V. Landsbergis apie anūką: nenoriu jokių apkalbų

V. Landsbergis apie anūką: nenoriu jokių apkalbų

delfi.lt 2014-01-22

Rinkimuose nebedalyvausiantis konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis teigia nenorintis jokių apkalbų dėl vaikaičio Gabrieliaus šuolio į Europos Parlamento rinkimų traukinį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąraše.

Pasak politiko, anūko jis neproteguoja ir niekaip neskatina eiti į politiką, nors dvasia remia G. Landsbergio pasirinkimą.

„Ką gali žinoti, ką šita pavardė gali žmonėms pasufleruoti? Ji gali paskatinti apsispręsti už šitą partiją arba kaip tik ne. Jeigu kas nors mąsto, kad V. Landsbergis kolūkius sugriovė, tai turėti kolūkių griovėjo pavardę nėra pats geriausias variantas“, - DELFI sakė V. Landsbergis.

- Ką jūs pats galvojate apie savo anūko G. Landsbergio kandidatavimą Europos Parlamento rinkimuose po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų skėčiu?

- Aš nieko ypatinga negalvoju, tiesiog konstatuoju faktą ir stebiu įvykius. Pats stengiuosi nė kiek nesikišti.

- Ar yra priežasčių, kodėl stengiatės nesikišti?

 

- Matote, mes gyvename savotiškai labai sudėtingoje visuomenėje, neišskiriant nė mūsų partijos. Aš nenoriu klausytis kažkokių kalbų, kad jeigu mano anūkas pasiryžo eiti pabandyti jėgas politikoje, tai todėl, kad aš ką nors darau, kad čia mano projektas ar kad aš sudarau kokias protekcijas. To absoliučiai nėra. Aš nenoriu, kad taip net atrodytų kokiais nors požiūriais, kad kas nors galėtų platinti tokias apkalbas.

Skaityti daugiau...

Pasąmonės išdaigos

veidas.lt 2014-01-22

Atėję naujieji metai galbūt kai kam iš mūsų sužadino krizę ir paskatino bejėgystės jausmą, su kuriuo žūtbūt reikia susidoroti.

Psichologai mano, kad šventinis laikotarpis visuomet susijęs su tam tikra krize. Tiek mūsų gimtadieniai, tiek senų metų pabaigos ir naujų metų pradžios virsmas dažnai sukuria sunkumų žmogaus psichologinei būsenai. Neretai patys to nepastebėdami artėjant gimtadieniui įžengiame į kažkokį nesėkmių ruožą, laukdami ateinančių naujųjų tampame irzlesni, o kartais liūdnesni.
Ir niekas nėra pajėgus paaiškinti, kodėl tai nutinka, o dažniausiai sakome, kad tiek metų virsmas, tiek dar vienų metų gyvenimo kelyje įveikimas ir yra ta slapta liūdesio, nerimo ar kito neįprasto jausmo atsiradimo priežastis… Net ir tie, kurie džiaugsmingai sutinka minėtus pokyčius, ne visuomet iš tikrųjų būna laimingi, nes džiaugsmas, pasak psichoanalitikų, kartais tiesiog slepia jausmą, kurio pripažinti sau negalime ar nenorime. Ir tuomet nesąmoningai imame ignoruoti liūdesį ar kokį kitą nemalonų jausmą, o vietoj jo susikuriame priešingą, kurį priimti kur kas smagiau.
Galbūt jau pastebėjote, kad vis kalbu apie nesąmoningus procesus, teigdamas, kad daugelį dalykų mes renkamės pasąmonės skatinami. Tai, apie ką pries gerą šimtmetį ėmė kalbėti psichoanalizės tėvas Sigmundas Freudas, šiandien tapo kasdienio gyvenimo dalimi, ir niekam nekyla abejonių, kad žmogaus psichika funkcionuoja ne vien sąmoningu lygmeniu. Pasąmonė, kurioje kaupiama visa išgyventa ar sužinota informacija, yra galinga jėga, neretai kiekviename žingsnyje valdanti mūsų likimą. Kai kurie mokslininkai net teigia, esą ji tokia galinga, jog manyti, kad žmogus yra sąmoninga būtybė, yra mažų mažiausiai naivu.

