Pokalbis su Gabrieliumi Landsbergiu. Apie Lietuvos viziją ir asmeninius iššūkius

bernardinai.lt 2015-05-27

Naująjį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį kalbina Rasa Baškienė.

Į mūsų politinę padangę įsiveržėte kaip supernova, tikėsimės – netrumpam. Į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų gretas įsitraukęs prieš nepilnus pusantrų metų prieš metus laimėjote Europos Parlamento nario mandatą, balandžio mėnesį - partijos pirmininko rinkimus, sukėlusius didžiulį visuomenės susidomėjimą. Išties stulbinama karjera, verčianti peržvelgti nusistovėjusius stereotipus. Kaip galite tą paaiškinti? Ar nemanote, kad, aplenkdamas senus partiečius, galite, švelniai tariant, nebūti itin mėgstamas dėl to pačioje partijoje?

Norėčiau pasidžiaugti dėmesiu, kurį Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai gavo pirmininko rinkimų kampanijos metu. Visas tas šurmulys, žiniasklaidos dėmesys, diskusijos buvo naudingi visiems. Galime didžiuotis, kad esame vienintelė partija, savo viduje tiesiogiai renkanti pirmininką. Tai yra proga pasitikrinti savo idėjų stiprumą arba galimybę diskutuoti, kita vertus – siunčiame žinią žmonėms, kad esame partija, kuri nuoširdžiai tiki demokratija, kuri ne uždaruose kabinetuose susitaria dėl savo vadovų. Tą darome atvirai, kartais net ir skaudžiai ar sudėtingai save pasitikriname prieš kitus - nacionalinius- rinkimus.

Aš visuomet tikėjau, kad vadovavimas partijai yra komandinis darbas. Dar prieš apsispręsdamas eiti į rinkimus sakiau, kad tikiuosi ir prašysiu kuo didesnio žmonių skaičiaus įsitraukti į partijos veiklą. Partija yra bendruomenė, ir nesvarbu, ar tu esi jaunas, tik baigęs mokyklą Šilutėje prie partijos prisijungęs partietis, ar pirmųjų vyriausybių narys – visų pasiūlymai turi būti išgirsti, idėjos – išklausytos. Tai iš tiesų labai gerai veikia, nes žmonės reikšdavo nepasitenkinimą, jei anksčiau jie nesijausdavo šios partijos nariais. Jie sakydavo: „ Mes svarbūs tik per rinkimus...“

 Dar rinkimų metu pradėję kalbėti apie programos rašymą, apie idėjas, telkimą sulaukėme nepaprastai daug entuziazmo. Europos Parlamente matome, kad didžiosios valstybės, tokios kaip Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, atstovaujančios didžiuliam skaičiui savo piliečių, galėtų savo idėjas pristatyti kaip savo, nekreipdamos dėmesio į mažesniąsias, tačiau nuolatinė įtrauktis – tai, kad Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir kitos valstybės jaučiasi procesų dalimi ir yra girdimos, į jų balsą atsižvelgiama, rodo, kad ir Europos Sąjungoje turime draugišką bendruomenę. Joje girdimas ir Lietuvos žodis Europos Sąjungos ir Rusijos santykiuose. Vokietija galėtų pati surašyti dokumentą, Prancūzija – pasiūlyti patylėti, ir ką galėtume pasakyti? Esame tokie maži, kad ir mūsų balso nebereikia?

Kita vertus, neišgirstas balsas kuria nepasitenkinimą, ir ta bloga emocija rutuliojasi ir gali virsti blogais dalykais. Tuo tarpu, jei mes esame išgirsti, į mūsų nuomonę atsižvelgiama, tai tik sustiprina bendruomenę. Aš tuo tikiu, manau, kad tai yra svarbiausias dalykas mūsų partijai – sustiprėjusi ir atvira bendruomenė.

Kalbant apie partijos senbuvius tikiuosi, kad ryšiai išliks geri ir ateityje, o išskirtinė patyrusių partijos narių patirtis, kuria, tikiuosi, jie sutiks dalintis, lems tai, kad būsime patikimais bendrakeleiviais. Kita vertus, neseniai paskelbti neblogi partijos reitingai parodė, kad savo atsinaujinimu sudominome visuomenę. Suderinus tą atsinaujinimą ir patirtį, labai džiaugiuosi, kad Irena Degutienė sutiko būti mano pirmąja pavaduotoja – mes tik dar stipriau judėsime į priekį ir atstovausime Lietuvos žmonėms.

