„Europoje tikėjimą bandoma izoliuoti į atskirą terpę“

veidas.lt 2014-04-14

„Užsisėdėjome ant savo krikščioniškų laurų, leidome sau manyti, kad esame pakrikštyti, ir to užtenka būti kataliku“, – iš ko kyla pavojai krikščionybei interviu „Veidui“ sakė arkivyskupas Gintaras Grušas.

Artėjant Šv.Velykom, kaip ir kasmet didžiųjų švenčių laikotarpiu, į bažnyčias plūstelės minios. Bet štai, „Spinter“/„Delfi“ pernai rudenį vykusios apklausos duomenimis, nors net per 80 proc. apklaustųjų save priskyrė Romos katalikams, tik 4,9 proc. sakė kas sekmadienį einantys į bažnyčią, 18,2 proc. reguliariai atliekantys išpažintį ir vos 38,3 proc. tiki, kad Kristus gyvas. Kaip Bažnyčia vertina tokią pasyvią katalikybę, klausiame arkivyskupo Gintaro Grušo.
G.G.: Šventinių katalikų fenomenas egzistuoja ne tik Lietuvoje – visame pasaulyje. Užsiliūliuojame savo gyvenimo patogumuose ir tik nelaimei, netekčiai ištikus, kai reikia pagalbos, šaukiamės Dievo ar jį prisimename prieš didžiąsias šventes.
Žinoma, norisi, kad tas susitaikymas su Dievu ir vieni su kitais prieš Velykas, prieš Kalėdas nuolat išliktų, augtų. Žmogus turi savyje troškulį ieškoti Dievo, bet ir Dievas ieško žmogaus. Didįjį Penktadienį Jėzaus pasakyti žodžiai nuo kryžiaus „Aš trokštu“ dažnai aiškinami kaip jo troškulys išgelbėti sielas, ieškoti mūsų.
Neseniai Popiežius Pranciškus pakvietė žmones visame pasaulyje, ypač tuos, kurie buvo nutolę nuo Dievo, skirti 24 valandas Viešpačiui, ir jie atėjo susitaikymo sakramento, vėl atrado savo kelią į santykį su Dievu. Kartais tas mūsų prieššventinis „pasižymėjimas“, kad esame katalikai, gali išaugti į tikrą santykį su Dievu.  Dievo tauta – tai keliaujanti tauta, bet ne visi keliaujame tuo pačiu greičiu.
O didžiosios šventės mus paskatina atnaujinti šią savo kelionę.
Taip, tik proginių katalikų – didžiulė masė  (tiesa, neseniai mūsų darytoje apklausoje reguliariai praktikuojančių katalikų kiek daugiau – apie 13-15 proc., įdomu, kad daugiau jų – didmiesčiuose). Manau, visų iššūkis turėtų būti – dar labiau suvokti, kad Bažnyčia – ne hierarchija, o mes visi, atgauti supratimą, kad būti kataliku – tai ne tik būti pakrikštytu, bet kasdien ieškoti santykio su Dievu.

Skaityti daugiau...

Skaudžios generolų laipsnių devalvacijos pasekmės

veidas.lt 2014-04-15

Socialdemokrato Juozo Oleko vadovaujama Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketina ketvirtadaliu didinti generolų ir vyresniųjų karininkų skaičių, tačiau tiesiogiai kovos veiksmuose dalyvaujančių eilinių karių padaugės vos viena kuopa.
Niekam ne paslaptis, kad krašto apsauga niekados nebuvo socialdemokratų politikos prioritetas, o įtakingo socialdemokratų politiko J.Oleko požiūris į kariuomenę, švelniausiai tariant, – prieštaringas. Tačiau jo sprendimas apdalyti kariškius generolų, admirolų, pulkininkų ir jūrų kapitonų antpečiais, kartu praktiškai nedidinant eilinių karių, kurie ir lemia mūšio baigtį, skaičiaus, mano nuomone, tolygus atviram pasityčiojimui tiek iš kariuomenės, tiek iš partijų, savaite anksčiau sutarusių dėl krašto apsaugos finansavimo didinimo, tiek iš prezidentės, kurios akivaizdoje tas susitarimas buvo pasirašytas.
Spręskite patys: praėjusią savaitę pranešta, kad “rengiant 2015 m. KAM biudžetą, lyginant su 2014 m., 100 karių numatoma padidinti pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičių ir 50-čia – dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose”.
Kas neišmano, ką šie skaičiai reiškia, paaiškinu: šimtas karių – tai viena šaulių kuopa, arba vienas šeštadalis bataliono. Tiek numatyta kitais metais padidinti kariuomenės kovinius pajėgumus. Dar penkios dešimtys patriotiškai nusiteikusių vaikinų ir merginų, kurie šiuo metu srautu plūsta į kariuomenę, įgis pradinių karinių įgūdžių, tačiau neapgaudinėkime savęs – kovai parengtais kariais jie netaps. Baziniai kariniai mokymai sugalvoti tam, kad savanoriams būtų leista paragauti karinės tarnybos ir apsispręsti – nori jie tapti profesionaliais kariais ar ne.

Skaityti daugiau...

Į kokią rytdieną žengiame?

lzinios.lt 2014-04-12

Šian­die­nos Eu­ro­pa nė­ra to­kia kaip va­kar. Bet laips­niš­kas bu­di­mas dar nė­ra vi­siš­kas at­si­bu­di­mas.