Kodėl Europa neskuba bausti Rusiją už agresiją prieš Ukrainą

veidas.lt 2014-04-09
Didžiųjų Europos valstybių siekis bendradarbiauti su Rusija yra šimtametis strateginis interesas, kurio pakirsti nepajėgė nei Jungtinės Valstybės šaltojo karo laikais, nei, juo labiau, negali pakirsti Rusijos agresija prieš Ukrainą.

Dar gerokai iki Krymo okupacijos ir aneksijos, kuomet Maidane liepsnojo padangos, dažnas ukrainietis klausdavo atvykėlių iš Lietuvos: Kodėl Europa mums nepadeda? Kodėl Prancūzijai ar Italijai

visiškai nerūpi, ką Ukrainoje išdarinėja Rusija? Kodėl Vakarai negali veikti kartu ir Amerika sako “kruškime Europą”, nes ši tikrai nesiims padėti Ukrainos demokratijai? Po to, kai Maidano pergalė išvirto atvira Rusijos agresija, dažnas Europos politikas ar žurnalistas apie naująją Ukrainos valdžią prabilo Kremliaus propagandos žodžiais. “Jie ką, nesupranta, kas įvyko” – dabar jau klausia netgi Briuselyje nebe pirmus metus dirbantys lietuviai.
Atsakymo, kad Europa myli Rusiją, jau nebepakanka. Dabar jau norisi suprasti, kodėl Nyderlandų užsienio reikalų ministras Fransas Timmermansas NATO ministrų susitikime sako, kad Aljansui apskritai nereikia dislokuoti nuolatinių pajėgumų prie sienos su Rusija? Ir kodėl buvęs Vokietijos kancleris socialdemokratas Helmutas Schmidtas Rusijos veiksmus Krymo pusiasalyje vadina “visiškai suprantamais” ir kritikuoja Vakarų reakciją į krizę, ES ir JAV paskelbtas sankcija vadindamas “nesąmone”?

Skaityti daugiau...

L. Kasčiūnas. Apie Rusijos draugus Europoje

L. Kasčiūnas. Apie Rusijos draugus Europojedelfi.lt 2014-04-08

Rusijos agresija prieš Ukrainą ir ne iki galo pavykęs Vakarų atsakas paskatino klausti – kodėl ES yra nuolat linkusi vykdyti nuolaidžiavimo politiką Kremliaus atžvilgiu? ES neryžtingumo Rusijos atžvilgiu akivaizdoje Lietuvos politologai ir politikos apžvalgininkai suskubo analizuoti Rusijos interesams atstovaujančių politinių jėgų tinklą Europoje.

Ir daugelio akys nukrypo į Europos radikalios dešinės politines jėgas (Prancūzijos Nacionalinį frontą, Austrijos Laisvės partiją, Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partiją), atvirai besižavinčias Vladimiro Putino Rusija ir jo siūloma tarptautinių santykių vizija. Bet ar kraštutiniai dešinieji iš tiesų yra pagrindiniai V. Putino sąjungininkai Europoje? 

 

Rusijos užsienio politiką palaikantis Marine Le Pen vadovaujamas Nacionalinis frontas šiandien Prancūzijos nacionalinėje Asamblėjoje (žemuosiuose rūmuose) turi 2 vietas iš 577, Senate (aukštuosiuose rūmuose) apskritą nulį iš 348 senatorių, o Nigelo Farage‘o Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija, kuri, anot mūsų politikos apžvalgininkų ir politologų, irgi tarnauja Rusijos interesams, demonstruoja dar „geresnius“ rezultatus: tą patį nulį iš 650 Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmų narių, bet turi net 3 lordus Lordų rūmuose iš 724. Tad jei būtent visa tai yra svarbiausios politinės jėgos, į kurias Vakarų Europoje investuoja Rusija, galima drąsiai teigti, jog V. Putinui toli idiotų ieškoti nereikia, nes tokiu atveju jis pats yra visiškas idiotas.

Be abejo, radikalių dešiniųjų politinių jėgų populiarumas Vakarų Europos visuomenėse auga, nes tai naujų socialinių ir kultūrinių lūžių XX a. pabaigos Vakarų Europoje padarinys ir tradicinės dešinės politinių partijų nesugebėjimo rasti atsakymus į šiuos iššūkius pasekmė. Iškilus iššūkiams šeimos bei gyvybės sampratai, atsiradus imigracijos problemoms, o multikultūriniam visuomenės modeliui patiriant vis daugiau nesėkmių, tradicinės centro dešinės politinės partijos iki šiol taip ir nesugebėjo pasiūlyti aiškios pozicijos dėl tolesnės visuomenės raidos vizijos. Kraštutiniams dešiniesiems pasitaikė proga užpildyti šį vakuumą. 

