Vladimiro Putino parankiniai ieškojo galimybių Baltijos šalyse pakartoti Krymo scenarijų

15min.lt 2014-05-22

Žmonės iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos kovą lankėsi Latvijoje ir Estijoje ir aiškinosi galimybę šiose šalyse pakartoti Krymo scenarijų. Sugrįžę į Maskvą jie pateikė nepalankias prognozes, pareiškė politologas iš Rusijos Dmitrijus Oreškinas.

Kaip rašo Telegraf.lv, D.Oreškinas teigė, kad du V.Putinui artimi pareigūnai dalyvavo susitikimuose su Latvijos ir Estijos partijų atstovais.

Po pokalbių jiems tapo aišku, kad galimybė čia pakartoti Krymo okupacijos scenarijų yra labai menka.

Po Kremliaus atstovų vizitų Baltijos šalių vadovai aršiai kritikavo Rusijos veiksmus. Politologas mano, kad taip nutiko todėl, kad jie žinojo apie slaptus V.Putino parankinių vizitus.

Skaityti daugiau...

R. Bogdanas. Pakalnutės ir kiti rinkimų žolynai

Ramūnas Bogdanasdelfi.lt 2014-05-22

Šį savaitgalį vyks dveji rinkimai: į Europos parlamentą ir prezidento rinkimų finalas. Turime išskirtinį politiką, kuris dalyvauja iškart abejuose rinkimuose. Gerbėjų simpatijas jis patraukia ramiu mandagiu kalbėjimu. Kaip nebūsi ramus, kai ant nugaros – patikimas parašiutas? Nepataikai į vėjuotą sudėtingą Daukanto aikštę – nusileidi ramioje Briuselio pievelėje, kur sveikatos negadina atsakomybės našta. Daugeliui stebėtojų kyla įtarimai, kad būtent ten Zigmantas Balčytis jau nusitaikęs, su perspektyva patekti į Europos komisarus.

Jei Dalia Grybauskaitė eina į rinkimus su šūkiu „tęsti“ ir nepaišydama gaisrinio išėjimo, tai tyliojo politiko dėlionėje matosi net trys ateities variantai. Apdairu ir gudru. Paruoštas išėjimas leido Z. Balčyčiui ramiai antrinti prezidentei pirmuose finalo debatuose: „Aš visiškai pritariu“.

Savo praeities veiksmus abu kandidatai vertina panašiai: prezidentė jokių savo klaidų nepripažįsta, jas vadindama pamokomis; Z. Balčytis savo kaip finansų ministro nesėkmę dėl nepavykusio euro įvedimo 2007 m. prisimena kaip „įdomų metą“. Tačiau klaida nustoja būti suklydimu ir tampa patirtimi tik tuo atveju, jei ji pripažįstamas už klaidą.

Biurokratinės Briuselio baltosios rankovės turbūt labiausiai tinka Z. Balčyčio būdui ir suvaldytų jo polinkį veikti neįspėjus net artimiausių žmonių: socdemų garbės pirmininko Aloyzo Sakalo žodžiais, Z. Balčytis iš pradžių pasiskelbė einąs į prezidentus, o tik paskui derino šį sprendimą partijos taryboje; ponia Severina Balčytienė atvirai TV laidoje pasakojo, kad dažnai nežinanti, kur jos vyras – ar medžioklėje, ar žvejyboje, ar į Briuselį išlėkęs. Su tokiu prezidentu Lietuvai, kaip tai žmonelei, beliktų šieną grėbti iš nežinios, kur jos galva klajoja. 

Darbiečių darželis gavėjams

Tačiau parašiutas nepatinka Viktorui Uspaskichui, kuris yra labiau pamėgęs slėptis užuovėjose nuo teisingumo. Pats vėl taikydamas į Europos parlamentą, jis kėlė sąlygą Z. Balčyčiui atsisakyti Briuselio krypties už Darbo partijos palaikymą. Turbūt tik darbiečių rinkėjų neglumina faktas, kad kandidatas V. Uspaskichuas net nežino, jog atsisakyti jau per vėlu, jog visi rinkimų biuleteniai jau išspausdinti. O kam rūpintis, kai esi tikras, kad kol kas užteks Lietuvoje balsuotojų, kurie padės dar kartą laikinai išsisukti nuo teismo?

