Svarbu
Registracija
Nepriklausomybės aikštėje – Sąjūdžio valanda
 |
|
Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas, LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, dainininkai Arvydas Vilčinskas ir jo sūnus Tadas Vilčinskas |
Sausio 13-osios – Laisvės gynėju dienos – gausių renginių programoje vyko ir Laisvės gynėjams pagerbti skirta Sąjūdžio valanda, kurią tradiciškai rengia Lietuvos Sąjūdžio taryba.
Sausio 12 d. vakare susirinkusiuosius prie atminimo laužo Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje, pasveikino Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas, LR Seimo narys Rytas Kupčinskas. Mintimis apie praeities kovas, žmonių pasiaukojimą ginant Lietuvos Laisvę ir dabarties grėsmes Tėvynei pasidalijo Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Parlamento narys, prof. Vytautas Landsbergis. Taip pat kalbėjo 1991 m. sausio 13-osios Aukščiausiosios Tarybos gynėjas, Seimo narys Povilas Urbšys, savanoris gynėjas Kasparas Genzbigelis.Sausio 13-ąją tautinis jaunimas paminėjo iškilminga eisena
 |
| Sausio 13-osios patriotinio jaunimo eisena su deglais |
Kapinėse eisenos dalyviai uždegė žvakutes ant Sausio 13-osios naktį žuvusių Tėvynės gynėjų kapų ir sugiedojo tautišką giesmę.
2013 m. sausio 12 d. Sąjūdžio valandos programa
LAISVĖS GYNĖJŲ DIENOS 22-ŲJŲ METINIŲ MINĖJIMO
SĄJŪDŽIO VALANDOS PRIE ATMINIMO LAUŽO
NEPRIKLAUSOMYBĖS AIKŠTĖJE
P R O G R A M A
Sausio 13-oji
 |
V. Landsbergis: nežinojome, ar žus dešimtys, šimtai ar tūkstančiai
 |
|
Prof. Vytautas Landsbergis Zenekos nuotr. |
www.bernardinai.lt 2011-01-12
Prisimindamas tragiškus Sausio 13-osios įvykius, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis teigia, kad tai buvo vienas sunkiausių laikotarpių jo politinėje karjeroje. „Kai buvo žudomi žmonės, ateidavo žinios, bet tik pavienės. (...) Niekas nežinojo, ar žus dešimtys, šimtai ar tūkstančiai“, – Lietuvos radijui kalbėjo jis.
Anot V. Landsbergio, nereikėtų abejoti dėl to, ar prieš 20 metų buvo verta ginti šalies laisvę ir nepriklausomybę, o tai darantieji, jo teigimu, „turi labai mažai smegenų“.
Ne kartą dalinotės prisiminimais iš tų dienų. Apibendrinant, ar tai buvo sunkiausios dienos jūsų polinėje karjeroje?
Kelios valandos naktį buvo labai sunkios. Kai buvo žudomi žmonės, ateidavo žinios, bet tik pavienės, bet jau buvo aišku, kad ten gali būti nepaprastai baisūs dalykai. Niekas nežinojo, ar žus dešimtys, šimtai ar tūkstančiai. Tiesiog jie pradėjo, o pasaulis tylėjo. Tas laikotarpis buvo nelengvas.Vytautas Juozapaitis. 1991. Sausio 13-oji. Kai mes tapome laisvi
 |
|
Vytautas Juozapaitis Zenekos nuotr. |
www.bernardinai.lt Vytautas Juozapaitis
Sakoma, kad laikas išgydo visas žaizdas... Bet ar tikrai visas žaizdas ir skaudulius reikia gydyti? O gal verčiau derėtų pamiršti skriaudas ir leisti augti naujajai kartai taikos ir meilės apsuptyje, nekvaršinant galvos dėl kažkieno kažkada pralieto kraujo, kentėtų šalčio ir bado, išgyvenusių pažeminimo ir prievartos kančias? Ar yra ta riba, kai galime drąsiai brėžti brūkšnį ir pasakyti – nuo šiol bus viskas kitaip?
1941-ieji, birželio 14-osios ankstyvas rytas... Tai buvo riba, kai į mano senelio Radviliškio savivaldybės sekretoriaus Petro Juozapaičio nuomojamo namo Dariaus ir Girėno gatvėje duris pasibeldė NKVD-istai ir pranešė baisią žinią – dabar viskas bus kitaip.LLKS perspėjimas
Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga 2013 m. sausio 8 d. kreipėsi į Prezidentę, Seimo pirmininką, Premjerą ir į Seimo narius dėl teisinės atsakomybės už galimą priesaikos Valstybei sulaužymą ir dėl to gresiančią apkaltą. Pateikiame kreipimosi tekstą:Visi naujos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo nariai, premjeras ir vyriausybės ministrai iškilmingai, transliuojant per Lietuvos Televiziją ir Lietuvos Radiją, prisiekė saugoti Lietuvos Nepriklausomybę, kartodami kad saugos valstybės teritorinį vientisumą.
Lietuvą supančioje geopolitinėje aplinkoje tai ypač svarbi priesaikos norma, nes atkuriant Nepriklausomybę buvo labai ryškus iš užsienio palaikomas siekis suskaldyti Lietuvą gabalais ir ją politiškai dezintegruoti, kaip kad 1940 m. atsitiko Suomijoje ir jau mūsų laikais – Moldovoje.
Naujajai (senajai) energetikos komandai – mažesnės kainos nė motais?
|
|
| Radvilė Morkūnaitė |
Pastarosiomis dienomis pasirodė dvi naujienos energetikos sektoriuje, kurias vienu kartu verta aptarti pirmiausiai dėl to, kad jų poveikį neišvengiamai pajus kiekvienas Lietuvos gyventojas.
Naujasis LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kreipėsi į Vyriausybę siūlydamas “apsvarstyti paskelbtų angliavandenilių (skalūninių dujų) išteklių naudojimo konkursų ištekliams žvalgyti ir išgauti tikslingumą“, o į strateginius postus, formuojant ir įgyvendinant energetikos politiką, paskirti (nors ministrė ir išsigynė savo parašu tai patvirtinusi) du „nomenklatūrininkai”. Tai Visagino atominės elektrinės valdybos nariais šviežiai tapę buvęs „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius, LEO LT Valdybos pirmininkas Rymantas Juozaitis, jau iki šiol iš energetikos sukaupęs milijonus, ir naujasis energetikos viceministras – R.Juozaičiui juos iš ES paramos padėjęs susikrauti buvęs Ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius bei į VTEK nemalonę dėl su „Vilniaus energija“ susijusių interesų patekęs Algimantas Zaremba.