Skaityti daugiau...

Kodėl latviai jau turi eurą, o lietuviai – ne

veidas.lt 2014-01-21

Kalbėdamasis su Latvijos vadovais, ekonomistais, paprastais gyventojais „Veidas“ Rygoje aiškinosi, kaip kaimynai sugebėjo mus aplenkti, nors lig tol daug metų Lietuva pagal daugelį rodiklių buvo priekyje jų.

„Jei tu nesi prie stalo, tai esi meniu (“If you are not at the table, you are on the menu”)“, – amerikiečių politikų mėgstamu posakiu autoritetingas Latvijos ekonomistas Andris Strazdas atsako į klausimą, kokio galo latviams reikėjo skubėti į sunkumus išgyvenančią euro zoną, juolab ir patiems Latvijos piliečiams netrykštant noru atsisakyti lato.

Na, gal be euro ir nebūsi „suvalgytas“, bet akivaizdu, kad jei jau norėjome būti ES nariai, norėtųsi būti ir prie sprendimų priėmimo stalų. Juolab euras – daugiau nei valiuta, tai ES integracijos šerdis, – vis kartojo latvių pasveikinti tapus aštuoniolikta euro zonos nare į Rygą atvykę Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.

Skaityti daugiau...

Verslo naujienos Baranauskas norėjo pasisvinti 2 mln. EUR "Snoro" pinigų

vz.lt 2014-01-21

Iš karto po to, kai laikinai buvo apribota „Snoro“ veikla, vienas buvusių pagrindinių banko akcininkų Raimondas Baranauskas į Rusijos banke „Conversbank“ turimą asmeninę sąskaitą norėjo persivesti 1,969 mln. EUR (6,8 mln. Lt) „Snoro“ lėšų.

Ši praeities detalė paaiškėjo Londono teismo sprendime, kuriame pateikiama santrumpa, ką, nagrinėjant bylą dėl buvusių pagrindinių „Snoro“ akcininkų išdavimo Lietuvai, kalbėjo vienai ir kitai pusei atstovavę liudytojai.

Visą bylos santrumpą skaitykite ČIA.

Kaip rodo bylos dokumentai, buvęs laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley teismui liudijo, kad jei ne jo sprendimas „Snorą“ atjungti nuo bankinės SWIFT sistemos, bankas būtų netekęs minimų 1,969 mln. EUR.

Kaip žinia, „Conversbank“ bankas siejamas su kitu „Snoro“ akcininku Vladimiru Antonovu.

Skelbta, kad pirmadienį Londono Vestminsterio Magistrato teismo teisėjas pagal Lietuvos Generalinės prokuratūros išduotus Europos arešto orderius paskelbė sprendimą dėl dviejų įtariamųjų „Snoro“ byloje perdavimo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą.

Skaityti daugiau...

Kijeve žuvo du protestuotojai, milicija nugriovė barikadas

lzinios.lt 2014-01-22

Pro­tes­tuo­to­jų sa­vi­gy­nos šta­bas pra­ne­šė, kad vie­nas jau­nuo­lis bu­vo mir­ti­nai su­muš­tas mi­li­ci­jos. Taip pat pra­ne­ša­ma, kad dar vie­nas ak­ty­vis­tas bu­vo nu­šau­tas.

Vie­nas jau­nuo­lis nu­kri­to nuo 13 m aukš­čio Di­na­mo sta­dio­no ko­lo­na­dos, su­si­rė­mi­mo su mi­li­ci­ja me­tu. Ant že­mės gu­lin­tį jau­nuo­lį ėmė muš­ti "Ber­ku­to" ka­riai. Vė­liau pa­tvir­tin­ta, kad jis mi­rė nuo su­nkių trau­mų.

Bri­tų vi­suo­me­ni­nis trans­liuo­to­jas BBC pa­tei­kė ki­tą tra­ge­di­jos ver­si­ją, esą ak­ty­vis­tas mi­rė dėl 4 šau­ti­nių žaiz­dų.