Skaityti daugiau...

Šlapia dešra ant prezidento rinkėjų stalo

lzinios.lt 2014-05-22

Li­kus vos ke­lioms die­noms iki pre­zi­den­to rin­ki­mų kul­mi­na­ci­jos, ėmė ryš­kė­ti įdo­mi ten­den­ci­ja – vio­le­ti­nės ki­še­ni­nės opo­zi­ci­jos at­sto­vai la­bai su­si­rū­pi­no kon­ser­va­to­rių-krikš­čio­nių de­mo­kra­tų po­zi­ci­ja re­miant da­bar­ti­nę pre­zi­den­tę. 

Iki to­bu­lu­mo iš­lai­žy­tas te­zes apie lands­ber­gi­nin­kus (su­prask - „pa­da­li­ju­sius ir te­be­da­li­jan­čius Lie­tu­vą“) ir bra­zaus­ki­nin­kus (su­prask – „vi­sa­da dir­bu­sius Lie­tu­vai“) vėl mė­gi­na­ma iš­vy­nio­ti iš bliz­gan­čio vio­le­ti­nio po­pie­rė­lio. Tie­sa, į tą po­pie­rė­lį per daug ne­sis­laps­tant vy­nio­ja­ma ta pa­ti ideo­lo­gi­nė „šla­pia deš­ra“: lands­ber­gi­nin­kai skal­do, im­ituo­ja rin­ki­mus... Net ne­pa­lie­ka­mas ra­my­bė­je pa­čių so­cial­de­mo­kra­tų ap­kram­ty­tas ge­ne­ro­las Jo­nas Kron­kai­tis. Veid­mai­nys­tės tea­tro re­dak­to­rius bai­gia iš­lie­ti kro­ko­di­lo aša­ras, kad ki­ta­dos ge­ne­ro­las J. Kron­kai­tis nė vie­no blo­go žo­džio ne­pa­sa­kė apie sa­vo Tė­vy­nės są­jun­gą, ir dar kar­tą ap­ver­kia Ro­lan­do Pa­kso ir Al­gir­do But­ke­vi­čiaus rin­ki­mų tan­de­mą. Pri­ke­lia­mas ir ne nau­jas, bet vio­le­ti­nės sau­lės apš­vies­tas at­ra­di­mas – pa­si­ro­do, at­sis­ky­ri­mu nuo So­vie­tų Są­jun­gos Lie­tu­vos ko­mu­nis­tai pra­dė­jo „rea­lią“ blo­gio im­pe­ri­jos griū­tį, ku­ri dar ap­gy­nė Są­jū­dį nuo KGB rep­re­si­jų. To­kią ideo­lo­gi­nę „šla­pią deš­rą“ mė­gi­na­ma pa­tiek­ti rin­kė­jui ant pre­zi­den­to rin­ki­mų sta­lo. Ma­tyt, re­ve­ran­sai eks­ko­mu­niz­mui, sie­ja­mi su pu­čia­mais Da­lios Gry­baus­kai­tės biog­ra­fi­jos bur­bu­lais, yra pa­sku­ti­nis šiau­das per an­trą­jį rin­ki­mų tu­rą. Nors ir ban­do­ma ma­ni­pu­liuo­ti žo­džiais "pa­trio­tiz­mas" ar "idea­liz­mas", pa­tiems ma­ni­pu­lia­to­riams jų tu­ri­nys su­nkiai su­vo­kia­mas.

Skaityti daugiau...

Kęstutis Masiulis: Kodėl komentatoriai „užsisėdę“ ant D.Grybauskaitės?

15min.lt 2014-05-21

Jeigu apžvelgtume spaudą ir paskaitytume, ką apie prezidentę kalba įvairūs komentatoriai, apžvalgininkai, politologai ir analitikai, tai daugelis apie ją turi neigiamą nuomonę. Net kai kalba neutraliai, iš atskirų užuominų ar raktinių žodžių galima numanyti, kad žmogus turi neigiamą nusistatymą. Kodėl taip yra?