Skaityti daugiau...

D. Grybauskaitės pranešimas: apie šauktinių ašaras, Rusijos fenomeną ir prievartaujamus vaikus

delfi.lt 2015-06-04Dalia Grybauskaitė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitė metinį pranešimą. Jame šalies vadovė daugiausia dėmesio skyrė krašto gynybai, kalbėjo apie Rusijos agresiją, darbingiausių piliečių emigraciją bei ragino daugiau dėmesio skirti socialiniams reikalams – ypač vaikų globos namų problemoms.

Kaip įpareigoja Konstitucija, šalies vadovė metiniame pranešime apžvelgė padėtį Lietuvoje, valstybės vidaus ir užsienio politiką.

Panešimo skaityti vykusią šalies vadovę netoli Seimo su vaivorykštės vėliavomis pasitiko žmogaus teisių aktyvistai, priminę apie diskusijas dėl civilinės partnerystės įstatymo.

 

Pareiga ar patogus gyvenimas?

Savo pranešimą D. Grybauskaitė pradėjo mintimis apie Lietuvos stiprėjimą ir vienijimąsi. Ji sakė norinti kalbėti apie pareigos ir atsakomybės svarbą, kuriant sėkmingą mūsų ir valstybės gyvenimą.

Pasak D. Grybauskaitės, mes susitelkėme ir pakilome pagrindinei pareigai – šalies gynybai. Ne tik nuo agresyvios išorės kaimynystės, bet ir nuo to, kas griauna Lietuvą iš vidaus.

Šalies vadovės vertinimu, konstitucinė pareiga – užtikrinti grėsmes atitinkančią šalies gynybą – suvienijo valstybės vadovus, politikos oponentus, skirtingų tautybių žmones ir net konkuruojančias žiniasklaidos priemones. Vieningai vykdydamos Nacionalinį susitarimą, politinės partijos prisiėmė atsakomybę už tinkamą krašto gynybos finansavimą, strateginių įmonių ir informacinės erdvės apsaugą.

„Taip pat nebuvo lengva atvirai pripažinti, kad mūsų kariuomenės vienetai užpildyti tik 35 procentais. Todėl apsisprendėme laikinai grąžinti šaukimą į privalomąją karo tarnybą. Pareiga ar patogus gyvenimas – spręsdami šią dilemą pamažu į šauktinius registravosi savanoriai – lietuviai, rusai, lenkai“, – metiniame pranešime kalbėjo D. Grybauskaitė.

Skaityti daugiau...

Ultimatumų kalbos Seimas klausytis nenusiteikęs

lzinios.lt 2015-06-04

Ka­te­go­riš­ki ta­ria­mai skriau­džia­mų tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų gy­nė­jų rei­ka­la­vi­mai ne­rea­lūs, o Baž­ny­čios vė­li­mas į po­li­ti­kų in­tri­gas pra­si­len­kia su eti­ka. Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) ini­ci­juo­tas pro­tes­to ak­ci­jas Sei­mo na­riai aiš­ki­na ar­tė­jan­čiais rin­ki­mais.

Mi­tin­gas, įspė­ja­ma­sis strei­kas, pe­ti­ci­ja ir mal­dos baž­ny­čio­je. Toks tu­ri­nin­gas dis­kri­mi­nuo­ja­mo­mis pa­si­ju­tu­sių tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų, pir­miau­sia – len­kiš­kų, gy­nė­jų pa­sta­rų­jų tri­jų die­nų pro­tes­to žan­rų re­per­tua­ras. Įspė­ja­ma, kad jis bus dar iš­plės­tas, jei de­ry­bos su val­džia bus ne­re­zul­ta­ty­vios. Švie­ti­mo rei­ka­lus ku­ruo­jan­čių Sei­mo na­rių tei­gi­mu, pro­tes­tuo­to­jų skel­bia­mi po­li­ti­niai ul­ti­ma­tu­mai prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai, to­dėl juos pa­ten­kin­ti - ne­rea­lu. Ki­ta ver­tus, su­tin­ka­ma, kad pa­dė­ti ieš­ko­ti komp­ro­mi­so ga­li tik dia­lo­gas. Ta­čiau Sei­mo na­riai lai­ko­si vie­nos nuo­mo­nės dėl va­kar ry­tą vie­no­je sos­ti­nės baž­ny­čių au­ko­tų šv. Mi­šių už „len­kų švie­ti­mo Lie­tu­vo­je iš­li­ki­mą ir plė­trą”, ku­rio­se da­ly­va­vo LLRA eli­tas, - sa­kra­li­nė erd­vė ne vie­ta po­li­ti­niams šou.

