Kremlius pasigyrė per anksti

delfi.lt 2014-10-30

Rusija trečiadienį pareiškė, kad prieštaringai vertinamas Prancūzijos pastatyto karo laivo perdavimas įvyks lapkričio 14 dieną, tačiau statytojai nedelsdami paneigė, jog tokia data yra nustatyta, Paryžiui patiriant sąjungininkų spaudimą, kad ta sutartis būtų atšaukta.

Prancūzija patiria didėjantį pasipriešinimą dėl planuojamo dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo Rusijai, tvyrant įtampai dėl Maskvos vaidmens Ukrainos krizėje, kurią dar labiau didina Rusijos sprendimas pripažinti prorusiškų separatistų ateinantį savaitgalį planuojamus surengti rinkimus Ukrainos rytuose.

 

Rusijos premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas sakė, kad valstybinė ginklų prekybos bendrovė gavo kvietimą į lapkričio 14 dieną vyksiančią ceremoniją, per kurią bus perduotas pirmasis iš dviejų „Mistral“ laivų, nurodė Rusijos naujienų agentūros.

„Kontrakto techninio įgyvendinimo požiūriu, viskas vyksta pagal planą“, – pažymėjo D.Rogozinas.

„Kalbant apie politinį sprendimą, manome, kad Prancūzija turi apginti savo kaip patikimos partnerės reputaciją“, – pridūrė jis.

Skaityti daugiau...

NATO praneša apie didelio masto Rusijos karo aviacijos aktyvumą Europos oro erdvėje

Rusijos naikintuvai15min.lt 2014-10-30

NATO trečiadienį pranešė per pastarąsias dvi dienas sekusi ir perėmusi keturias Rusijos karo lėktuvų grupes, vykdžiusias reikšmingus karinius manevrus Europos oro erdvėje.

„Šie gausūs Rusijos skrydžiai žymi neįprastą aviacijos aktyvumą Europos oro erdvėje“, – sakoma NATO pranešime.

Aljansas nurodė, kad tarp tų lėktuvų buvo strateginių bombonešių, naikintuvų ir degalų papildymo ore lėktuvų, kurie buvo aptikti virš Baltijos jūros, Šiaurės jūros ir Atlanto vandenyno bei Juodosios jūros antradienį ir trečiadienį.

NATO sąjungininkai pasiuntė savo lėktuvus perimti ir atpažinti Rusijos lėktuvų, kurie taip pat buvo nuolat sekami radiolokatoriais nuo žemės, sakoma pranešime, kurį paskelbė Aljanso karinė būstinė SHAPE, įsikūrusi Monse vakarų Belgijoje.

Komentuodama šiuos incidentus, NATO nurodė, kad trečiadienį paryčiais aštuoni Rusijos kariniai lėktuvai – keturi strateginiai bombonešiai Tu-95, galintys nešti branduolinį ginklą, ir keturi degalų papildymo ore lėktuvai – buvo aptikti virš Šiaurės jūros, skrendantys tarptautinėje oro erdvėje.

Keturi Norvegijos naikintuvai F-16 buvo pasiųsti jų perimti.

Skaityti daugiau...

M. Albright pasveikino Lietuvą ir įvardino V. Putino klaidas

Madeleine Albrightdelfi.lt 2014-10-30

„Baltijos šalys yra vieningos ir stiprios. Buvau sužavėta, sužinojusi apie Lietuvos energetinės nepriklausomybės žingsnius ir ką tik atplaukusį jūsų naująjį suskystintų dujų terminalą. Tiesiog sveikinu Lietuvą su šiuo žingsniu! Rusija jums nebegalės grasinti energetinio saugumo srityje, nes jūs užsitikrinote savo šaltinius“, – specialiame interviu DELFI sakė Madeleine Albright, buvusi JAV valstybės sekretorė, pirmoji JAV moteris, kuriai pavyko užimti tokias pareigas.

M. Albright šiuo metu dėsto Georgetowno universitete, ji tebėra labai įtakinga politikos veikėja, taip pat, neoficialiais duomenimis, remia Hillary Clinton, kuri galimai dalyvaus kituose JAV prezidento rinkimuose.

– Kaip vertinate Ukrainos padėtį po rinkimų? Ar JAV ir Vakarų pagalba šiai valstybei buvo pakankama?

