirtinančias vaikus auginančių piliečių pasirinkimo laisvę, kad šitaip elgėsi valdžia ir gūdžiame sovietmetyje, ir Trečiojo reicho laikais. Dera priminti ir kuo tai baigėsi. O gal nesibaigė? Gal tikrai ne viską padarėme, kad tai nepasikartotų? Ne tik mes – ir visa civilizuotoji Europa... 

Skaityti daugiau...

Jurgis Kairys Vilniaus aviacijos šventėje rungsis su NATO pilotais

www.alfa.lt  2013-06-06
Jurgis Kairys (Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.)

Jurgis Kairys

Andriaus Ufarto nuotr.

Į Lietuvos sostinę po 18 metų pertraukos sugrįžta Vilniaus aviacijos šventė, kuri šiemet birželio 22 dieną vyks Tarptautinio Vilniaus oro uosto aerodrome. Šventės metu savo pasirodymus ore surengs apie 30 orlaivių.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto, VĮ “Oro navigacija” bei Lietuvos aeroklubo atstovų suburtas organizacinis komitetas rengia šventę, kuri bus skirta S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms paminėti.

 „Labai džiugu, kad susibūrę aviacijos entuziastai atgaivino senas tradicijas Vilniuje rengti aviacijos šventes. Miestiečiams ir svečiams tai ne tik puikus reginys, bet ir galimybė pamatyti, kuo šiandien gyvena Lietuvos aviatoriai”, – idėją sveikino šios šventės globėjas Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Vilniaus aviacijos šventės direktorius Liudvikas Buitkus žada, kad ši šventė bus įspūdingas reginys visiems lankytojams.

Skaityti daugiau...

Sąjūdžio 25-erių metų jubiliejus Marijampolėje

Sąjūdžio 25-erių metų jubiliejus Marijampolėje

Gražina Trimakaitė

Marijampolės sąjūdininkai bando padaryti tradicija kasmetinį Sąjūdžio dienos paminėjimą. Šiais metais nemažą džiugiai nusiteikusių bendraminčių būrį  birželio 3-ąją jie pakvietė į jaukų Senamiesčio kiemelį paminėti Lietuvos Sąjūdžio 25 - ųjų jubiliejinių metinių.

Dalyvius pasveikino TS-LKD Marijampolės skyriaus pirmininkas Valdas Pileckas, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius, Europos parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Šventinis renginys vyko sklandžiai ir nuobodžiaujančių nebuvo. Jaudinančiai skambėjo vedėjos Editos Kuralavičienės  skaitomos Pauliaus Širvio , Vinco Kudirkos ir Jono Strielkūno eilės. Eilėraščiai ir dainos svečiams ir susirinkusiems  vyresniesiems  priminė jaunystę, laisvės mitingus Vilniuje, Baltijos kelią, pirmąsias ir nepakartojamas atkurtos Lietuvos akimirkas; priminė partizanų kovas, Romo Kalantos žygdarbį, visus kovojusius ir žuvusius už Lietuvos laisvę, o jauniems dalyviams , kurių taip pat buvo – apie visa tai pasakojo.

Skaityti daugiau...

Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas

Vidmantas Žilius

Vidmantas Žilius, 2013-06-01

Pastaruoju metu  pastebima tendencija, kad iš žmonių sąmonės, ypač jaunimo, trinama pagarba valstybiniams simboliams: vėliavai, herbui, himnui, o taip pat ir tradicinei šeimai. Pasigirsta kalbų ir parašoma straipsnių, kad per šventę nuo namo pavogė valstybinę vėliavą, o Šalčininkuose ir ne vieną. Tikriausiai nevagiama tam, kad kažkam jos reikia, ar kažkas tikisi pardavęs ją uždirbti. Žinoma, vagių ir pavogtų vėliavų niekas neranda.

Peršama visiškai priešinga nuomonė, kad turime būti vakarietiškai mąstantys, o tokiais  galime būti tik tada, jei pripažįstame, o dar geriau, jei nešame vaivorykštės spalvos vėliavą, jei einame į iš užsienio atvežtus spektaklius, kuriuose yra tyčiojamasi iš Kūrėjo veido, nieko tokio, jei mokyklos jubiliejiniame renginyje mokiniams užrišami pionieriški kaklaraiščiai, nes taip buvo, kai mokykla prieš keliolika metų buvo įsteigta.

Skaityti daugiau...