Svarbu
Registracija
Hodgesas: kariniu požiūriu prioritetas yra „Rail Baltica“ bėgiai, o ne gražios stotys
lrt.lt, 2024 11 04
Buvęs JAV ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas, į pensiją išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas stebėjosi, kodėl „Rail Baltica“ geležinkelio bėgiai, kariniu požiūriu svarbiausia projekto dalis, vis dar nėra bent iš dalies nutiesti, nes būtent jie prireikus leistų NATO pajėgoms kuo greičiau atvykti į Baltijos šalis.
lrt.lt
„Turite žinoti, kad reikia paskubėti. Tikrai esu nustebęs, kad „Rail Baltica“ geležinkelis vis dar nebaigtas. Dalis šio projekto jau galėjo būti įgyvendinta, kariniu požiūriu svarbi jo dalis yra patys bėgiai – nutieskite juos pirmiausia“, – sakė B. Hodgesas.
Suradus lėšas Gedimino kalnui, prasidės ilgalaikiai tvarkybos darbai
lnm.lt, 2024 11 04
Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2025–2027 metų biudžete numačius Gedimino kalnui reikalingus 15 milijonų, pradedamas ilgalaikio sutvarkymo projekto pirmojo etapo įgyvendinimas. Lietuvos nacionalinis muziejus dar šių metų gegužės mėnesį viešųjų pirkimų būdu atrinko rangovą, su kuriuo buvo sudaryta preliminari rangos darbų sutartis. Numačius finansavimą pasirašyta pagrindinė sutartis, kuri leidžia pradėti darbus.
lnm.lt
Finansavimas numatytas tik nuo kitų metų, tačiau pasiruošimo darbai prasidės dar šiemet, taip užtikrinant darbus orų požiūriu sudėtingiausiu laikotarpiu – rudenį ir žiemą. Šie darbai bus apmokami iš ekstremaliajai situacijai suvaldyti skirtų lėšų.
Vaitiekūnas: rusai – nelaiminga tauta, jie nusiteikę griauti tuos, kurie yra sėkmingi
lrt.lt, 2024 11 04
Nepriklausomybės akto signataras, buvęs diplomatas Petras Vaitiekūnas dėl geopolitinės ateities optimizmu nespindi.
lrt.lt
Pesimistinio scenarijaus pašnekovas neslepia – Vladimiras Putinas toliau plės rusišką imperializmą Europos link, o esamai Vakarų ir Lietuvos jaunajai kartai tenka dar didesnis išbandymas negu Sąjūdžiui. „Didžiausias iššūkis tenka jums, dabartiniam jaunimui, – neprarasti Lietuvos, neprarasti jos laisvės, neprarasti demokratijos, apskritai neprarasti Vakarų ir Europos civilizacijos“, – interviu LRT.lt teigė diplomatas P. Vaitiekūnas.
Lietuvos nacionalinio muziejaus fotografijų ir negatyvų rinkinys pasipildė naujais eksponatais
lnm.lt, 2024 10 31
Lietuvos nacionalinio muziejaus fotografijų ir negatyvų rinkinys pasipildė Aleksandro Macijausko (g. 1938 m.; Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, 1995; įtrauktas į „Pasaulio fotografijos istoriją“, 1984), Vaclovo Strauko (1923−2017; Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2008) ir Valerijos Dichavičienės (1930−2019; Plungės fotobienalės didysis prizas „Šv. Florijonas“, 2010) darbais.
lnm.lt
Aleksandro Macijausko, pasauliniu mastu pripažinto fotografo, kūryba išsiskiria ekspresyvumu ir dideliu dėmesiu žmogui. Jo fotografijų ciklas „Vasara“ mažiau žinomas, tačiau charakteringo braižo ir itin įdomus istoriniu požiūriu. Nuotraukose užfiksuoti 1965−1984 m. Lietuvos pajūrio vaizdai (Palanga, Šventoji, Klaipėda), atostogų kultūros kaita. Tai pirmasis šio autoriaus ciklas, priimtas į Lietuvos nacionalinį muziejų.