Vis dėlto, kalbėti apie tai, kad radikali dešinė šiandien yra reali galimybė Rusijai didinti savo įtaką Europoje yra mažų mažiausiai klaidinga. Bent jau tol, kol Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje veiks daugumos atstovavimo rinkimų sistema, kuri užkerta kelią net ir keliolika procentų rinkėjų balsų gaunančiam Nacionaliniam frontui bei Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijai turėti bent kelis narius savo nacionaliniuose parlamentuose. 

Skaityti daugiau...

Kijevas: Janukovyčius finansuoja protestus Pietryčių Ukrainoje

lzinios.lt 2014-04-09

Pro­ru­siš­kų ak­ty­vis­tų ma­si­niai pro­tes­tai Ukrai­nos pie­tuo­se ir ry­tuo­se fi­nan­suo­ja­mi nu­ša­lin­to pre­zi­den­to Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­čiaus, ku­ris pa­bė­go iš ša­lies ir da­bar gy­ve­na Ru­si­jo­je, an­tra­die­nį par­eiš­kė lai­ki­no­jo pre­zi­den­to Olek­sand­ro Tur­čy­no­vo ad­mi­nis­tra­ci­jos va­do­vas Ser­hi­jus Pa­šins­kis.

„Tu­ri­me įti­ki­na­mų įro­dy­mų, kad da­bar­ti­nes ma­si­nes ak­ci­jas Pie­try­čių Ukrai­no­je fi­nan­suo­ja V.Ja­nu­ko­vy­čius ir jo žmo­nės. Taip pat įšal­dė­me de­šim­tis ban­kų sąs­kai­tų ir areš­ta­vo­me mil­ži­niš­kas lė­šas. Vi­si tie ma­si­niai mi­tin­gai yra fi­nan­suo­ja­mi“, – sa­kė S.Pa­šins­kis per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją Ki­je­ve.

Skaityti daugiau...

V.Landsbergis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo specialiai bloginami

lzinios.lt 2014-04-08

Bu­vęs vals­ty­bės va­do­vas kon­ser­va­to­rius Vy­tau­tas Lands­ber­gis at­me­ta Len­ki­jos Se­na­to pir­mi­nin­ko prie­kaiš­tus dėl dvi­ša­lių san­ty­kių prob­le­mų, ir tei­gia, kad jie bu­vo blo­gi­na­mi są­mo­nin­gai.

Taip bu­vęs Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos – At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­kas V.Lands­ber­gis ko­men­ta­vo Len­ki­jos Se­na­to pir­mi­nin­ko Bog­da­no Bo­ru­se­wic­ziaus an­tra­die­nį Vil­niu­je iš­sa­ky­tas min­tis, esą po Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo Są­jū­džio ideo­lo­gai at­kū­rė prieš­ka­ry­je vy­ra­vu­sį prieš­iš­ku­mą Len­ki­jai.

„Aš ma­nau, kad tai ne­ati­tin­ka ti­kro­vės (…). At­ku­riant Lie­tu­vos Res­pub­li­ką po So­vie­tų Są­jun­gos, mū­sų san­ty­kiai bu­vo la­bai ge­ri, nie­ko pa­na­šaus į tai, kad bū­tų no­ri­ma at­kur­ti prieš­ka­ri­nius mo­de­lius“, - BNS an­tra­die­nį sa­kė Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų gar­bės pir­mi­nin­kas, Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys V.Lands­ber­gis.

Jis pri­mi­nė, jog su Są­jū­džio de­le­ga­ci­ja pats vy­ko į Var­šu­vą, kur bu­vo pa­si­ra­šy­ti do­ku­men­tai dėl Lie­tu­vos-Len­ki­jos san­ty­kių. Ta­čiau dvi­ša­liams san­ty­kiams, pa­sak jo, kliu­dė Vil­niaus kraš­to vie­tos sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai.