 

Prezidentės akyje pamatys net krislą

Nors Prezidento rinkimus lemia tautos balsai, labai didelę ir dažnai lemiamą įtaką turi elito pasirinkimas. Viešus komentatorius taip pat galima priskirti prie elito, nes jų nuomonė turi didelę reikšmę daugybei žmonių.

Todėl neperdėčiau teigdamas, kad didžioji dauguma elito yra nusistatę prieš dabartinę pPrezidentę. Toks jų užsispyrimas ir nepaliaujama kritika lėmė, kad prezidentė pirmame rinkimų ture nepasiekė pergalės ir neteko žymios dalies rinkėjų, lyginant su rezultatais prieš 5 metus.

Kiekvienas prezidentės žodis ar veiksmas sulaukia daugybės komentarų ir išimtinai vien tik neigiamų. Nors tokių dingsčių Dalia Grybauskaitė nesuteikia daug. Ji kalba mažai ir daro gerai apgalvotus veiksmus.

Tuo tarpu kiti aukštieji politikai, kaip premjeras Algirdas Butkevičius ar Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, daro žymiai daugiau klaidų, daug labiau ir dažniau nusišneka, tačiau komentatoriai nėra ant jų taip „užsisėdę“ kaip ant prezidentės. Pakomentuoja ir pereina prie kitų temų. Tuo tarpu apie kokią nors prezidentės jaunystę rašomos knygos ir talpinamos straipsnių serijos žiniasklaidoje, nors ar tokia tema išvis yra apie jos darbo kokybę?

Stiprios asmenybės sulaukia pasipriešinimo

D.Grybauskaitė yra stipri asmenybė ir vien savo žvilgsniu gali nutildyti oponentus. Kaip taikliai pastebėjo „Verslo žinios“, kai prezidentė įžengia, salė nuščiūva ir taip yra ne dėl jos pareigų, bet dėl spinduliuojamos jėgos ir charizmos. Tai tipiniai lyderės bruožai, būdingi valdingam vadovui.

Valdingi ir charizmatiški vadovai visuose kolektyvuose, pradedant mokykla ar kita darboviete, sulaukia kolegų pasipriešinimo. Bijodami tiesiai išsakyti kritiką, ambicingi, tačiau silpni žmonės nuolat skatina nepasitenkinimą vadovu. Panašiai, tik kiek sudėtingiau, susiklostė prezidentės ir elito santykiai Lietuvoje. Dauguma politikų ir verslininkų magnatų bei jų įtakojamų apžvalgininkų norėtų „sukalbamo“ vadovo, bet negali tokio pasodinti į prezidentūrą, todėl nuolat murma prieš dabartinę valstybės galvą.

Skaityti daugiau...

Karalių, vamzdžio ir stabų miestas

lzinios.lt 2014-05-22

Prieš ke­lias sa­vai­tes trum­pai te­ko bend­rau­ti su bu­vu­sia žur­na­lis­te Dai­va Vil­ke­ly­te. Ji šiuo me­tu dar­buo­ja­si Ta­li­ne ir ne­la­bai daž­nai grįž­ta į Vil­nių. Kam te­ko su­tik­ti Dai­vą, tas ži­no, kad jos ener­gi­jos ir ak­ty­vios pi­lie­ti­nės raiš­kos ga­lė­tų pa­vy­dė­ti bet ku­ris Lie­tu­vos po­li­ti­kas ar vers­lo ly­de­ris. Po­kal­bis pa­si­su­ko apie skulp­tū­ras ant Vil­niaus Ža­lio­jo til­to. Jos žo­džiais, to­kios fan­tas­ma­go­ri­jos, kai ša­lia so­vie­ti­nių oku­pan­tų sta­tu­lų plaiks­to­si Vy­tis ir NA­TO vė­lia­vė­lės, nie­kur ki­tur pa­sau­ly­je ne­pa­ma­ty­si.