Skaityti daugiau...

Vilniaus meras: ne visos lenkų mokyklos kalba piketuotojų kalba

lzinios.lt 2015-06-03

„Svar­bu, kad bend­ruo­me­nės, ku­rias pa­lie­čia mo­kyk­lų pert­var­ka, iš­sa­ky­tų sa­vo po­zi­ci­jas, dis­ku­tuo­tų, ko­kio švie­ti­mo len­kų bend­ruo­me­nės šei­moms rei­kia ir su­tar­tų pir­miau­sia tar­pu­sa­vy­je", - tei­gė sos­ti­nės me­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius.

Šian­dien Vil­niaus me­ras R. Ši­ma­šius ir vi­ce­me­ras Val­das Ben­kuns­kas lan­kė­si len­kiš­ko­se sos­ti­nės mo­kyk­lo­se, no­rė­da­mi iš­girs­ti mo­kyk­lų bend­ruo­me­nės nuo­mo­nę ir ver­ti­ni­mus apie mo­kyk­lų tink­lo pert­var­ką. Su­si­ti­ki­mų cik­lą sa­vi­val­dy­bės va­do­vai pra­dė­jo nuo Jo­no Pa­uliaus II ir Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus gim­na­zi­jų bei Vla­dis­la­vo Si­ro­kom­lės vi­du­ri­nės mo­kyk­los.

"Nei pi­ke­tai, nei il­gai „ma­ri­nuo­ja­ma" re­for­ma, nei su­sip­rie­ši­ni­mas prob­le­mų ne­iš­sis­pęs. Tryp­čio­ji­mas vie­to­je ir ne­aiš­ku­mas ke­lia grės­mę vi­sam mo­kyk­lų Vil­niu­je tink­lui. Šian­dien pa­ma­tė­me, kad tiek Jo­no Pa­uliaus II, tiek Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus gim­na­zi­jos – pui­kūs pa­vyz­džiai: per­sit­var­kė vie­nos pir­mų­jų Vil­niu­je, ga­li už­ti­krin­ti ko­ky­biš­ką iš­si­la­vi­ni­mą, ma­to aiš­kią kryp­tį, ju­da į prie­kį ir yra at­vi­ros – pa­si­ruo­šę pri­im­ti dau­giau moks­lei­vių," – sa­kė Vil­niaus me­ras R. Ši­ma­šius.

Nuo­sek­liai per­sit­var­kiu­sią ke­tur­me­tę Jo­no Pa­uliaus II gim­na­zi­ją šiuo me­tu lan­ko 363 gim­na­zis­tai (9-12 kl.). Kol ne­per­sit­var­kys li­ku­sios len­kiš­kos vi­du­ri­nės mo­kyk­los mies­te, ky­la grės­mė, jog nuo rug­sė­jo Jo­no Pa­uliaus II gim­na­zi­ja su­ma­žės dar dviem kla­sė­mis – liks vos 300 gim­na­zis­tų, nors pa­gal pa­jė­gu­mus, mo­kyk­la ga­lė­tų pri­im­ti ir 700.

Skaityti daugiau...

Ekspertas: Latvijos prezidentas yra „išbandytas politikas“

alfa.lt 2015-06-03

Latvijos Prezidentu išrinktas gynybos ministras Raimondas Vėjuonis turėtų gerai jausti Baltijos šalių saugumo niuansus, tikėtina, jog jis dar labiau rems trijų valstybių bendradarbiavimą, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Liutauras Gudžinskas.

„Jis yra gynybos ministras ir jis patvirtino savo reputaciją - nes pradžioje buvo tam tikras skepsis dėl jo, ar jis bus stiprus lyginant su ankstesniuoju ministru. Turint omenyje ir sudėtingą geopolitinę situaciją, tikėtina, kad jis gerai supras visus niuansus ir bus vienas iš aktyvių Baltijos šalių tarptautinio bendradarbiavimo rėmėjų“, - BNS sakė politologas.