Ukrainos žmonės turėtų būti labai patenkinti rinkimais, nes jie buvo sėkmingi, gerai organizuoti, vyko rinkiminės kampanijos, viskas buvo atlikta puikiai, dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams ir atitiko tarptautinius standartus.

Ukraina yra sudėtingų procesų eigoje – jie nori užsitikrinti demokratiškai išrinktą Vyriausybę, taip pat jų laukia saugumo bei ekonominiai iššūkiai. Ir JAV visokeriopai remia šiuos siekius.

– Ar JAV turėtų tiekti ginklų Ukrainai? Kiek žinau, nepritariate tokiai pozicijai...

Kiek man žinoma , šiuo metu Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas ir JAV gynybos sekretorius Chukas Hagelis diskutuoja apie didesnės JAV pagalbos gynybai suteikimą, apie pagalbą reformuojant Ukrainos kariuomenę. JAV piliečiai ir Vyriausybė puikiai suvokia sudėtingą Rytų Ukrainos situaciją ir kad jai reikia paramos.

– Kalbant apie piliečių paramą – kaip tik šiemet „Pew“ tyrimų centras atliko apklausą, kurioje 52 proc. apklaustųjų įvardijo, kad JAV „tarptautinėje politikoje turėtų paisyti savo interesų ir leisti kitoms šalims tvarkytis pačioms“. Ką pasakytumėte apie JAV lyderystę pasaulyje šiandien, ar ji apleidžia „pasaulio policininko“ vaidmenį?

Kai buvau JAV Vyriausybėje, mes nenorėjome būti „pasaulio policininku“. JAV labai svarbu įsitraukti, vesti procesus ir dirbti su kitomis valstybėmis įvairiais tarptautiniais klausimais, tačiau JAV žmonės yra pavargę nuo įsipareigojimų, kuriuos prisiėmėme Irake ir Afganistane.

Vis dėlto JAV piliečiai suvokia tarptautinę atsakomybę – toks įspūdis susidaro man pačiai bendraujant su žmonėmis ir tai patvirtina Čikagoje atliktas tyrimas.

Situacija sudėtinga, nes mes nenorime būti vieninteliu pasaulio policininku, norime bendradarbiauti, ką įrodo ir Ukrainos atvejis, kai dirbame sykiu su tarptautinėmis organizacijomis – NATO, TVF ir kt. Mes tebesame numeris vienas pasaulyje, tačiau norime bendradarbiaut su kitomis galiomis.

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis į Vilniaus merus siūlo M. Majauską

lzinios.lt 2014-10-29

Tė­vy­nės są­jun­gos - Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų par­ti­jos gar­bės pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Lands­ber­gis par­tie­čiams pa­siū­lė kel­ti My­ko­lo Ma­jaus­ko kan­di­da­tū­rą į Vil­niaus me­rus.

Bu­vęs tuo­me­ti­nio prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus pa­ta­rė­jas sa­ko, kad su­lau­kęs pir­mo­jo po ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo vals­ty­bės va­do­vo par­amos rim­tai svars­tys, ar da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se.

V.Lands­ber­gis BNS pa­tvir­ti­no, kad idė­ją dėl M.Ma­jaus­ko yra iš­sa­kęs Vil­niaus Nau­ja­mies­čio sky­riaus par­ti­jos na­riams. Jis sa­kė ma­nan­tis, kad 32 me­tų M.Ma­jaus­kui už­tek­tų pa­tir­ties bū­ti me­ru.

„Ži­no­te, ko­kia yra pa­tir­tis. Pa­tir­tis su­ktis tarp su­ktų žmo­nių tai nė­ra di­de­lė, be abe­jo. Ir gal ji­nai nė­ra pa­ti svar­biau­sia. O šiaip jis vi­so­kių moks­lų bai­gęs, dir­bęs ir ban­kuo­se, ir fi­nan­suo­se, ir vy­riau­sy­bė­je. Jis nė­ra pės­čias vai­ki­nu­kas. Da­bar to­kie jau­ni vy­rai kai ka­da da­ro la­bai di­de­lius da­ly­kus“, - sa­kė V.Lands­ber­gis.

