Svarbu
Registracija
A.Kupčinskas. Miestai nepajėgūs sutvarkyti savo gatvių
| Andrius Kupčinskas |
www.delfi.lt Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas 2013-04-04
Kaunas, kaip ir kiti didieji Lietuvos miestai, be valstybės proporcingo dėmesio, vien savo jėgomis, sutvarkyti savo gatvių neturi jokių šansų. Keista girdėti iš Ūkio ministerijos vadovės Birutė Vėsaitė, kad „miestų kelių tvarkymas yra tik savivaldybės klausimas“, juolab kad su gerb. Birute teko dirbti kartu Miesto taryboje vieną kadenciją.
Pats vairuoju ir matau, jog situacija Kauno gatvėse yra prasta. Dėl užsitęsusių šaltų orų Kaune, kaip ir visose Baltijos valstybėse ir tkitur, rimti gatvių remonto darbai dar neprasidėję. Visi Kauno vairuotojai, tarp jų – ir aš, pildamiesi degalus per metus sumokame per 200 mln. Lt akcizo. Ar numanote kiek iš šios sumos atitenka Kauno gatvių tvarkymui? Kiek daugiau nei 10 mln. Lt! Visa kita atitenka magistralinės reikšmės keliams ir autostradoms, kurių irgi yra tik apie 20 tūkst.km palyginus su 60 tūkst. km vietinės reikšmės kelių visoje Lietuvoje.Butkevičius auklėja Vėsaitę: ji nėra susipažinusi su visa medžiaga
www.alfa.lt 2013-04-04
Ūkio ministrė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, pareiškusi, kad Japonijos korporacijos „Hitachi“ siūlytas atominės elektrinės reaktorius Lietuvai nereikalingas, nėra susipažinusi su mokslininkų parengta medžiaga dėl šalies energetikos strategijos, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Komentuodamas kitą savo partijos kolegės pareiškimą, kad trečiąjį Europos Sąjungos (ES) energetikos paketą Lietuva galėjo įgyvendinti lėčiau, jis dar kartą pakartojo, kad Vyriausybė nekeičia savo nuomonės dėl šio paketo.
„Aš, kiek žinau, ji nėra susipažinusi su šita visa paruošta medžiaga (darbo grupės rengiamu atnaujintos energetikos strategijos projektu – BNS). Tai čia yra jos, aš manau, asmeninis pareiškimas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A. Butkevičius, paprašytas pakomentuoti B. Vėsaitės pasisakymą.Mąžtantis visuomenės raštingumas: pražūtinga nieko nedaryti
www.lrt.lt Monika Kutkaitytė 2013-04-01
„Žmonės ne tik rašyti, bet ir skaityti nemoka. Jau yra problema perskaityti vidutinio sudėtingumo tekstą ir suvokti jo potekstę. Tai, kas pasiekia žmogaus smegenis, yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Jei žmogus nori būti kvailas, jis turi tokią teisę. Bet tuomet neišvengiamai atsiranda terpė manipuliacijoms: kvailu žmogumi labai lengva manipuliuoti“, – tvirtina rašytoja Renata Šerelytė.
Raštinga visuomenė geba kurti ir yra laisva nuspręsti, kokia ji nori būti ir ką ji nori pasiekti. Tai pabrėžia ir kiti naujienų tinklalapio LRT.lt pašnekovai. Neraštingiems protams lengva primesti savo valią, jais nesunku manipuliuoti. Rodos, suprantama, kad norėtume pasirinkti raštingos visuomenės kelią, tačiau mūsų raštingumas pavojingai mažėja. Modernios komunikacijos technologijos ir mąžtantis knygų skaitymas yra pagrindinės šio proceso priežastys.Leiskime “Žalgiriui” garbingai mirti
 |
| Audrius Bačiulis |
www.veidas.lt Audrius Bačiulis 2013-04-04
Bandymai gelbėti Kauno “Žalgirį” didžiųjų Rusijos energetikos bendrovių pinigais reiškia visišką moralinį bankrotą krepšinio komandos, kuri kadaise buvo okupantui nenusilenkusios Lietuvos simbolis.