Tuo me­tu nau­jie­nų agen­tū­ra In­ter­fax-Ukrai­na pra­ne­šė apie dar vie­ną pra­ėju­sios nak­ties su­si­rė­mi­mų au­ką. Pa­sak agen­tū­ros pra­ne­ši­mo, vy­riš­kis bu­vo nu­šau­tas. Jo mir­tį kons­ta­ta­vęs gy­dy­to­jas tei­gė ma­nan­tis, kad jau­nuo­lį pa­kir­to snai­pe­rio kul­ka.

Ukrai­nos VRM pa­tvir­ti­no in­for­ma­ci­ją, kad Gru­ševs­kio gat­vė­je iš tie­sų "yra la­vo­nas", ta­čiau pri­dū­rė, kad "su­žei­di­mų ir su­ža­lo­ji­mų po­bū­dis ne­nus­ta­ty­tas".

Skaityti daugiau...

A.Bačiulis: Neigiamas okupacijos pasekmes jausime ir po šimtmečio

veidas.lt 2014-01-21

Vaduotis iš sovietinio palikimo Lietuvoje teks ne dešimtmetį ir ne du – vokiečių mokslininkai nustatė, kad imperijų valdymo palikimas įtakoja žmonių santykius su vietos biurokratija ir teisėsauga netgi praėjus šimtui metų po jų žlugimo.

„Kiek gi galima dėl Lietuvos bėdų kaltinti tą Sovietmetį, jau du dešimtmečius savarankiškai gyvename, čia mūsų valdžios vagys dėl visko kalti!“ – tikriausiai daugeliui mūsų girdėtas posakis. Tikriausiai daugelis girdėjusiųjų netgi mano, kad jis teisingas, tad dėl visų blogybių kalta prasta valdžia, vagys ir kyšininkai joje bei Landsbergis, nes tai jis „kolūkius sugriovė“. Žinoma, yra ir tokių, kurie taip nemano, tačiau didžiuoji dauguma jų tikriausiai neabejoja, kad visi neigiami sovietinės okupacijos ženklai Lietuvoje išnyks, kaip Biblijoje parašyta – kuomet į visuomenės ir valstybės gyvenimą įsijungs trečioji nuo išsivadavimo, laisvėje gimusių žmonių vaikų, karta. Tad laukti, regis, nebedaug belikę – kadangi 24 metus laisvėje jau nugyvenome, tai dar 15, gal 20 metų ir viskas – apie sovietmetį skaitysime tik istorijos vadovėliuose, nes jau šiandien seneliai nebesugeba paaiškinti anūkams, kodėl jų amžiaus būdami tik du žaislus teturėję.
Deja, šioms viltims nelemta išsipildyti – jungtinis vokiečių ir britų mokslininkų Saschos O.Beckerio, Katrinos Boeckh, Christos Hainz ir Ludgerio Woessmanno tyrimas „The Empire Is Dead, Long Live the Empire! Long-Run Persistence of Trust and Corruption in the Bureaucracy“ (Imerija mirė, tegyvuoja Imperija! Ilgalaikis pasitikėjimo biurokratija ir korupcijos gajumas) rodo, kad imperijų įdiegtos piliečių santykių su valstybine biurokratija, teismais ir policija tradicijos išlieka netgi praėjus šimtui metų po imperijų žlugimo! Kadangi tyrimas buvo atliktas buvusios Habsburgų imperijos ir jai kaimyninių valstybių teritorijoje, savo atradimą mokslininkai pavadino „Habsburgų efektu“.

Skaityti daugiau...

