A. Balkė. Ką gelbėja R. Malinauskas: kurortus ar save?

delfi.lt 2017 05 17

Tų, kurie seka Vijūnėlės dvaro peripetijas, jau nebestebina R. Malinausko atviros ir aiškiai neadekvačios pastangos gelbėti Vijūnėlės dvarą kaip savo turtą, naudojantis visomis turimomis regalijomis ir poveikio galiomis.
Antanas Balkė

delfi.lt
Nenustebino ir eilinis jau pabodusios plokštelės paleidimas apie dvigubus standartus per lrytas.lt portalą su A. Lekavičiaus pasirašytu straipsniu „Prokurorų fokusai: viename mieste įstatymas galioja, o kitame – ne“.

Dar vienas R. Malinausko bandymas (tarp daugybės buvusių, tokių kaip „Sustabdytas chaosą ir grėsmę kurortams sukėlęs teismo sprendimas“) klaidinti visuomenę, kabinantis į Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime paminėtą kurorto apsaugos zonos antros juostos faktą, noras įtikinti neva tik negriuvęs dvaras išgelbėtų daugybę gyvenamųjų pastatų Druskininkuose ir Palangoje. Ir vėl straipsnyje nė vienos teismo (vargu ar autoriai skaitė, o vertėtų ) sprendimo citatos ar argumento (gegužės 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padės tašką Vijūnėlės dvaro byloje).

Šioje situacijoje būtina suteikti galimybę skaitytojui pačiam nuspręsti: ką rodo Malinausko pastangos?

 

Vijūnėlės dvaro gelbėjimo planas vis dar grindžiamas kvestionuojant kurorto apsaugos zonos antrosios juostos faktą, tarsi tai būtų vienintelė priežastis, dėl ko VAT priėmė būtent tokį sprendimą. Jeigu problema būtų vien tik Vijūnėlės dvaro teritorijos priskyrimas antrajai kurorto apsaugos juostai, Malinausko pastangos neatrodytų beviltiškos. Bet Vijūnėlės dvaro gelbėjimo reikalai žymiai blogesni, nes VAT pripažino negaliojančiais visus su dvaro statybomis ir valstybinės žemės nuoma susijusius dokumentus ir dėl tokio sprendimo pateikė svarius argumentus. Galimai mero tarnai – viščiniai ir margeliai nedrįso referuoti merui, kad visi teismo argumentai svarūs ir Vijūnėlės dvaro aferai nepalankūs. 18 Druskininkų savivaldybės tarybos narių , Vijūnėlės dvaro gelbėjimo tikslu apskundusių Palangą Generalinei prokuratūrai, greičiausiai gavo tik primityvųjį išaiškinimą. Be to, čia jau seniai tapo norma – pozicijos tarybos nariai pasirašo ir balsuoja tvarkingai.

 

Druskininkų valdžios argumentas (kodėl prokuratūra netyrė Palangos statybų teisėtumo) gerokai pabodęs, nes užsiciklinta ant vienintelio suprimityvinto klausimo: galima ar ne gyvenamoji statyba kurorto apsaugos antroje juostoje? VAT sprendimas dėl Vijūnėlės dvaro teritorijos priskyrimo antrajai kurorto apsaugos juostai pakankamai atsargus. Gerokai tikslesnis ir logiškesnis būtų pirmos juostos konstatavimas: pagal kurorto apsaugos juostų apibrėžimą, Druskininkuose pirmajai juostai priklauso vandens telkinių, Nemuno upės pakrantės, mineralinio vandens, gydomojo purvo telkinių teritorijos, Nemuno upės, ežerų, vandens telkinių pakrantės. Būtent čia pastatytas Vijūnėlės dvaras.

 

Štai keletas svarbesnių teismo išvadų, leidžiančių įsitikinti, kad absoliuti dauguma savivaldybės ir NŽT priimtų dokumentų dėl Vijūnėlės dvaro buvo neteisėti, kalbant aiškiau, tenkinantys išimtinai privatų interesą, pasirašyti piktnaudžiaujant valdžia. Dvaro apologetai galėjo paskaityti:

 

*Esminę reikšmę ginčui byloje turi Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. V35-632, kuriuo sujungus Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kitos paskirties (rekreacijai) žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) į vieną, prijungiant tarp jų įsiterpusį 0,0673 ha valstybinės žemės fondo sklypą, kurio naudojimo ir tvarkymo režimas bei reglamentavimas nenustatytas, nes jis neįregistruotas nekilnojamojo turto registre ir kadastre, patvirtintas ginčijamas detalusis planas.“

 

*Ieškovė Generalinės prokuratūros prokurorė pagrįstai kelia klausimą, kad nėra aišku, kokiu poreikiu ir tikslu buvo rengiamas detalusis planas, sujungiant žemės sklypus į vieną ir patvirtinant detalųjį planą. Visiškai akivaizdu, kad šių sklypų sujungimo ir detalaus plano patvirtinimo tikslas nebuvo susijęs su Druskininkų savivaldybės interesais ir/ar visuomenės interesu

 

