Kremliaus vadovas puikiai naudojasi visomis trimis silpnybėmis – ir jos toli gražu nėra vienintelės. Jeigu Vakarai neatras savyje stiprybės susidoroti su jomis, V.Putino agresija prieš kitas šalis ir prieš savo tautiečius ir toliau tęsis.
Propagandos lavina
Pirmiausia nuo pat Maskvos agresijos Ukrainoje pradžios matyti, kad V.Putinas naudojasi Vakarų žurnalistų siekiu tekstus pateikti kuo objektyviau – kad būtų pateikiamos abi pusės. Jis su savo šutve užtvindė žiniasklaidą pranešimais, kurie yra paprasčiausias melas, tačiau Vakarų žiniasklaida praneša tai kaip žinias.
Žurnalistai tokiu atveju gali gintis, kad išlieka objektyvūs, tačiau kartu jie sukuria situaciją, kurioje Vakarų valstybių valdžios nejaučia jokio spaudimo imtis veiksmų.
Daugelio šalių žiniasklaidos ir vyriausybės Kremliaus veiksmų Ukrainoje neįvardija kaip karinės agresijos. V.Putinas meluoja, kad Ukrainoje nėra Rusijos karių – nors įrodymai teigia ką kitą.
To pasekmė – situaciją Ukrainoje apibūdina ne faktai. Vakarų žiniasklaidos ryžtas nuosekliai pateikinėti abiejų pusių nuomonę leidžia tokiems šalių vadovams kaip V.Putinas labai lengvai visuomenei grūsti savo melus.
Daugiau kalbų, mažiau darbų
Antra, Vakarų vyriausybės kiekvieną konfliktą stengiasi išspręsti paliaubų paskelbimu, o ne agresijos atrėmimu. Jos mano, kad daugeliu atveju problemas išspręsti gali vien tik diplomatinės priemonės. Tačiau dėl tokio požiūrio kyla mažiausiai dvi problemos – kaip ir parodė susitarimas Minske.
Viena vertus, paliaubų skelbimas, o ne status quo atkūrimas leidžia agresoriui laikyti atsirėžus jau užimtas žemes, aiškinti turint moralinę teisę ten būti ir sukurti įšaldytą konfliktą. Maskva rodo puikiai mokanti tą daryti jau 15 metų.
Kita vertus, rodydami, kad neprieštaraus konkrečiam agresijos atvejui, Vakarai V.Putiną ir jo režimą moko: agresija padeda pasiekti savo tikslų, o po tam tikro laiko ji bus tiesiog ignoruojama, nebesukels jokių neigiamų pasekmių santykiuose su Vakarais, ir galų gale galės būti pakartota.
Kadangi Vakarai niekaip neatsakė į Rusijos įsiveržimą į Gruziją, jis nusprendė, kad gali užimti ir Krymą. Kai Vakarai nesugebėjo duoti atsako ir tam – jis įžengė ir į Rytų Ukrainą. Dabar V.Putinas turi Minsko susitarimą – tai jam leis dar labiau plėsti savo agresiją, o ne ją mažinti.
Skaityti daugiau...