To­dėl Dai­vai ki­lo min­tis so­cia­li­nia­me tink­le "Fa­ce­book" skelb­ti ini­cia­ty­vą „Ža­lio­jo til­to iš­lais­vi­ni­mo ko­mi­te­tas“. Jo tiks­las - pa­ska­tin­ti ju­dė­ji­mą, ku­ris pa­dė­tų sau­giai per­kel­ti šias skulp­tū­ras į ku­rią nors at­okes­nę Lie­tu­vos vie­tą.

Gal­būt tam ge­riau­siai tik­tų Grū­to par­kas, gal sos­ti­nės An­ta­kal­nio ka­pi­nės. Pa­kal­bė­ję, pa­si­ta­rę, pri­ėjo­me prie iš­va­dos, kad iš­kel­di­ni­mą de­rė­tų at­lik­ti be jo­kio pyk­čio. Gal rei­kė­tų net šven­tę su­reng­ti su dū­dų or­kes­tru, iš­kil­min­ga šo­kė­jų pa­ly­da. Ne­abe­jo­ju, kad links­mas ei­ty­nes par­ody­tų vi­so pa­sau­lio te­le­vi­zi­jos, o ir mies­tie­čiams bū­tų sma­gu. Įvai­rių par­ti­jų, ju­dė­ji­mų, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai tu­rė­tų erd­vės rėž­ti pra­smin­gų, ug­nin­gų ar ge­du­lin­gų kal­bų. Sei­mo na­riai to­kią šven­tę gal­būt net įtrauk­tų į mi­nė­ti­nų die­nų są­ra­šą.

„Ža­lio­jo til­to iš­lais­vi­ni­mo ko­mi­te­tas“ ža­da su­si­tar­ti su Grū­to par­ko val­dy­to­jais, jei ne­pa­vyk­tų - su sos­ti­nės val­džia, kad skulp­tū­ros ras­tų sau ra­mią poil­sio vie­tą. O iš Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės pra­šy­tų tik tech­ni­kos ir spe­cia­lis­tų pa­gal­bos tiems me­ta­lo ly­di­niams sau­giai nu­kel­ti ir iš­ga­ben­ti.

Ne­su "Fa­ce­book" na­rys, to­dėl for­ma­liai ne­ga­liu pri­klau­sy­ti ku­ria­mam ju­dė­ji­mui, ta­čiau re­miu šią ini­cia­ty­vą, nors ji nė­ra nau­ja. Dis­ku­si­jos dėl Ža­lio­jo til­to ver­da jau dau­giau kaip dvi­de­šimt me­tų. Gin­čai tai įsip­lies­kia, tai vėl už­gęs­ta, tad, ma­nau, at­ėjo lai­kas jų ne­be­nu­trauk­ti ir kon­kre­čiais dar­bais siek­ti tiks­lo. Tu­ri­me kas­dien apie tai kal­bė­ti, kad drą­sos ir ini­cia­ty­vos at­si­ras­tų ne vien feis­bu­ke.

Skaityti daugiau...

Ukraina nesileidžia bauginama

lzinios.lt 2014-05-22

Nors Ukrai­nos pie­try­čiuo­se ne­si­liau­ja su­si­rė­mi­mai, ša­lies pre­zi­den­to rin­ki­mai vyks, kaip ir nu­ma­ty­ta, ge­gu­žės 25 die­ną, sek­ma­die­nį. Vy­riau­sio­ji vals­ty­bės rin­ki­mų ko­mi­si­ja pra­ne­šė, kad bal­sa­vi­mo apy­lin­kių Do­nec­ko ir Lu­hans­ko re­gio­nuo­se gal­būt aps­kri­tai ne­pa­vyks ati­da­ry­ti.

Va­di­na­si, dau­giau kaip 2 mln. bal­so tei­sę tu­rin­čių Ukrai­nos pi­lie­čių, gy­ve­nan­čių pro­ru­siš­kų su­ki­lė­lių kon­tro­liuo­ja­mo­se te­ri­to­ri­jo­se, ga­li ne­pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nės, kas tu­rė­tų tap­ti pre­zi­den­tu. Do­nec­ko ir Lu­hans­ko re­gio­nuo­se iš vi­so gy­ve­na 14,3 proc. rin­kė­jų.