*Darytina išvada, kad patvirtinus detalųjį planą ir pakeitus suformuoto žemės sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija iš esmės buvo įgyvendintas tik su atsakovu R. B. sudarytas susitarimas, t. y. jo privatus interesas, nes būtent atsakovas R. B. naujai suformuoto ir jam išnuomoto žemės sklypo dalyje, pradėjo gyvenamojo namo statybas, kurios iki detaliojo plano patvirtinimo šioje teritorijoje iš viso buvo negalimos. Tokia situacija leidžia vertinti, kad ginčijamu įsakymu patvirtinto detaliojo planavimo tikrasis tikslas - neteisėtai pasinaudoti Teritorijų planavimo įstatymo 12 str. 6 d. nustatyta išimtimi ir rekreacinio naudojimo žemės sklype, kurortų apsaugos zonoje, patvirtinti gyvenamųjų pastatų teritoriją ir leisti pradėti gyvenamojo namo statybas, kas prieštarauja ne tik Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3d. nuostatoms, bet ir Bendrajam miesto planui, pagal kurį ši teritorija patenka į viešųjų erdvių – pasyvios rekreacijos teritoriją. Be to, pagal Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialųjį planą (2006 m. rugsėjo 15 d., reg. Nr. 000152000058) ginčo žemės sklypas patenka į rekreacinio naudojimo neurbanizuojamą teritoriją, paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną, teritorijai nustatyta kraštovaizdžio vizualinė apsauga, rekreacinių teritorijų apsauga, kurorto apsauga Bendrojo plano Rekreacijos ir turizmo plėtojimo brėžinyje žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas prie „Estetiškai vertingiausių vietovių“.

 

*Taigi Druskininkų savivaldybės teritorijos Bendrajame plane ginčo žemės sklypas niekada nebuvo priskirtas visuomeninio naudojimo būdo teritorijai. Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane, ginčo teritorija pažymėta ne kaip visuomeninė, o kaip viešųjų erdvių - pasyvios rekreacijos teritorija.

 

*Taigi, 2011 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V35-632 patvirtintas detalusis planas, sujungus žemės sklypus, nenustačius nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos - kurorto apsaugos zonos bei neatsižvelgus į antros juostos ribojimus, nors detaliojo plano Aiškinamojo rašto 3 dalyje „Esama padėtis“ nurodyta, kad 0,2129 ha ploto rekreacinės teritorijos žemės sklype galioja kurortų apsaugos zonoms taikomi apribojimai. Pagal Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialųjį planą, ginčo žemės sklypas patenka į rekreacinio naudojimo neurbanizuojamą teritoriją, paviršinio vandens telkinių apsaugos zoną, teritorijai nustatyta kraštovaizdžio vizualinė apsauga, rekreacinių teritorijų apsauga, kurorto apsauga. Ši speciali žemės naudojimo sąlyga nepasikeitė ir patvirtinus detalųjį planą, kuriai taikytini nustatyti apribojimai ir rengiant Druskininkų miesto dalies teritorijų detalųjį planą, tokia sąlyga turėjo būti nustatinėjama, o pagal Vyriausybės Nutarimo XVI skyrių, esant nustatytam draudimui vykdyti statybos darbus, nesusijusius su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu bei aplinkos tvarkymu, toks reglamentavimas tvirtinant detalųjį planą, turėjo būti ypač nuoseklus.

 

* tikrasis valstybinės žemės nuomos tikslas nebuvo susijęs su jokia pastato eksploatacija, o iš esmės jis išnuomotas naujo gyvenamojo namo statybai. Sudegus valčių nuomos punktui ir jį galutinai nugriovus, poreikis šį pastatą eksploatuoti, visiškai išnyko. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo žemės sklype, valčių nuomos punkto vietoje, pagal patvirtintą projektą, buvo statomas gyvenamasis namas. Vertintina, kad toks žemės sklypas, kuris nuo pat jo suformavimo buvo nuomojamas tik vieninteliam tikslui, ten esančio pastato – valčių nuomos punkto eksploatavimui, šiam sudegus (nugriovus), negalėjo būti išnuomojamas lengvatine tvarka.

 

*Sudegus valčių nuomos punktui bei ir nugriovus statinio liekanas, valstybinės žemės nuoma neatitiko būtinųjų sąlygų, kuriomis valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. Žemė, nugriovus valčių nuomos punktą, turėjo tapti laisva. Vien formalus statinių turėjimas nesudaro pagrindo nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka (CK 6.551 str. 2 d. ir Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.). Pripažintina, kad tiek 2012 m. kovo 19 d. įsakymas, tiek 2012 m. kovo 23 d. Žemės nuomos sutartis, sudaryti pažeidžiant ir valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl naikintini ir pripažįstami negaliojančiais.

 

Pabaigai objektyvūs faktai, kurie leidžia daryti logišką išvadą: Taip būti negali:

 

1. Dvaras pastatytas valstybės žemėje, parko sklypo teritorijoje. Dvarui nesuformuotas sklypas. Aptverta beveik 30 arų teritorija patvirtinta tik detaliuoju planu.

 

2. Visos dvarui reikalingos komunikacijos atvestos tvarkant Vijūnėlio parką už ES paramos lėšas.

 

3. Žemės nuomos sutartis pasirašyta iki 2028 m., nes toks buvo numatytas valčių nuomos punkto gyvavimo laikas.

 

4. Druskininkuose nerasite kito gyvenamojo pastato, kuris būtų pastatytas kelių metrų atstumu nuo vandens.

 

Statybos pradžioje buvo 3,5 m, dabar, supylus dirbtinį krantą ir apmūrijus akmeninis, jau virš 5 m.

 

Galvojančius, kad galbūt dvaras yra teisėta statyba, kviestume vietoje pasigrožėti šiuo objektu. Būsite nustebinti savininkų (tikrų ir menamų) įžūlumu.