„Aiš­ku, mes tu­rė­jo­me prieš akis ti­kro­vę, kad da­lis Lie­tu­vos len­kų bu­vo vei­kia­mi se­no­sios ko­mu­nis­ti­nės no­menk­la­tū­ros. Ta no­menk­la­tū­ra bu­vo ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bių val­džia. Jie kal­bė­da­vo len­kų var­du ir tai ne­bu­vo drau­giš­kas kal­bė­ji­mas at­kur­tos Lie­tu­vos ad­re­su. Bet Lie­tu­va sten­gė­si pa­lai­ky­ti to­le­ran­tiš­kus san­ty­kius, minkš­tin­ti juos, ne­at­sa­kant į iš­puo­lius“, - sa­kė V.Lands­ber­gis.

Skaityti daugiau...

J.Tvaskienė: Į Europą – pasikinkius prezidentą

lzinios.lt 2014-04-09

Lie­tu­vos po­li­ti­kos vir­šū­nės vis dėl­to ga­lė­tų ne­be­juo­kin­ti žmo­nių ir su­si­tar­ti, kad ge­gu­žės 11 die­ną su­pla­nuo­ta įžan­ga į Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus, kaž­ko­dėl va­di­na­ma pre­zi­den­to rin­ki­mais, yra tuš­čias mo­kes­čių mo­kė­to­jų, o ir par­ti­nių, pi­ni­gų švais­ty­mas. Rea­ly­bė­je pre­zi­den­to pos­to sie­kia vie­nas (-a) kan­di­da­tė, ki­ti, ga­lin­tys su ja var­žy­tis, rea­liai to ne­no­ri, o kas no­rė­tų – ne­ga­li, tie­siog ne­pa­tem­pia. 

Di­des­nių­jų par­ti­jų va­do­vai (be­je, tie, ku­rie su­pra­to pa­si­kei­tu­sias žai­di­mo tai­syk­les) pa­sis­ten­gė iš su­sik­los­čiu­sios si­tua­ci­jos iš­spaus­ti mak­si­ma­lią nau­dą. Ne sie­kiant jau užim­to pre­zi­den­to pos­to. Ant kan­di­da­tų į nie­ka­da ne­bū­si­mus pre­zi­den­tus spran­do par­ti­jai jo­jant į Eu­ro­pą, į iš­sva­jo­tą Bend­ri­jos Par­la­men­tą.

Pir­miau­sia apie tuos, ku­rie su­pra­to. So­cial­de­mo­kra­tų ly­de­ris Al­gir­das But­ke­vi­čius dar per­nai tvir­tai par­eiš­kė ne­no­rin­tis nie­ko ki­to, kaip va­do­vau­ti Vy­riau­sy­bei. Ir at­lai­kė ne tik Vy­te­nio And­riu­kai­čio is­te­ri­kas, bet ir par­ti­jos in­tri­gan­tų sal­džias liaup­ses sten­gian­tis įvi­lio­ti ne­mie­lą va­do­vą į pre­zi­den­to rin­ki­mų spąs­tus. Re­gis, to­kį mos­tą įver­ti­no ir vie­nin­te­lė ti­kra kan­di­da­tė: pir­mą kar­tą per pen­ke­rius me­tus prieš­lai­ki­nia­me me­ti­nia­me pra­ne­ši­me A.But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bė ir pats prem­je­ras ne­ga­vo į kai­lį. Tei­sy­bę sa­kant, bu­vo net pa­gir­tas. Užuo­mi­no­mis, bet vis tiek.

Skaityti daugiau...

Rusijos pareigūnai paleido V.Romanovą

lzinios.lt 2014-04-08

Ru­si­jos tei­sė­sau­ga pa­lei­do par­ei­gū­nų Mask­vo­je su­lai­ky­tą di­džiau­sią ban­kru­ta­vu­sio Ūkio ban­ko ak­ci­nin­ką Vla­di­mi­rą Ro­ma­no­vą, ku­rio Lie­tu­va ieš­ko dėl įta­ri­mų di­de­lės ver­tės tur­to pa­si­sa­vi­ni­mu ir iš­švais­ty­mu.

Tai BNS pa­tvir­ti­no V.Ro­ma­no­vo ad­vo­ka­tas Ado­mas Liut­vins­kas.

„Ma­no ži­nio­mis, jis yra pa­leis­tas“, - BNS sa­kė ad­vo­ka­tas. Jis tei­gė ne­ži­nan­tis Mask­vo­je esan­čio V.Ro­ma­no­vo su­lai­ky­mo ir pa­lei­di­mo ap­lin­ky­bių ir ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­nan­tis pa­si­kal­bė­ti su sa­vo gi­na­muo­ju.

