Svarbu
Registracija
Boguslavas Gruževskis: „Ekonomika turi tarnauti socialinei raidai, o ne neaiškiems tikslams“
bernardinai.lt 2018 06 05
Lietuvoje šiuo metu gyvena 2 848 tūkst. gyventojų. Per 25 nepriklausomybės metus emigravo 859 000. Prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens tik 2,4 mln. gyventojų. Mažėja vaikų ir jaunimo, auga senų žmonių skaičius, kuris dabar siekia kone penktadalį gyventojų. Nesiliaujanti emigracija grasina finansiniam pensijų tvarumui bei socialinei valstybės gerovei: emigruoja jauni žmonės, o vaikai gimsta užsienyje.

Islandijos prezidento sveikinimas!
2018 06 05
Islandijos prezidento sveikinimas Sąjūdžio jubiliejaus proga.
15min.lt
Sąjūdžio 30-mečio sukakties proga, sveikinu Sąjūdžio narius ir visus Lietuvos žmones laimėjus kovą už laisvę.
Mes, islandai, puikiai žinome ir vertiname nepriklausomybės tautų bendrijoje, kurioje turėtų viešpatauti teisės viršenybė, svarbą.
Linkiu lietuviams sėkmės kuriant sąžiningą, atjaučiančią ir laisvą visuomenę.
Islandijos respublikos prezidentas
Gudnis Johanesonas
Tomas Viluckas: Sąjūdis, kurio drąsos netekome
2018 06 05
Šiomis dienomis minėdami Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo jubiliejų lengvai galime viską nurašyti tik istorijai ir šlovingai tautos praeičiai.
15min.lt
Visgi nevalia pamiršti, kad istorija yra mokytoja, tad prisimenant tuos įvykius, turėtume klausti, ko nūdien galėtume pasisemti iš Sąjūdžio ir pritaikyti mūsų aktualiai situacijai.
D. Grybauskaitė: tai vienas gražiausių istorinių sutapimų
delfi.lt 2018 06 04
Lietuvoje sekmadienį minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio trisdešimtmetį, prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad tai ypatinga diena šalies piliečiams, šiemet švenčiantiems ir valstybės atkūrimo šimtmetį.
delfi.lt
„Vienas gražiausių istorinių sutapimų – valstybės atkūrimo šimtmetis ir Sąjūdžio 30-metis, kurį minime šiandien. Tai mūsų dainuojančios revoliucijos gimtadienis – šventė visiems Lietuvos piliečiams, branginantiems iškovotą Nepriklausomybę“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Landsbergis: širdis ir kišenė kartais netolimi, bet labai skirtingi dalykai
delfi.lt 2018 06 04
Širdis ir kišenė kartais netolimi, bet labai skirtingi dalykai, Seime pirmadienį minint Sąjūdžio 30-metį sakė pirmasis valstybės vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis.
delfi.lt
„Kai viskas prasidėjo prie paminklo Lietuvos Adomui, per mažai prisimindavom, ir tada, ir vėliau, jo pagrindinį priesaką žmonėms – turėk širdį ir žvelk į širdį“, – sakė V. Landsbergis, cituodamas poetą Adomą Mickevičių.
Sadauskas-Kvietkevičius. Ar obuoliavimas su nelabaisiais – tik verslas, kurio nereikėtų painioti su politika?
delfi.lt 2018 06 04
Pasaulyje ir Lietuvoje yra ne taip jau mažai politikų, kurių reputaciją pradėję lyginti su krikščioniškoje kultūroje susiformavusiu velnio įvaizdžiu, pamanytumėm, jog pastarasis atrodo dar visai pakenčiamas.
Tačiau net Vakarų Europos valstybių vadovai, deklaruojantys ištikimybę laisvės, lygybės, žmogaus teisių ir demokratijos vertybėms, kaip mat jas užmiršta, vos tik pakvimpa... Ne, ne smala, o galimybe stambiajam jų vadovaujamų šalių verslui sėkmingai „paobuoliauti“ nors ir su pačiu nelabuoju.
V. Landsbergio kalba XVI Sąjūdžio suvažiavime
2018 06 04
Garbusis suvažiavime! 30 metų – dar visai nedaug, kad švęstume didelį jubiliejų. Kita vertus, tempai buvo neregėti, nepalyginsi su kokiais 30 metų sovietinio merdėjimo.
delfi.lt
Lėkėm trypėm tartum greitai. Kiti net pavydėjo, kartvelai arba gruzinai, ukrainiečiai pavydi. Kai ko ir pasiekėm, kai ką ir sutrypėm, bet padėtį galim suprasti.
Vytautas Landsbergis. Lietuva blykstels
delfi.lt 2018 06 01
Pabrėždavom arba primindavom Lietuvos įdomybę Europoje, kad esam buvę paskutinė ilgokai išlikusi nekrikščioniška arba pagoniška tauta.
delfi.lt D. Pipo nuotr.
Jos valdovai buvo pajungę bei prisijungę prie savo sukurtos valstybės didžiules Rytų krikščionių erdves, o vis dėlto etninį branduolį – Litua, Lituania propria – vis dar reikėjo galutinai apkrikštyti. Kad karaliai Mindaugas, Gediminas, Algirdas rinkosi ne Rytų, o Vakarų krikščionybę, pratęsė Jogaila ir Vytautas, buvo nepaprastos išminties politika, kurios dėka vis dar esame.