M.Ma­jaus­kas sa­kė, kad „ne­ga­li lik­ti abe­jin­gas, su­lau­kęs to­kio pa­lai­ky­mo“, to­dėl ke­ti­na rim­tai svars­ty­ti da­ly­va­vi­mą rin­ki­muo­se.

„Pir­mo­jo ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos va­do­vo pa­si­ti­kė­ji­mas yra di­des­nis nei esu to ver­tas“, - BNS sa­kė M.Ma­jaus­kas.

Skaityti daugiau...

Vilniaus grįžimas

lzinios.lt 2014-10-28

Lie­tu­va vi­suo­me­niš­kai, be par­adų mi­ni svar­bią sa­vo nau­jo­sios is­to­ri­jos da­tą. Tai sos­ti­nės Vil­niaus grį­ži­mas ar­ba sos­ti­nės at­ga­vi­mas vals­ty­bei prieš 75 me­tus - po de­vy­nio­li­kos me­tų (1920-1939) at­skir­ties.

Įdo­mu bū­tų, jei et­nog­ra­fai ir kul­tū­ros is­to­ri­kai pa­ly­gin­tų kai­my­ni­nių tau­tų folk­lo­rą - kiek ir kaip Vil­nius mi­ni­mas gu­dų ir len­kų liau­dies dai­no­se (jei­gu iš vi­so mi­ni­mas), ir ko­kią vie­tą šis is­to­ri­nis bei sim­bo­li­nis var­das tu­ri lie­tu­vių tau­to­sa­ko­je. Nau­jų­jų lai­kų is­to­ri­kai ga­lė­tų pa­ly­gin­ti, kaip kai­my­nai len­kai va­di­na per An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą At­gau­tą­sias (gal po 700 me­tų) va­ka­ri­nes že­mes ir Lie­tu­vos po 19 me­tų at­gau­tą Vil­nių. O kol kas - tru­pu­tis min­čių bū­tent Vil­niaus grį­ži­mo į sa­vo ša­lį 75-me­čio pro­ga. Taip esu kal­bė­jęs Ry­tų Lie­tu­vos jau­ni­mui.

Tė­vy­nė gra­ži, mie­la ir ma­lo­ni, jo­je mes au­gam, ir pri­si­me­nam kur nors nu­va­žia­vę. Pri­pran­tam ma­ty­ti jos lau­kus, gė­les. Vi­sa tai mums ar­ti­ma, ir ne­bū­ti­na nė daug mąs­ty­ti. Tė­vy­nė gra­ži iš pa­pra­ti­mo, ir mes jo­je ge­rai jau­čia­mės. Ma­tom įpras­tą ap­lin­ką, ma­tom žvaigž­des, gir­dim miš­kų oši­mą, ir mums nė ne­atei­na į gal­vą, kad rei­kia tu­rė­ti ko­kią nors li­ni­ją: čia - mū­sų pu­sė dan­gaus, čia - jū­sų pu­sė dan­gaus; čia - mū­sų žvaigž­dės, o ten - ki­tų žvaigž­dės. Gal jas rei­kia va­din­ti ki­tais var­dais? Ar­ba lau­kai ir miš­kai, iš ku­rių vė­jas at­ne­ša žy­dė­ji­mo ir der­liaus aro­ma­tą. Tai mums pa­žįs­ta­ma, ir mes ne­ma­no­me, kad ten koks nors sve­ti­mas kva­pas. Nė­ra jo­kio sve­ti­mo kva­po - tai Lie­tu­vos kva­pas. Jo pa­siilgs­ta­me vi­si, ku­rie čia užau­go­me, kad ir kur at­si­dur­tu­me. Ar tai Ado­mas Mic­ke­vi­čius, ar Mai­ro­nis, ar Čes­lo­vas Mi­lo­šas - jie jau­čia šią že­mę, jie - jos vai­kai, kad ir kur bū­tų. Bet gre­ta to, kad mums ar­ti­mas tė­vy­nės gro­žis, šios ša­lies, šios že­mės ver­ty­bė kaip ir iš pa­pra­ti­mo, iš pri­gi­mi­mo, ga­li ras­tis dar ir su­pra­ti­mo, kuo ši že­mė ypa­tin­ga, ver­tin­ga, pa­trauk­li, kuo ga­li­me pa­si­di­džiuo­ti, kad mes iš Lie­tu­vos.

Skaityti daugiau...