Lai­ki­no­sios vy­riau­sy­bės pa­dė­tis ti­krai ne­pa­vy­dė­ti­na, ta­čiau dau­ge­lis su­tin­ka, kad nu­kė­lu­si rin­ki­mus, kol ša­ly­je sta­bi­li­zuo­sis pa­dė­tis, ji dau­giau pra­ras­tų, ne­gu lai­mė­tų. De­mo­kra­tiš­kai iš­rink­tas vals­ty­bės va­do­vas su­teik­tų Ukrai­nos val­džiai dau­giau tei­sė­tu­mo. Ki­ta ver­tus, ne­su­da­ręs są­ly­gų bal­suo­ti Do­nec­ko ir Lu­hans­ko gy­ven­to­jams, Ki­je­vas ga­li bū­ti ap­kal­tin­tas di­de­lės da­lies pi­lie­čių nuo­mo­nės ig­no­ra­vi­mu.

Gra­si­na organizatoriams

Ti­kė­ti­na, kad niū­rios rin­ki­mų ko­mi­si­jos prog­no­zės iš­si­pil­dys. Rin­ki­mus Do­nec­ko re­gio­ne or­ga­ni­zuo­jan­tys par­ei­gū­nai sa­kė su­lau­kę gra­si­ni­mų iš pro­ru­siš­kai nu­si­tei­ku­sių se­pa­ra­tis­tų ir pir­ma­die­nį, bai­min­da­mie­si dėl sau­gu­mo, bu­vo pri­vers­ti už­da­ry­ti sa­vo biu­rą. Kai ku­rias rin­ki­mų būs­ti­nes užė­mė pa­tys se­pa­ra­tis­tai. Do­nec­ko mies­te da­bar ne­vei­kia nė vie­nas iš 5 bal­sa­vi­mą ren­gian­čių biu­rų. Čia gra­si­na­ma ne vien rin­ki­mų or­ga­ni­za­to­riams, bet ir pa­pras­tiems pi­lie­čiams, vie­tos ko­mi­si­jų na­riams.

Skaityti daugiau...

Maskvos ir Pekino sutartis: Vakarų pasmerkta Rusija suka į Aziją

15min.lt 2014-05-21

Kinija yra svarbiausia Rusijos prekybos partnerė, apie du trečdalius Kinijos importo iš Rusijos sudaro nafta ir gamtinės dujos. Susitarimas tarp Maskvos ir Pekino dar kartą pabrėžė šiuos gyvybiškai abiems šalims svarbius ryšius, rašo BBC korespondentas Jonathanas Marcusas.

Šio susitarimo teko ilgai laukti, nes Kinija dvejojo dėl dujų kainos. Tačiau statistika atskleidžia tik dalį tiesos.

Apie Rusijos ir Kinijos susitarimą paskelbta tokiu metu, kai Maskvos santykiai su Vakarais kaip niekada prasti, labiausiai dėl Ukrainos krizės. Tačiau ne tik: nuomonės radikaliai išsiskyrė Sirijos klausimu ir dėl to, kuria kryptimi savo šalį veda Vladimiras Putinas.

V.Putinas mėgsta pateikti Rusiją kaip priešingą polių ir alternatyvą tam, ką jis vadina dekadentiškais Vakarais.

Taigi sutartis tarp Rusijos „Gazprom“ ir Kinijos nacionalinės naftos korporacijos gali žymėti svarbų lūžio tašką, kai Rusija – tiek geopolitiškai, tiek ekonomiškai – savo žvilgsnį iš vakarų nusuka į Rytus.

Tačiau šis rytų posūkis kelia savų klausimų. Nors Rusija ir laiko save Eurazijos galybe, akivaizdu, kad būtent Pekinas yra kylanti šio regiono žvaigždė. Rusijos energijos eksportas – ji parduoda milžiniškus naftos ir dujų kiekius ne tik Kinijai, bet ir Japonijai bei Pietų Korėjai – suteikia ir jai svarbų vaidmenį regione.