Kol kas Kauno “Žalgirio” garbė išgelbėta, bet tik todėl, kad abi Kremliaus galią įkūnijančios Rusijos energetikos milžinės – “Gazpromas” ir “Inter RAO” – atsisakė sušelpti savo pinigais krepšinio komandą, jau kuris laikas nuolat kamuojamą finansinių nepriteklių.Pats faktas, kad dabartiniai “Žalgirio” savininkai nuėjo su ištiesta ranka ieškoti komandai pinigų, kaip sakoma Kaune, pas rusus, rodo, jog nebeliko nė šešėlio tos tikrosios lietuviškos dvasios, kadaise vedusios legendinį “Žalgirį” į legendines pergales. O ir pats dabartinis krepšinio klubas nebeturi nieko bendra su ta komanda, kurios šlovėje vis bando pasišildyti įvairaus plauko veikėjai, kurie prisidengę “Žalgirio” vardu siekia susikombinuoti pinigų ar kokių nors privilegijų.
Giedrius Kuprevičius. Pabūkime kartu
www.lrt.lt 2013-03-31
Nesu pranašas ir negaliu spėlioti ateities pagal savo nuotaikas, tačiau yra viena lengvinanti aplinkybė – esu iš menininkų luomo. Jeigu šventieji ir apaštalai turi Dievo dovaną pranašauti, tai menininkai tenkinasi intuicijomis, kurios atkeliauja apmąstant dabartį.
Taigi Velykų rytą, kai dausas ir žemes sudrebins geroji naujiena, manęs neapleis nerimas. Tas pats, kuris sklando Lietuvoje kaip kokia smegenis apklojusi užuolaida, neleidžianti mums džiaugtis, klestėti, vystytis, jaustis saugiais ir besididžiuojančiais savo šaknimis bei kilme žmonėmis.
Mes keistai susitaikėme, kad negausios, dažnai iš atsitiktinių žmonių surinktos partijos-partijėlės lemia daugumos gyvenimus, susitaikėme, kad mums primestas politinis šou gali būti be jokios kultūros, dorovės ir saiko jausmo. Mes susitaikėme, kad intelektualų užkeiktas tylėjimas yra normali situacija, o jei kuris prakalba, puolama iš jo tyčiotis, nes jis sako nemalonius žodžius, jo įžvalgose nėra pramogos, juokelių.Apie vietovių pavadinimus arba kas geriau: autonomija ar protektoratas
www.voruta.lt Algimantas Mišeikis 2013-04-02
Lietuvoje plačiai žinomi žiniasklaidos laidų vedėjai Virginijus Savukynas ir Rimvydas Valatka dažnai pasako, kad kelios naujos raidės lietuviškame raidyne ar keli šimtai nevalstybine kalba paršytų gatvių pavadinimų lentelių yra mažareikšmis dalykas.
Kad tai nėra menkas dalykas, galima spręsti iš prieš daugelį metų sovietinėje spaudoje aprašyto įvykio. Vienas lenkų mokslininkas iš Vroclavo, bendravęs ir turėjęs bendrų mokslinių interesų su kolega iš vakarų Vokietijos, gavo iš jo banderolę, ant kurios vietoje Vroclavo buvo užrašytas Breslau miesto pavadinimas. Lenkas banderolės nepriėmė motyvuodamas, kad Lenkijoje Breslau miesto nėra.
Mano nuomone, lenkų mokslininkas pasielgė teisingai, nes gerbė savo tautos istoriją ir savo valstybę. Silezija jau nuo VI amžiaus buvo slavų apgyvendinta teritorija. Vroclavui vardą suteikė ar tai čekų karalius Vratislavas I-asis, ar tai vietinis didikas, tai nėra taip svarbu. Pavadinimas „Vroclav“ turi slavišką prasmę, o „Breslau“ yra antrinis, išvestinis iš pirmojo pavadinimas.Ekonominiame sąstingyje atsidūrusi Rusija ieško kaltų
Dar ne recesija, bet akivaizdus sąstingis. Pirmąjį šių metų ketvirtį Rusijos pramonė smuko 0,3 procento.
Pasak prestižinės Aukštosios ekonomikos mokyklos analitikų, tai blogiausias pirmųjų trijų mėnesių rodiklis nuo 2001 metų.
Kartelė – per aukšta
Maža to, net ir optimistines prognozes iki šiol skelbęs Rusijos ekonomikos ministro pavaduotojas Andrejus Klepačius aiškina, kad šįmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) geriausiu atveju ūgtelės trimis procentais.Premijos už blogus darbus
 |
| Ridas Jasiulionis |