Dalia Grybauskaitė: viena valstybė labai norėjo sustabdyti SGD terminalo statybas

SGD laivo-saugyklos pašventinimo ceremonijos pradžia15min.lt 2014-10-28

Spalio 27 diena – istorinė diena Lietuvai. Pirmadienio rytą kas tik galėjo rinkosi ant uostamiesčio molo, stebėjo uostą prilipę prie biurų langų – į Klaipėdą įplaukė suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla. Popiet šia proga Klaipėdoje surengta didelė šventė – su Lietuvos himnu, specialia muzikine kompozicija, istorinių patrankų šūviais. Garsiausios ovacijos pirmadienį skambėjo energetikos ministrui Rokui Masiuliui, kuris ir vadovavo SGD terminalo statyboms. Ryte klaipėdiečiai ir miesto svečiai stebėjo, kaip SGD laivas-saugykla atplaukia į Klaipėdos uostą ir prisišvartuoja specialiai jam įrengtoje krantinėje. Popiet surengta oficiali laivo pasitikimo ir pašventinimo ceremonija.

Šventė prasidėjo itin pompastiškai – rodyta vaizdo medžiaga „Nepriklausomybės liepsna“, skambėjo Lietuvos himnas.

„Šiandien prie televizijos ekranų susirinko tie, kam Lietuvos nepriklausomybė išlieka svarbiausia gyvenime. Lietuva gali didžiuotis savo politine valia ir drąsa. Tai ir geopolitinis objektas, kuris nulems mūsų, o galbūt ir mūsų regiono ateitį. Tai mūsų valstybės, visų Lietuvos žmonių laimėjimas. Kiek galėjome padaryti per 25 metus, jeigu politinės valios, sąžinės būtų atsiradę anksčiau“, – sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Prezidentė dėkojo Andriaus Kubiliaus ir Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėms. A.Butkevičius, pasak jos, „tęsė projektą netgi nepaisant šioje salėje esančių žmonių prieštaravimų ir pagalių kaišiojimo į ratus“.

Dėkodama norvegų kompanijai „Hoegh LNG“, kuri statė SGD terminalą Lietuvai, sakė: „Dėkoju jums už drąsą. Viena kaimynė labai norėjo sustabdyti projektą.“

Skaityti daugiau...

E. Lucasas. Naujoji Rusijos žvalgybos aušra žioplinėjančioje Europoje

Vladimiras Putinasdelfi.lt 2014-10-28

 

Lenkijoje šį mėnesį sulaikius du Rusijos šnipus, kilo šokas. Daugeliui infiltracija į šalies Gynybos ministeriją Varšuvoje atrodo skandalinga, kai aukšto rango karinininkas buvo sulaikytas su lenkų – rusų kilmės teisininku, kuris, kaip paaiškėjo, buvo jį prižiūrėjęs asmuo.

Tačiau šiek tiek refleksijos sako, kad šokiruoti turėtų visai kas kita. Lenkija, turėdama tvirtą užsienio politikos poziciją ir didelį gynybos biudžetą, yra tapusi svarbiu Rusijos žvalgybos tarnybų taikiniu. Akivaizdu, kad Kremlių lydės šiokia tokia sėkmė. Tikrasis skandalas yra tai, kad sučiumpama ir baudžiamojon atsakomybėn patraukiama tiek mažai Rusijos šnipų. 

Pastaroji Lenkijos šnipų gaudytojų sėkmė tėra mažytis įspaudas milžiniškoje problemoje. Vakarų kontržvalgybos šaltiniai mano, kad Rusija Europoje turi šimtus žvalgybos pareigūnų, prižiūrinčių tūstančius agentų. Pastarieji varijuoja nuo apmokamų, visiškai sąmoningų šaltinių iki tokių, kurie dėl naivumo ar saviapgaulės neturi supratimo, kad dirba Kremliui. 

Rusijos žvalgybos pareigūnai kartais įsikuria ambasadose ir kitose diplomatinėse misijose po oficialia priedanga, bet dažniau darbuojasi kaip verslininkai, akademikai ar net studentai. Kai kurie iš tokių asmenų būna „nelegalai“: jie naudojasi neteisėtai gautais dokumentais, rodančiais, kad jie yra kitos šalies piliečiai. Kiti gana atvirai demonstruoja savo rusišką tapatybę, bet slepia tą faktą, kad jų darbas tėra šnipinėjimo priedanga. 