Vis dėlto į tai galima žiūrėti ir kitu kampu. Dabartinės tendencijos pabrėžia energijos eksporto svarbą Rusijos finansams, o ši priklausomybė labai lengvai iš privalumo gali virsti silpnybe. Tai, kad Maskvai prireikė ne vienerių metų, kad susitartų su Pekinu, parodo, kuri pusė turi derybinį pranašumą.

Strateginiame lygmenyje Rusija stiprina savo karinius ryšius su Pekinu. Šį mėnesį bus rengiamos svarbios bendros laivynų pratybos. Tačiau turint galvoje įtampas, kurias regione sukėlė Kinijos laivyno plėtra ir pretenzijos į kai kurias ginčijamas teritorijas, sąjunga su Pekinu toli gražu nebus privalumas Maskvai stengiantis suartėti ir su kitomis regiono žaidėjomis, pavyzdžiui, Japonija.

Skaityti daugiau...

Prezidentūroje subrendo veiksmų planas

Prezidentūroje subrendo veiksmų planasdelfi.lt 2014-05-19

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį surengė susitikimą su ekspertais, skirtą socialinės atskirties mažinimo tematikai.

Po maždaug pusantros valandos trukusio pokalbio pateikta prezidentūros pozicija – esą laikas kelti mažiausias pensijas, grąžinti senuosius ligos pašalpų dydžius ir kitaip pažvelgti į darbo santykius. Tiesa, D. Grybauskaitę konsultavę ekspertai šiais klausimais nebuvo vieningi.

Laikas kelti

Prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė žurnalistams perdavė D. Grybauskaitės poziciją.

„Prezidentės nuostata yra tokia, kad šalies ekonomika atsigauna, ir kaip tik dabar yra tas metas, kai galima imtis konkrečių veiksmų, kad galėtume siekti ir socialinio teisingumo, ir sumažinti socialinę atskirtį“, - teigė D. Ulbinaitė.

Pasak jos, D. Grybauskaitė iš ekspertų išgirdo „labai daug pasiūlymų“, tačiau pirmiausiai akcentuoja, jog laikas ne tik kompensuoti sunkmečiu apkarpytas pensijas, bet ir didinti mažiausias pensijas ir grąžinti ligos ir nedarbingumo išmokas į prieškrizinį lygį.

„Dabar 126 tūkst. šalies žmonių verčiasi gaudami nuo 324 Lt iki 650 Lt pensijas. Reikėtų apie tai jau galvoti“, - akcentavo D. Ulbinaitė.

Be to, anot prezidentės patarėjos, laikas rimtai galvoti apie darbo santykių reformą. „Tai yra ypatingai svarbu ir ekonomikos skatinimui, ir investicijų pritraukimui, ir darbo vietų kūrimui“, - teigė D. Ulbinaitė.

Pasak jos, tas pats galioja ir nedarbo išmokoms, ypač kai be darbo lieka aukštos kvalifikacijos specialistai.

Prezidentūra laikosi pozicijos, kad ligos ir nedarbingumo išmokų atstatymas daug pinigų nepareikalautų, o dabartinė padėtis daugelį žmonių stato į labai sunkią padėtį.

„Žmonės arba sirgdami eina į darbą, arba neįperka vaistų, arba negali išlaikyti šeimos gaudami 40 proc. atlyginimo“, - teigė D. Ulbinaitė.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas taip pat pastebėjo, kad po vadinamojo algų atstatymo valstybės sektoriuje atsirado didelės disproporcijos tarp aukštas pareigas užimančių tarnautojų ir eilinių valdininkų.

„Šitą sektorių reikia taip patvarkyti, kad būtų didesnis teisingumas“, - teigė N. Udrėnas.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Gabrielius Landsbergis: Kokios Lietuvos norime po dešimties metų?
  2. Atviras laiškas tautiečiams lenkams: „Man gėda“
  3. Rusijos ekonomikos bėdos – atlygis už Ukrainos kančias
  4. JAV Sausumos pajėgų sekretorius Johnas McHughas: „NATO narės būtų ginamos ne tik nuo tankų, bet ir nuo „žalių žmogeliukų“