Edwardas Lucasas. Nekrologas „Pax Americana“
lrt.lt, 2024 10 31
Nepriklausomai nuo to, kas laimės JAV prezidento rinkimus lapkričio 5 dieną, jau dabar rašomi „Pax Americana“ nekrologai. Jie turėtų būti ilgi. Atlanto aljansas buvo vienas ryškiausių ir, atrodo, patvariausių pokario Europos elementų. Ištisus dešimtmečius jis užtikrino saugumą ir laisvę dešimtims milijonų žmonių, iš pradžių užkirsdamas kelią komunizmo plitimui, paskui laimėdamas Šaltąjį karą ir padvigubindamas NATO narių skaičių nuo 16-os 1989-aisiais iki 32 dabar.
lrt.lt
Tiesa, Amerikos vadovaujama saugumo tvarka niekada nebuvo sveika ir gyvavo rizikingai. Europos pusė buvo kaprizinga ir dažnai nepatikima. Įsisenėjusi nepakankamų išlaidų gynybai problema ištisus dešimtmečius bandė amerikiečių kantrybę, kaip ir idiosinkratinis sprendimų priėmimas, ypač Prancūzijoje. Nedėkingi arba paranojiški „taikos“ kampanijos dalyviai vaizdavo JAV branduolinį buvimą Europoje kaip grėsmę, o ne apsaugą. Daugelį europiečių papiktino nesėkmingi Amerikos karai Pietryčių Azijoje 7-ame ir 8-ame dešimtmetyje, „pasaulinis karas su terorizmu“ po 2001-ųjų, ir jie vengė gresiančios sudėtingos konfrontacijos su Kinija.
„Šviesos režisūros virtuozas“: Kazio Varnelio namuose-muziejuje – vitražisto Albino Elskaus paroda
lnm.lt, 2024 10 30
„Albinas Elskus buvo šviesos režisūros virtuozas, kultinė asmenybė JAV vitražo pasaulyje, tačiau jis vis dar menkai žinomas Lietuvoje“, – teigia lapkričio 6 dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Kazio Varnelio namuose-muziejuje atidaromos parodos „Albinas Elskus. Dangiškoji šviesa“ kuratorius doc. Žydrūnas Mirinavičius.
lnm.lt
Ši paroda – pirmoji galimybė Lietuvoje išsamiau susipažinti su išskirtinės asmenybės, atsidavusio pedagogo ir unikalaus vitražisto A. Elskaus kūryba.
Lietuviškai prabilęs Vokietijos brigados vadas: mūsų misija aiški – ginti Lietuvą ir bendras vertybes
kam.lt, 2024 10 30
Brigados generolas Christophas Huberis į Lietuvą sugrįžo dar vienai istorinei pradžiai. 2017 m. jis buvo pirmasis NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Rukloje vadas, o šiais metais į Lietuvą atvyko kaip pirmasis Vokietijos brigados vadas.
kam.lt
Per artimiausius metus į mūsų šalį persikels per 5 tūkst. vokiečių karių, o brg. gen. Ch. Huberio patirtis Lietuvoje, tikimasi, palengvins šios sudėtingos misijos įgyvendinimą. Vadas jau taria pirmus sakinius lietuviškai ir siunčia aiškią žinutę: prireikus ginsime Lietuvą ir bendras vertybes.
Ankstyvieji emigracijos keliai: pėsčiomis, vežimais, transatlantiniais laivais
lnm.lt, 2024 10 29
Šiandien egzistuojančios susisiekimo priemonės ir nuotolinio bendravimo galimybės kuria įspūdį apie siaurėjančias pasaulio ribas. Tačiau praėjusiais šimtmečiais gyvenamosios vietos pakeitimas, išvykimas ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų reiškė eižėjančius ryšius su gimtąja vieta bei itin ilgą ir sudėtingą kelionę iki tikslo. Kiek laiko trukdavo kelionė į kitą Atlanto pusę? Kodėl kai kuriems, net ir pasiekus tikslą, tekdavo suktis atgal?
lnm.lt
Lietuvos gyventojų migracijos istorija pasakojama Lietuvos nacionalinio muziejaus „Pasaulio dydžio Lietuva: mūsų migracijos istorija“ Istorijų namuose, kuri užsidaro jau spalio 27 dieną. Paskutinę dieną parodos lankymas – nemokamas.