„Man su­nku pa­sa­ky­ti, ar jis bu­vo su­lai­ky­tas. Ne­aiš­ku, ko­kia ten bu­vo pro­ce­dū­ra. Žur­na­lis­tų bu­vo įvar­dy­ta kaip su­lai­ky­mas. Aš ne­ži­nau, ko­dėl jis bu­vo su­lai­ky­tas, nes ne­ži­nau, ar aps­kri­tai jis bu­vo su­lai­ky­tas“, - BNS sa­kė A.Liut­vins­kas, gi­nan­tis V.Ro­ma­no­vą bau­džia­mo­jo­je by­lo­je.

Ru­si­jos nau­jie­nų agen­tū­ra „In­ter­fax“ an­tra­die­nį pra­ne­šė, jog par­ei­gū­nai Mask­vo­je pir­ma­die­nį su­lai­kė 66 me­tų V.Ro­ma­no­vą, ku­rio pa­ieš­ką pa­skel­bė In­ter­po­lo Lie­tu­vos sky­rius, o ar­ti­miau­siu me­tu bus spren­džia­ma dėl jo per­da­vi­mo Lie­tu­vai.

Skaityti daugiau...

Europinės diskusijos vėl kunkuliuoja Vilniuje

lzinios.lt 2014-04-08

Vil­niu­je vie­šin­tys Eu­ro­pos vals­ty­bių par­la­men­tų va­do­vai smer­kia Kry­mo anek­si­ją, ta­čiau vi­lia­si, kad dip­lo­ma­ti­nę kri­zę Ukrai­no­je pa­vyks iš­spręs­ti at­vi­ru dia­lo­gu su Ru­si­ja, o ne žvan­gi­nant gink­lais. Spren­džiant vi­di­nes Bend­ri­jos prob­le­mas po­li­ti­kai ra­gi­na pi­lie­čius ne­lik­ti abe­jin­gus ir sa­vo va­lią iš­reikš­ti per ar­tė­jan­čius Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) rin­ki­mus.

Šian­dien baig­sis jau tre­čią die­ną Vil­niu­je vyks­tan­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bių par­la­men­tų pir­mi­nin­kų kon­fe­ren­ci­ja. Tai – pa­sku­ti­nis Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai par­la­men­ti­nio mat­mens ren­gi­nys.

Tarp­tau­ti­nia­me ren­gi­ny­je da­ly­vau­ja per 250 sve­čių ir de­le­ga­ci­jų na­rių iš vi­sų Bend­ri­jos vals­ty­bių, ša­lių kan­di­da­čių į ES, Ry­tų par­tne­rys­tės ša­lių na­cio­na­li­nių par­la­men­tų ir Eu­ro­pos Par­la­men­to. ES ir Ry­tų par­tne­rys­tės ša­lių su­ar­tė­ji­mas, si­tua­ci­ja Ukrai­no­je, eko­no­mi­kos kri­zės Eu­ro­po­je pa­da­ri­niai, na­cio­na­li­nių par­la­men­tų vaid­muo ES tei­sė­kū­ros pro­ce­suo­se, ar­tė­jan­tys EP rin­ki­mai, tarp­par­la­men­ti­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo pers­pek­ty­vos – svar­biau­sios te­mos, ku­rias Vil­niu­je ap­ta­ria Eu­ro­pos par­la­men­tų va­do­vai.

Ry­tų par­tne­rės jau­čia nerimą

Ypa­tin­gas dė­me­sys ES par­la­men­tų pir­mi­nin­kų kon­fe­ren­ci­jo­je skir­tas Ry­tų par­tne­rys­tės prog­ra­mai. Į Vil­nių at­vy­kę Gru­zi­jos ir Mol­do­vos par­la­men­tų va­do­vai vy­lė­si, kad jau bir­že­lį bus pa­si­ra­šy­tos aso­cia­ci­jos su­tar­tys su ES. „Ver­ti­na­me ES spren­di­mą pa­spar­tin­ti aso­cia­ci­jos su­tar­ties pa­si­ra­šy­mą. Kar­tais mū­sų klau­sia, ko­dėl taip sku­ba­me ir ne­ga­li­me pa­lū­kė­ti iki rugp­jū­čio... At­sa­ky­mas tam­pa aiš­kus, ma­tant pa­sta­ro­jo mė­ne­sio įvy­kius re­gio­ne, kur si­tua­ci­ja kas­dien vis la­biau komp­li­kuo­ja­si“, - tei­gė Gru­zi­jos par­la­men­to pir­mi­nin­kas Da­vi­das Usu­paš­vi­lis.