Versijos: kas stovi V. Tomaševskiui už nugaros

 

Versijos: kas stovi V. Tomaševskiui už nugaros

voruta.lt 2014-01-18

Ką dar galima pasakyti apie Lenkų Rinkimų Akcijos frakcijos poelgį Seime Sausio 13-osios minėjimo metu, kai demonstratyviai buvo išeita iš salės kalbant Vytautui Landsbergiui? Kaip pavadinti tą melo ir dezinformacijos srautą nuo Vilniaus iki Varšuvos ir Briuselio, kartu sužibant visuose Lietuvos TV ir internetinės žiniasklaidos kanaluose, dar ir dar kartą bandant pagrįsti tokį savo demaršą, atsieit, be kaltės baudžiamų, diskriminuojamų, persekiojamų lenkų skriaudomis? LLRA, kaip  politinės jėgos, lemtis Lietuvoje nesunkiai numatoma – daugumos piliečių visiškai pagrįsta panieka ir pasipiktinimas. Tai įvyks ne šiandien ir ne rytoj. Šios vyriausybės bei prezidentės pozicija koalicijos partnerių atžvilgiu parodys, kas ko yra vertas. Kaip ir kodėl Lenkų rinkimų akcija įgijo tokią galią? Kaip galėjo atsitikti, kad vadinamasis Tomaševskio blokas užuot surinkęs 7 proc. rinkėjų balsų, buvo praleistas į Seimą su penkiais?  Kodėl Irenai Degutienei, tuo metu Seimo pirmininkei, iškėlus klausimą dėl galimybės skirti naują Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką, netrukus paaiškėjo, kad tokio nepaprasto žmogaus tiesiog nėra kuo pakeisti? Ar tai nereiškia, kad buvo paliktas rinkimų balsų skaičiavimui reikalingas žmogus vienam svarbiam tikslui?

Nuo brigados nario iki politiko

Vertinant LLRA istoriją ir veiklą nėra reikalo imtis kokių ypatingų tyrimų – neilgai pavargus, visą norimą informaciją galima atgaminti iš laikraščių ir visažinio interneto. Ten rasime ir klaustuką, kur LLRA ir „Tomaševskio bloko“ simbolis – pats Valdemaras Tomaševskis – buvo ir ką veikė 1990 – 1991 metais.

Skaityti daugiau...

Vytautas Juozapaitis. Apie kiaulių marą, teismus ir medžiotojus

Vytautas Juozapaitisbernardinai.lt 2014-01-18

Pastarosiomis dienomis margaspalvės informacinės mišrainės  gausoje praslydo pranešimas apie Pietų Lietuvoje kritusius šernus, galimai neatlaikiusius afrikinio kiaulių maro užkrato, atėjusio iš anapus rytinės sienos. Atrodytų, reiškinys, nieko bendra neturintis su politika: juk infekcinės bei virusinės ligos šiuolaikiniame pasaulyje plinta nepaisant jokių partinių ar nacionalinių susitarimų bei prieštaravimų, politinių pažiūrų ir simpatijų, asmeninių pažinčių ar rinkimų rezultatų.  

Tačiau būtinybė rasti reikalingą vaistą ar prevencinę  priemonę bei patenkinti fiziologinį žmogaus instinktą išlikti neišvengiamai suburia net ir pačius aršiausius  politinius apologetus, nes visi bent kiek mąstantys suvokia, kad  tik bendrų, visų suinteresuotų pusių pastangų dėka įmanoma imtis neatidėliotinų priemonių toms epidemijoms ar pandemijoms sustabdyti.

O va, štai čia ir prasideda grynų gryniausia politika, kuomet vardan visiems be išimties neišvengiamai būtino rezultato yra ieškoma bendro sutarimo, kuris įrodo tokio proceso galimybę ir, tuo pačiu, iškelia klausimą - kodėl tokie susitarimai neįmanomi kitais, nebūtinai „kiauliškais“ atvejais? Nors tie patys politikai, taip pat nuoširdžiai besidievagodami, deklaruoja savo veiksmų ir žodžių nuoširdumą, priima visiems svarbius sprendimus, nepaisydami  logikos ir prasilenkdami su išmintimi, nekalbant apie sąžinės ir padorumo sąvokas, kurios pastaruoju metu politiniame žodyne, o ir viešojoje žiniasklaidoje daugeliu atveju yra paprasčiausiai ignoruojamos.

Skaityti daugiau...