Svarbu
Registracija
Latvija pakviesta prisijungti prie euro zonos, latas į eurus bus keičiamas pagal dabartinį kursą
 |
| Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis (SCANPIX nuotr.) |
Latvija taps 18-ąja euro zonos šalimi taps nuo ateinančių metų sausio 1-osios, nurodoma galutiniame sprendime, kurį antradienį priėmė Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai, susirinkę į Bendrijos ekonomikos ir finansų tarybos (ECONFIN) susitikimą Briuselyje.
Latvijos nacionalinė valiuta bus keičiama į eurus pagal Latvijos banko nustatytą dabartinį santykį, kuriuo latas yra susietas su vieningąja ES valiuta - 0,70284 lato už vieną eurą.
ES finansų ministrų balsavimas vainikavo diplomatines procedūras dėl Latvijos stojimo į euro zoną.
Europos Parlamentas liepos 3-ąją pritarė Latvijos siekiui įsivesti eurą, kai už šią iniciatyvą balsavo 85 proc. įstatymų leidėjų. Birželio 28 dieną ES šalių lyderiai vienbalsiai pritarė Latvijos stojimui į euro zoną.
Birželio 5-ąją Europos Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė sanglaudos ataskaitas dėl Latvijos pasirengimo įsivesti eurą, kurių išvados buvo teigiamos.
V. Landsbergis: už Rytų kaimynų slepiasi viena labai didelė kaimynė
 |
| Prof. Vytautas Landsbergis |
Algimantas Zolubas. Nei įvaizdžio, nei paminklo
Viena SSRS anekdotų istorija byloja apie pastatytą ir Volgos upėje įkurdintą laivą su pretenzingu pavadinimu „Į komunizmą“. Laivas tūnojo, nors inkarai buvo pakelti, o jo sirenos nepertraukiamai kaukė. Laivo kapitonas, klausiamas kodėl sirenos kaukia, atsakydavo, kad tokiu būdu atkreipiamas dėmesys į nepaprastos kelionės į komunizmą įvaizdį, o paklaustas, kodėl garlaivis iš vietos nepajuda, paaiškindavo, kad visas garas sirenų kauksmui sunaudojamas.
Kaip skelbia žiniasklaida, pasaulyje Lietuvos įvaizdis esąs prastas. O įvaizdis – tai tikslingai sukurta arba stichiškai atsiradusi forma, kuri atspindi tam tikrą objektą žmonių sąmonėje. Todėl mūsų galvočiai, užuot dėję pastangas Lietuvos vaizdą keisti, pluša prie įvaizdžio, kad juo paveiktų pasaulio žmonių sąmonę. Įvaizdžiui dedamos didžiulės pastangos, o jis nesikeičia, nes keisti tikrą vaizdą, kuris natūraliai pagerintų įvaizdį, pastangų ir lėšų trūksta. Trūksta, nes jos dešimtimis ir šimtais milijonų buvo švaistomos Lietuvos tūkstantmečio fantastiniams projektams, Valdovų rūmų statybai ir kitokiems, švilpukams prilygstantiems kauksmams.
Ar Lietuva gali padėti Europai?
 |
| Liudvika Pociūnienė |
Lietuvos pirmininkavimas ES prasidėjo gražiomis iškilmėmis, liudijančiomis, kad Lietuva – ne koks gūdus užkampis, o garbinga šalis su gyvomis istorinėmis ir kultūrinėmis tradicijomis, siekiančiomis bendras Europos šaknis. Šių iškilmių programą sukūrę menininkai ir muziejininkai pasirodė tikri patriotai, pasiūlydami visa, ką galėjo geriausia, nežiūrint, kad jie bene labiausiai nukentėjo nuo diržų veržimo politikos, už kurią Lietuvą taip giria Europos sąjungos funkcionieriai...
Bet nesinori temdyti šventės ir pakilios nuotaikos – pirmininkavimo pradžios renginiai išties nepadarytų gėdos bet kuriai Europos senbuvei... Nesinori galvoti ir apie gėjų paradą, kuris numatomas liepos 27 dieną. Dėl teismo sprendimo leisti jiems žygiuoti Gedimino prospektu gal nevertėtų per daug sielotis – bent jau priežasčių skųstis diskriminacija po tokio sprendimo neliks. Geriausia būtų, jei tie vargšai pražygiuotų vasariškai ištuštėjusiu Gedimino prospektu ir jokie trumparegiai karštakošiai nesuteiktų jiems progų susireikšminti.Latvija pakviesta prisijungti prie euro zonos, latas į eurus bus keičiamas pagal dabartinį kursą
Baltijos šalyse elektra pabrango dešimt kartų labiau nei Suomijoje
Birželį visose Baltijos šalyse elektros kainos šovė į viršų ir sumušė metų rekordą – kilovatvalandė elektros kainavo brangiau nei praeitų metų rugpjūtį, kada paprastai elektros kaina Lietuvoje pasiekia piką. Vidutinė elektros kaina Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje birželį, palyginus su geguže, pakilo apie 40 procentų – 10 kartų daugiau, nei „Nord Pool Spot“ biržai taip pat priklausančioje Suomijoje, informuoja nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“.