Svarbu
Registracija
Darbo grupės darbo vaisiai (Pirminės pastabos dėl baigiamųjų projektų)
Prof. Vytautas Landsbergis |
www.lzinios.lt Vytautas Landsbergis 2013-03-02
Krovėsi ir skleidėsi žiedeliai, o dabar jau sirpsta uogelės. "Sirp ja vasar", - pasakytų broliai estai. Kažin, ar Estijoje rusiškų Estijos mokyklų abiturientams, norintiems gauti lygiavertį atestatą, nereikia laikyti valstybinės kalbos egzamino? Manau, ten dar tebėra Estijos valstybė, ir jokia jų vyriausybės sudaryta grupė nesiryžtų siūlyti tokių dalykų.
Tikriausiai ir Latvijoje ne. Ten tautos referendumas atmetė siūlymus degraduoti latvių kalbą. Gal čia vertas dėmesio pavyzdys, gal pradėkim rinkti parašus lietuvių kalbos ir švietimo apsaugos referendumui surengti. Iniciatyvos galėtų imtis Lietuvos Sąjūdis.
Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko premija
Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko premija,skiriama kalbininkui, „Vilnijos“ draugijos pirmininkui habil. dr. Kazimierui Garšvai
Maloniai kviečiame dalyvauti Šv. Mikalojaus bažnyčioje, Vilniuje, 2013 m. kovo 10 d. 10 val. aukojamose šv. Mišiose už 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarą Donatą Malinauską.
Po šv. Mišių bus įteikta Donato Malinausko vardo premija.
Arkivysk. S. Tamkevičius. Bažnyčia nepritaria siūlymui įvesti privalomas tikybos pamokas
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius |
www.bernardinai.lt Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkas Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius 2013-03-05
Pastaruoju metu žiniasklaidos priemonės mini, jog Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcija Seime siūlo mokyklose įvesti privalomas tikybos pamokas.
Toks politikų žingsnis sukelia visiškai nereikalingą įtampą ir pasipiktinimo bangą visuomenėje, neva Bažnyčia siekia prievartinės akcijos.
Norėdami išsklaidyti šias abejones, reiškiame nepritarimą ir neigiamą nuomonę tokiems siūlymams. Šie politikų raginimai nėra ir nebuvo derinami su Katalikų Bažnyčios vadovybe. Suprantame, kad privalomos tikybos pamokos turėtų būti tik katalikiškose mokymo įstaigose, bet ne valstybinėse mokymo įstaigose.
2012 metus Lietuva nugyveno pagal kišenę
Audrius Bačiulis |
www.veidas.lt Audrius Bačiulis 2013-03-06
Praėjusius metus Lietuva pirmą kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo gyveno savo sąskaita – šalies prekybos su užsieniu balansas buvo teigiamas, tai reiškia, kad daugiau pagaminome ir pardavėme, nei nusipirkome.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis pirmą kartą atkurtos valstybės istorijoje subalansuotą užsienio prekybą prilygino ekonominės nepriklausomybės atkūrimui. Tai visai neperdėtas vertinimas. Jeigu valstybė, ypač tokia nedidelė, mažą vidaus rinką turinti šalis, kaip Lietuva, nuolat perka prekių ir paslaugų už didesnę sumą, nei uždirba parduodama, vadinasi, ji gyvena ne savo sąskaita, bet skolon. O skolas anksčiau ar vėliau tenka atiduoti, nes vėlgi nesame branduolinė valstybė, kaip Rusija, galinti į savo skolas žiūrėti pagal tą rusišką patarlę: jei kam buvau skolingas, visiems atleidžiu. Bet netgi iš Rusijos galima išsireikalauti skolas, kaip tą įrodė britai ir prancūzai, septynis dešimtmečius saugoję dar imperinės Rusijos paskolos obligacijas, kurias bolševikai buvo paskelbę nebegaliojančiomis. Valdžios pasikeitė, ir bolševikų anūkai sumokėjo viską, dargi su palūkanomis.Du minusai politikoje – ne pliusas, o bėda kvadratu
www.veidas.lt 2013-03-06
Darbo partijos susijungimas su “Tvarka ir teisingumu” nesuteiks jokio proveržio valstybės valdymo srityje.