Anot eksperto, R.Vėjuonis yra „išbandytas politikas“ užima tvirtą ir principingą laikyseną net ir tais atvejais, kai kalba apie savo rėmėjus, pavyzdžiui, jį finansiškai rėmusį Venspilio merą, kurį įvardijo kaip „grėsmę nacionaliniam saugumui“. Politologas neabejojo, kad dėl to R.Vėjuoniui neturėtų iškilti sunkumų bandant susitarti su įvairių jėgų politikais.

Skaityti daugiau...

Prof. V. Landsbergio knygos "Kelyje į Damaską" pristatymas

Baltijos šalyse – vienos didžiausių NATO pratybų „Kardo kirtis“

alfa.lt 2015-06-01

Pirmadienį trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje prasideda karinės pratybos „Kardo kirtis 2015“, jose dalyvaus apie 6 tūkst. karių iš 13 NATO ir partnerių šalių.

Iš viso per pratybas vienu metu Lietuvoje dalyvaus per 3000 Lietuvos ir NATO bei Aljanso partnerių karių. Tai didžiausi sąjungininkų pajėgumai nuo šalies narystės NATO pradžios, BNS patvirtino Lietuvos kariuomenėje.

Birželio 1-19 dienomis vyksiantys mokymai susidės iš dviejų dalių: lauko pratybų ir brigados štabų vadaviečių pratybų, naudojant kompiuterinius treniruoklius.

Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų Europoje organizuojamų tarptautinių pratybų tikslas yra vystyti ir tobulinti sąjungininkų bendradarbiavimą planuojant ir vykdant karines operacijas, kelti karių profesionalumą ir treniruotis vykdyti priimančiosios šalies paramą, skelbia Krašto apsaugos ministerija.

Lauko pratybos Lietuvoje bus rengiamos Gaižiūnų (Rukla) ir Generolo Silvestro Žukausko (Pabradė) poligonuose, čia treniruosis apie 1600 karių iš Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padalinių ir apie 900 karių iš Lietuvoje dislokuotų ir atvykstančių JAV, Vokietijos, Portugalijos sausumos pajėgų padalinių, taip pat Kanados ir Slovėnijos oro atakų kontrolės vienetų.

Skaityti daugiau...

V. Putinas neįleidžiamas į G-7 susitikimą

2015-05-31 delfi.lt

 

Rusijos prezidento Vladimiro Putino nebus svečių sąraše, kai JAV prezidentas Barackas Obama ir kiti pasaulio lyderiai kitą savaitę susitiks Vokietijoje, ir tai bus dalis bausmės už numanomą Kremliaus paramą agresijai Ukrainoje.

Vis dėlto V.Putinas lieka vienas pagrindinių veikėjų tarptautinių reikalų scenoje, įskaitant JAV vadovaujamas derybas su Iranu, net jei Vakarų lyderiai pažadėjo stengtis izoliuoti jį tol, kol tęsis krizė Ukrainoje.

Dar šį mėnesį Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo atvykusi į Maskvą derėtis su V.Putinu, o JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pasitarti su juo buvo nuvykęs į Sočį.

V.Putinas ir britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas pastarosiomis dienomis kalbėjosi telefonu ir susitarė atnaujinti derybas, kuriomis siekiama užbaigti Sirijos pilietinį karą ir kurioms V.Putino bendradarbiavimas taip pat yra itin svarbus.

JAV pareigūnai sako, kad šis bendravimas apsiriboja tomis sritimis, kuriose Maskva ir Vakarai turi bendrų interesų. Jie tvirtina, kad kreipimasis į V.Putiną dėl tokių klausimų neturėtų būti vertinamas kaip ženklas, kad Vakarai priėmė status quo Ukrainoje, kur prorusiški separatistai ir toliau kursto nestabilumą.

„Yra prasmė bendradarbiauti ten, kur esama aiškaus abipusio intereso, kol tavęs neprašo atsisakyti principinių reikalų, kurie yra svarbūs tavo šalies, tavo sąjungininkų ir tavo draugų saugumui ir gerovei“, – trečiadienį sakė viceprezidentas Joe Bidenas.

Skaityti daugiau...