„Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas C-27J „Spartan“ skrenda virš Baltijos jūros. Netikėtai jis praranda ryšį ir nebegali tęsti kelionės. Švedijos karalystės oro erdvės kontrolės centras aktyvuoja Švedijos karinių oro pajėgų budinčius naikintuvus JAS-39 „Gripen“.Tuo pačiu metu yra įspėjamas Suomijos oro erdvės kontrolės centras, kad leistų ryšį praradusiam orlaiviui įskristi į Suomijos oro erdvę, tam aktyvuojamas Baltijos šalyse NATO oro policijos misijoje dalyvaujantis JAV kontingentas su F-15C naikintuvais. Kai JAV kariniai orlaiviai priskrenda prie ryšį praradusio transporto lėktuvo, jį iki tarptautinės erdvės jau yra atlydėję švedai. Lėktuvas perimamas ir palydimas į Šiauliuose esančią Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazę“ - tokie ir panašūs įvykiai gali nutikti bet kurioje pasaulio vietoje bet kuriam orlaiviui, tačiau šis scenarijus – tai dalis būsimos treniruotės, rašoma KAM pranešime.
Svarbu
Registracija
Švedai ir suomiai svarsto apie narystę NATO
lzinios.lt 2014-04-01
Rusijai aneksavus Krymą sujudo visas NATO karinis blokas. Aljansui nepriklausančios Skandinavijos šalys - Švedija ir Suomija - svarsto, gal vertėtų jungtis prie bendros gynybos sąjungos, galinčios padėti užtikrinti apsaugą nuo sunkiai prognozuojamos Rusijos.
Švedija ir Suomija yra vienos iš nedaugelio šalių, turinčių neutralios valstybės statusą. Jos nesivelia į jokius karinius konfliktus ir nepriklauso jokiems kariniams, dar vadinamiems gynybos, blokams. Šios Skandinavijos šalys ilgą laiką bendradarbiavo su NATO, bet saugojo savo neutralitetą ir niekada nepretendavo tapti visateisėmis Aljanso narėmis. Nepriklausydamos NATO ir Švedija, ir dar labiau Suomija džiaugėsi neblogais santykiais su Rusija. Tačiau įvykius Ukrainoje nauja kryptimi netikėtai pakreipusi Krymo aneksija iš naujo pakurstė švedų ir suomių dvejones dėl saugumo.
Švedijos ir Suomijos politikai, sunerimę dėl šiuo metu sunkiai prognozuojamos Rusijos, ėmėsi pirmų veiksmų. Visai neseniai Švedijos vicepremjeras Janas Björklundas viešai pareiškė, kad šalies gynybos politika turėtų būti reformuota nuo pat pamatų. Politikas taip pat ne kartą yra sakęs, jog norėtų, kad Švedija „pagaliau įjungtų pirmą pavarą” ir pajudėtų NATO narystės link.
Džordžtauno universiteto profesorius Charlesas Kupchanas įsitikinęs, jog vis dažniau girdimos kalbos apie Švedijos ir Suomijos narystę NATO byloja viena – agresyvus Vladimiro Putino elgesys jam greitai atsirūgs, nes nuo jo nusigręš visos likusios potencialios partnerės Europoje. Anot politologo, Rusija pati pastūmėjo Švediją ir Suomiją į NATO glėbį. „Aneksavęs Krymą, V.Putinas atbaidė nuo savęs visas aplinkines valstybes”, – savo nuomonę vokiečių žiniasklaidos agentūrai „Deutsche Welle” dėstė tarptautinių santykių specialistas.
Jaroslavas Neverovičius regi daug šansų, jog VAE gali būti statoma
15min.lt 2014-03-31
Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako matantis daug galimybių įgyvendinti Visagino atominės elektrinės (VAE) projeką.
„Mes esame nusiteikę labai rimtai vertinti mūsų pačių elektros gamybos projektus, tarp jų – atominės. Jeigu bus pasiekti susitarimai su mūsų partneriais dėl ekonomiško projekto įgyvendinimo, ypač turint omeny partijų pasirašytą susitarimą šeštadienį, aš manau, jog yra labai dideli šansai, kad projektas būtų įgyvendintas“, – pirmadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ sakė Jaroslavas Neverovičius.
Jo teigimu, Lietuvoje nėra daug alternatyvų, kaip užtikrinti konkurencingą elektros gamybą.
„Atominė energetika yra tas būdas, kaip apsisaugoti nuo kainų svyravimų, nuo tam tikro mūsų monopolinio traktavimo, ir tai būtų vienas iš geriausių sprendimų. Tuo pačiu metu reikia pasakyti, kad projekto nesieksime įgyvendinti bet kokia kaina“, – kalbėjo energetikos ministras.
Ministras sakė, jog šeštadienį pasirašytas šalies politinių partijų susitarimas yra stiprus signalas, siekiant užtikrinti konkurencingą elektros gamybą Lietuvoje ir Baltijos šalių regione.