Ne­ri­mą dėl įvy­kių Ukrai­no­je ir ag­re­sy­vios Ru­si­jos po­li­ti­kos iš­sa­kė ir Mol­do­vos par­la­men­to va­do­vas Igo­ris Cor­ma­nas. „E­sa­me su­rū­pi­nę dėl se­pa­ra­tis­ti­nių ten­den­ci­jų, ku­rios ga­li per­si­kel­ti į Pa­dnies­trę“, - pa­žy­mė­jo jis. Ta­čiau I.Cor­ma­nas pa­si­džiau­gė, kad jo ša­lies gy­ven­to­jai jau grei­tai pa­jus eu­roin­teg­ra­ci­nių pa­stan­gų re­zul­ta­tus, kai įsi­ga­lios be­vi­zis re­ži­mas į Šen­ge­no ša­lis.

Va­kar Sei­me sve­čia­vo­si ir Ar­mė­ni­jos Na­cio­na­li­nės Asamb­lė­jos pir­mi­nin­kas Ho­vi­kas Ab­ra­ha­mia­nas. Jis tvir­ti­no, kad Ar­mė­ni­jos spren­di­mas pri­si­dė­ti prie Ru­si­jos ku­ria­mos Mui­tų są­jun­gos ne­reiš­kia, jog jo ša­lies bend­ra­dar­bia­vi­mas su ES su­silp­nės.

Dėl įtemp­tos pa­dė­ties Ukrai­no­je vi­zi­tą į Vil­nių at­šau­kė lai­ki­na­sis Ukrai­nos pre­zi­den­tas, Aukš­čiau­sio­sios Ra­dos pir­mi­nin­kas Olek­sand­ras Tur­čy­no­vas. Ne­at­vy­ko ir Azer­bai­džia­no par­la­men­to de­le­ga­ci­ja. Tuo me­tu Bal­ta­ru­si­jai at­sto­vau­ti pa­kvies­tas bu­vęs pa­sku­ti­nio de­mo­kra­tiš­kai iš­rink­to par­la­men­to pir­mi­nin­kas Sta­nis­la­vas Šuš­ke­vi­čius.

Skaityti daugiau...

Maskvoje sulaikytas V.Romanovas

lzinios.lt 2014-04-08

Ru­si­jos par­ei­gū­nai Mask­vo­je su­lai­kė bu­vu­sį di­džiau­sią Ūkio ban­ko ak­ci­nin­ką Vla­di­mi­rą Ro­ma­no­vą, ku­rio Lie­tu­va ieš­ko dėl įta­ri­mų tur­to pa­si­sa­vi­ni­mu ir iš­švais­ty­mu.

Mask­vos bau­džia­mų­jų nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos par­ei­gū­nai pir­ma­die­nį ry­ti­nė­je mies­to da­ly­je su­lai­kė Lie­tu­vos pi­lie­tį, gi­mu­sį 1947 me­tais, pra­ne­šė Ru­si­jos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Mask­vos mies­to vy­riau­sio­sios val­dy­bos spau­dos tar­ny­ba. „In­ter­fax“ šal­ti­nių duo­me­ni­mis, kal­ba­ma apie 66 me­tų per­nai ban­kru­ta­vu­sio Ūkio ban­ko sa­vi­nin­ką V.Ro­ma­no­vą.

„Vy­ro pa­ieš­ką dėl tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo ir iš­švais­ty­mo ypač stam­biu mas­tu pa­skel­bė In­ter­po­lo Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sky­rius. Bal­ti­jos ša­lies ko­le­gos jau in­for­muo­ti apie jų ieš­ko­jo pi­lie­čio su­lai­ky­mą“, - par­eiš­kė spau­dos tar­ny­bos at­sto­vas.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. I. Šimonytė. Sakalo skrydis virš „Snoro” lizdo
  2. V. Landsbergis: ar Kremlius pasitenkins tuo, ką prarijo
  3. Kokios Ukrainos nori Rusija?
  4. V.Landsbergis: Rusija turi taikinius Lietuvoje