“Šiandien jau galime aiškiai pasakyti, kad dvi didelį Lietuvos gyventojų pasitikėjimą turinčios partijos – “Tvarka ir teisingumas” bei Darbo partija realiai gali tapti viena stipria politine jėga… Darome tai dėl Lietuvos žmonių”, – su fiureriams būdingu patosu sudėliotą pranešimo tekstą prieš savaitę išplatino Rolandas Paksas.O Viktoras Uspaskichas žadėjo, kad susijungusios partijos taps didžiausia politine jėga šalyje, mat turės 26 tūkst. narių.
Kalbos gramatiką rašo politikai, o teršalų žalingumą aplinkai analizuoja teisėjai
Algimantas Zolubas |
Antai radosi Lietuvoje lenkų tautinės bendrijos partija Lenkų rinkimų akcija, kurios vadovas Valdemaras Tomaševskis, nebūdamas kalbininku, sugebėjęs į „reikalą“ įvelti dar ir kaimyninės Lenkijos politikus, jau kelinti metai drebina orą, reikalaudamas keisti lietuvių kalbos abėcėlę, vietovardžių pavadinimus. Ir ką gi? Mūsų politikai, vardan „draugiškų kaimyninių santykių“, taip pat tūpčioja aplink tam nepalankią Lietuvos Konstituciją, valstybinės lietuvių kalbos gramatiką ir Lietuvos geografiją, kad jas pataisius, kaip lenkas norėtų. Batsiuvys žmonai pasakytų – nepatarinėk kaip batus taisyti, aš nesiūlysiu recepto blynams kepti. Tačiau čia jums ne batsiuviai, ne kepėjos, o politikai! Jie viską moka, viską gali...
Rusijos „Gazprom“ tiesia nagus į strateginį Lietuvos objektą
ftai” rengiantis statyti suskystintųjų dujų terminalą, šią Energetikos ministerijai priklausiančią bendrovę krečia skandalai dėl neskaidrių viešųjų pirkimų ir darbų vilkinimo, kuris Lietuvos valstybei gali padaryti milžinišką žalą. Įtariama, kad ir Rusijos “Gazpromas”, ir jo partneriai tiesia rankas į strateginį Lietuvos objektą.
Rangovė minima korupcijos skandaluose
Suskystintų gamtinių dujų terminalo krantinės statybos konkursas baigėsi – ją statys Latvijos bendrovė BMGS (Balt Mor Gidro Stroi). BMGS figūruoja Latvijos teisėsaugos informacijoje dėl Rygos Pietinio tilto, kurio statyba buvo pati brangiausia Europoje. „Klaipėdos naftos“ partnerė minima ir Rygos jūrų uosto krantinių rekonstrukcijos korupciniame skandale. BMGS aktyviai dirba Rusijoje, turi filialus Sankt Peterburge. Gavo labai didelių užsakymų Sočyje, rengiantis 2014 metų vasario mėnesį vyksiančioms Žiemos olimpinėms žaidynėms.
V.Landsbergis. Nepriklausomybės karai Radviliškyje
www.voruta.lt prof. Vytautas Landsbergis 2013-03-05
Prof. Vytautas Landsbergis |
Radviliškio kautynės, Radviliškio pergalė. Tai ypatinga istorija – ir tos vietos, ir Lietuvos – o su būdingais pasikartojančiais likiminiais bruožais.
Kas buvo priešas?
Lietuva – tarptautinėj košėj. Dvi Rusijos (balta ir raudona). Dvilypė Vokietija, išeinanti ir neišeinanti. Privalanti, bet nenorinti išeiti. Ir neaiškiai veikianti Antantė. Šiai atrodo svarbu, kad nebūtų karų, o kieno teisė ir teisybė – antraeilis dalykas. Tad lyg ne priešas, bet nebūtinai draugas.
Kas Lietuva? Jos irgi dvi netgi toje pačioje Nepriklausomybės pusėje. Kariuomenė ir Vyriausybė. Abiejų skirtinga ir skirtingai suvokta atsakomybė. Vieniems – aiškiau, nes mūšio lauke. Kitiems – plačiau besimalančios tarptautinės intrigos, tokių būtent minų ir pinklių laukas.