„Mes labai rimtai dirbame, kad atsakyti į visus klausimus, kad tas projektas būtų ekonomiškai pagrįstas, kad pagaminta elektra galėtų būti parduodama elektros rinkoje, kad visuomenei būtų pateikti atsakymai į klausimus, kad mes pademonstruotume šio projekto konkurencingumą ir realų partnerių dalyvavimą“, – kalbėjo J.Neverovičius.
Baltijos šalių oro erdvėje treniruosis NATO karinės oro pajėgos
delfi.lt 2014-03-31
Balandžio 1–2 dienomis Baltijos šalių oro erdvėje vyks NATO karinių oro pajėgumų treniruotės, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM). Treniruotės metu bus imituojamas ir avarinis orlaivio nusileidimas, organizuojama paieškos ir gelbėjimo operacija Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparniu Mi-8.
V. Landsbergis. Tautų draugystė pagal Staliną ir V.P.
delfi.lt 2014-03-29
Atėjo moters laiškas iš Krymo. Tikiu, kad aprašo faktus, naują tenykščių žmonių patirtį.
Totoriai irgi žmonės. Jie nūnai išgirsta kaimynų klausimų:
„Sako, kad Rusijoje jums parengta Magadano sritis. Ar važiuosite ten, ar grįšite į Uzbekistaną?“ ( rusų gydytojas klausia kolegės totorės, su kuria kartu dirba 10 metų).
„Kai jus išveš, norim persikraustyti į jūsų namą, jis didesnis už mūsų ir visai tiktų“ (rusė kaimynei – Krymo totorei, su kuria apie 20 metų kartu rytais gerdavo kavą).
”Ukraina jus paliko, banderovininkams jūs na(...) nereikalingi, todėl džiaukitės, kad vėl esat Rusijoj. Tik nepavirskit vėl išdavikais ir neišdavinėkit Rusijos. Putinas pats geriausias“ (maršrutiniame autobuse).
Taip ir tęsis, jei nebus blogiau. Namai sužymėti kryžiais, valdžioj kriminalai. Jei totoriai bus puolami, prasidės pogromai ir jie ginsis, įsijungs reguliari okupacinė kariuomenė.
Tuo metu, kai Lietuvos partijos įsipareigojo stiprinti krašto gynybą, Rolandas Paksas ieškojo priežasčių, kodėl to nereikia daryti
15min.lt 2014-03-31
Šeštadienį prezidentūroje iškilmingai pasirašytas partijų susitarimas didinti išlaidas krašto apsaugai. Susitarimą pasirašė septynios iš aštuonių parlamentinių partijų. Pasirašė tik keturi partijų vadovai. Kur buvo kiti? Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas, ėjęs prezidento pareigas tuomet, kai Lietuva stojo į NATO, 15min.lt teigė, kad į prezidentūrą nėjo, nes nebuvo pakviestas.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Rolandas Paksas 15min.lt teigė, kad į prezidentūrą nėjo, nes nebuvo kviestas. Lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis nėjo, kai sužinojo, kad neis R.Paksas. Pasirašyme nedalyvavo ir „Drąsos kelio“ pirmininkas Jonas Varkala.
R.Paksas kritikavo tekstą, kurį parėmė jo partija
„Negavau kvietimo. Nenorėčiau, kad atrodytų, jog tai kažkokia nuoskauda. Jokiu būdu ne. Tiesiog nei partija, nei aš asmeniškai kvietimo pasirašyti negavome“, – 15min.lt sakė R.Paksas.Jis prisiminė, kaip prieš dešimt metų pats šeimininkavo prezidentūroje ir buvo Lietuvos stojimo į NATO proceso dalyvis.
Kremliaus demagogijos išvesta iš kantrybės Ukraina smogė Rusijai į skaudžiausią vietą
15min.lt 2014-03-31
Ukrainos užsienio reikalų ministerija nenuleido negirdomis Rusijos užsienio reikalų ministro kalbų, kad Ukraina turi duoti laisvę savo regionams, rusų kalbą paskelbti valstybine, ir atkirto Rusijai: kada Kremlius nustos engti tautines mažumas ir leis joms naudotis savo teisėmis?
Rusijos sąlyga: Ukrainos regionų laisvė ir rusų kalba
Interviu valstybinei Rusijos televizijai Sergejus Lavrovas ragino Vakarų valstybes pritarti Rusijai, kuri siekia, jog „visos Ukrainos politinės jėgos, išskyrus ginkluotus radikalus“, susitartų dėl naujos Konstitucijos, kur būtų numatyta federalinė struktūra su didesne regionų autonomija.
Rusija taip pat reikalauja, kad Ukrainoje būtų įvesta antra valstybinė kalba – rusų.
Šiuos pasiūlymus Rusijos užsienio reikalų ministras sekmadienio vakarą Paryžiuje aptarė su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry.
S.Lavrovas dar kartą patikino, kad Rusija neturi ketinimų įsiveržti į Ukrainą.Pastaruoju metu Rytų ir Pietų Ukrainos miestuose nuolat rengiami prorusiški mitingai, kurių dalyviai reikalauja referendumų, apsisprendimo laisvės, rusų kalbos ir atvirai prašosi į Rusijos glėbį.