 

Vladimiras Putinas, pats dirbęs Sovietų sąjungos šnipu, liūdnai garsėja apetitu žvalgybinei medžiagai. Jis meta lėšas trims Rusijos žvalgybos tarnyboms. Tai Užsienio žvalgybos tarnyba (UŽT, „Služba vnešnei rozvedki“), Federalinė saugumo tarnyba (FST, „Federalnaja služba bezopasnosti“), sprendžianti vidaus saugumo pavojus (įskaitant ir tuos, kuriuos kelia užsienyje gyvenantys rusai), ir Karinės žvalgybos tarnyba (KŽT, „Glavnoje razvedivatelnoje upravlenije“). 

Europa yra šių tarnybų žaidimo aikštelė. Bevizė Šengeno zona reiškia, kad žvalgybos pareigūnas gali gyventi vienoje šalyje ir turėti agentų kitoje, o su jais matytis dar trečioje valstybėje. Užuot veikęs, tarkime, Prancūzijos kontržvalgybos panosėje, Miunchene gyvenantis Rusijos pareigūnas gali sėsti į traukinį ir susitikti su savo šaltiniu Liuksemburge. Vienos Šengeno zonai priklausančios valstybės yra NATO narės, kitos (pavyzdžiui, Austrija) – ne. Vienos šalys turi efektyviai ir sąžiningai dirbančias kontržvalgybos agentūras, tuo tarpu kitoms (vėl, pavyzdžiui, Austrijai) užsienio valstybių šnipinėjimo veikla nerūpi, kol tai neliečia jų pačių valstybės. 

Skaityti daugiau...

​Rusijos provokacijos: Putinas ne tik erzina, bet ir treniruojasi?

 

alfa.lt 2014-10-28

Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą Kremlius toliau bando Vakarų nervus. Rusijos karinės pajėgos, žvalgybos ir saugumo tarnybos vykdo įvairiausias provokacijas prieš Baltijos valstybes.

Neatpažintas povandeninis laivas

Švedija po savaitės nutraukė paieškas, įtariama, rusų povandeninio laivo, kurio nuotraukas apie 50 km nuo sostinės Stokholmo padarė turistai. Švedija pranešė, kad jos vandenyse veikė mažiausiai vienas laivas, o narai dugne aptiko apskritimo formos įdubimų, kurių skersmuo maždaug 40 cm, ir jie nutolę vienas nuo kito kelių metrų atstumu. Nepaisant to, Rusija paneigė, kad žvalgė svetimus vandenis. Tai ne vienintelis incidentas: prieš mėnesį švedai kėlė savo naikintuvą dėl rusų padaryto oro erdvės pažeidimo. Pavasarį švedai pranešė, kad rusai suintensyvino oro atakų prieš taikinius Švedijoje simuliacijas, taip pat verbuoja daugiau šnipų ir apsirūpina daugybe žemėlapių.

„Apskritai, ką mes matome ir išsakėme, kad Švedijos gynyba turi didinti savo pajėgumus, atsižvelgdama į tai, kas vyksta pastaraisiais metais. Matome, kad Rusijos karinė galia auga – mes to nelaikome tiesiogine grėsme Švedijai, tačiau stebime, kas vyksta regione, – didesnį aktyvumą Baltijos jūroje. Tad, žinoma, reikia peržiūrėti, kokių pajėgumų mums reikia“, – sakė Vilniuje viešėjęs naujasis Švedijos premjeras Stefanas Loefvenas.

„Manau, kad Švedijoje sustiprėjo dalis politikų ir žmonių, kurie juos palaiko dėl įstojimo į NATO. Aš čia manau, kad Rusija apsiskaičiavo, kadangi tai didelė problema: ir finansinė, ir strateginė“, – sako buvęs Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Mečys Laurinkus.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Karas Ukrainoje skatina baltarusius didžiuotis Baltarusija ir atsisakyti rusų kalbos
  2. „Independence“ atplaukė į Klaipėdą
  3. Rokas Masiulis: vienu laivu išspręsime dvi energetikos problemas
  4. Politologas: Ukrainoje laimėjo provakarietiškos jėgos, bet oligarchija nedingo