Atsakas Kremliui: kada gi Rusija suteiks laisvę savo mažumoms?
Ukrainos užsienio reikalų ministerija S.Lavrovo viešai paklausė, kodėl Rusija pati nedaro to, ko reikalauja iš kitų?
„Pamokantis ir ultimatyvus šių pareiškimų tonas rodo, kad Rusijai, kaip tikrai agresorei, nereikia jokio krizės sureguliavimo. Grasindamas savo automatais šis agresorius reikalauja tik vieno – visiškos Ukrainos kapituliacijos, jos skilimo ir ukrainiečių valstybingumo sunaikinimo. Tik taip ir niekaip kitaip Ukrainoje vertinamos Rusijos sąlygos federalizuoti šalį, įvesti antrą valstybinę kalbą, rengti referendumus ir t.t. Mums nuoširdžiai gaila, kad ministras S.Lavrovas priverstas šiuos reikalavimus įgarsinti“, – sakoma Ukrainos ministerijos pareiškime.
Valdantiesiems šilta vieta Briuselyje svarbiau nei Lietuvos saugumas
veidas.lt 2014-03-31
Jei ne artėjantys rinkimai į Europos Parlamentą, į kurį patekti norėtų beveik pusė dabartinio Ministrų kabineto narių ir antra tiek įtakingų Seimo veikėjų, pinigų skubiam ginkluotės pirkimui tikrai atsirastų kelis kartus daugiau, nei dabar siūlo Vyriausybė.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, kuriame valstybės vadovė skyrė itin daug dėmesio Lietuvai iškilusiai karinei grėsmei, davė pirmųjų, tegu ir nedidelių, rezultatų: politinės partijos nustojo blaškytis ir sutarė, kad NATO standartus siekiantis krašto apsaugos finansavimas – 2 proc. bendrojo vidaus produkto – bus pasiektas iki 2020 metų. Būtent tada, kada ir reikalavo prezidentė, sakydama: „Esame pajėgūs per artimiausius penkerius metus pasiekti 2 proc. finansavimą šalies gynybai. Nėra kito kelio – kol ateis pagalba, mes patys turime gebėti apsiginti.“
Akivaizdu, kad jei ne D.Grybauskaitės spaudimas, tokio susitarimo arba nebūtų, arba įsipareigojimo deramai finansuoti krašto apsaugą vykdymas būtų nukeltas į neįžvelgiamus tolius, kaip iš pradžių ir siūlė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, pirminiame dokumento projekte įrašęs 2026-uosius. Nebe pirmus metus nuosekliai nuginkluoti kariuomenę siekiantis J.Olekas šiuo savo siūlymu perspjovė netgi Darbo partijos atstovus, siūliusius rimtą krašto apsaugos finansavimą pasiekti 2021–2022 m., ar premjerą Algirdą Butkevičių, minėjusį 2023-iuosius.
Rusija skaičiuoja nuostolius
lzinios.lt 2014-03-31
Rusija pradėjo skaičiuoti Krymo atplėšimo nuo Ukrainos kainą braškančiai šalies ekonomikai, neramiai vildamasi, kad Vakarų valstybės susilaikys nuo antrosios sankcijų bangos, kuri padarytų dar didesnę žalą.
Maskva, kuri jau buvo pašalinta iš Didžiojo aštuoneto (G-8), ruošiasi bent dalinei ekonominei izoliacijai ateinančius metus, o prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę pareiškė, kad Rusija turėtų sukurti savo kredito kortelių sistemą.
Vakarų šalys kol kas tik uždraudė išduoti vizas kai kuriems aukšto rango pareigūnams, tarp jų – V.Putino artimiausios aplinkos nariams, ir įšaldė jų sąskaitas.
Tačiau nuogąstavimai dėl tolesnių veiksmų jau daro didesnio masto žalą Rusijos ekonomikai, o jos vertybinių popierių biržoje kainos kovą nukrito 6 procentais. Viena iš pirmųjų reakcijų tapo užsienio kapitalo nuotėkis: pagal ekonomistų ir pareigūnų vertinimus, per pirmąjį ketvirtį sunerimę investuotojai iš šalies išpumpavo 60–70 mlrd. JAV dolerių – daugiau negu per visus 2013 metus.
Rusijos ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas praeitą savaitę tapo pirmuoju aukšto rango pareigūnu, pripažinusiu, kad intervencija Kryme neigiamai paveiks šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, sugriaudama ankstesnes vyriausybės prognozes, kad šiais metais ūkis augs 2,5 procento.
Pasak ministro, 2014 metais BVP padidės tik 0,6 proc., jeigu kapitalo pasitraukimas per metus sudarys apie 100 mlrd. dolerių. Kai kurie ekonomistai sako, kad tokia prognozė yra labai optimistiška, vertinant pagal dabartines tendencijas. A.Uliukajevas nurodė, jog jeigu kapitalo pasitraukimas šiemet siektų 150 mlrd. dolerių dėl prognozuojamo investicijų sumažėjimo 8 proc., šalies ekonomika patirtų 1,8 proc. recesiją. Panašios nuomonės laikosi ir Pasaulio bankas.