• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

A.Kubilius: be VLKK išvados projekto dėl pavardžių negalima svarstyti

lzinios.lt 2014-04-14

Ne­tu­rint Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos (VLKK) siū­ly­mo dėl ne­lie­tu­viš­kų as­men­var­džių ra­šy­mo as­mens do­ku­men­tuo­se, Sei­mui ne­ga­li bū­ti net pa­teik­tas so­cial­de­mo­kra­tų Ge­di­mi­no Kir­ki­lo ir Ire­nos Šiau­lie­nės par­eng­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, tei­gia Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris kon­ser­va­to­rius And­rius Ku­bi­lius.

„Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, (VLKK iš­va­dos ne­bu­vi­mas - BNS) jau da­bar truk­do. Ne­ži­nau, kaip spręs Tei­sės de­par­ta­men­tas, bet Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas iš­aiš­ki­no, jog to­kia ini­cia­ty­va iš­plės­tai trak­tuo­ti lie­tu­vių kal­bos rei­ka­la­vi­mus pri­klau­so tik Vals­ty­bi­nei lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jai. Sei­mo na­rių ini­cia­ty­va, ne­pa­rem­ta pa­čios Kal­bos ko­mi­si­jos iš­va­da, iš kar­to su­ke­lia daug ne­rei­ka­lin­gų abe­jo­nių ir įtam­pų“, - pir­ma­die­nį per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją Sei­me sa­kė A.Ku­bi­lius.

Anot jo, nors G.Kir­ki­lo ir I.Šiau­lie­nės par­eng­tas pro­jek­tas pra­ktiš­kai ne­sis­ki­ria nuo prieš ke­le­rius me­tus par­eng­to ir Sei­mui teik­to A.Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­mos Vy­riau­sy­bės pro­jek­to, da­bar jis, šio po­li­ti­ko tvir­ti­ni­mu, ga­li prieš­ta­rau­ti Kons­ti­tu­ci­jai.

„Šis pro­jek­tas jau ry­toj įtrauk­tas į Sei­mo po­sė­džių dar­bot­var­kę. Ta­čiau G.Kir­ki­las ir I.Šiau­lie­nė tai pa­da­rė la­bai pa­sku­bo­mis, ne­pai­sy­da­mi nau­jau­sio Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mo ir ne­su­lau­kę Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos iš­va­dos ar siū­ly­mo, kaip kad nu­ro­dė KT. Tuo pa­čiu G.Kir­ki­las ir I.Šiau­lie­nė su­kū­rė in­tri­gą, kad jų pa­siū­ly­mas ga­li prieš­ta­rau­ti Kons­ti­tu­ci­jai, jei­gu VLKK jų pa­siū­ly­mui ne­pri­tars“, - tei­gė A.Ku­bi­lius.

Skaityti daugiau...

Vakarai ir Rusija Jungtinėse Tautose surėmė ietis dėl Ukrainos

lzinios.lt 2014-04-14

Ru­si­ja ir Va­ka­rai sek­ma­die­nį su­rė­mė ie­tis Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je per de­ry­bas, ku­rios bu­vo sku­biai su­šauk­tos dėl gi­lė­jan­čios kri­zės Ukrai­no­je ir vy­ko už­vi­rus kru­vi­niems su­si­rė­mi­mams tarp ukrai­nie­čių pa­jė­gų ir pro­ru­siš­kų ko­vo­to­jų.

Ru­si­ja dėl au­gan­čios įtam­pos žė­rė kal­ti­ni­mus pro­va­ka­rie­tiš­kai lai­ki­na­jai Ukrai­nos vy­riau­sy­bei, ku­ri į val­džią at­ėjo va­sa­rį. Tuo tar­pu Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos dėl ne­ra­mu­mų kal­ti­no Krem­lių. Sku­biai su­šauk­tos de­ry­bos bu­vo jau de­šim­ta­sis JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos po­sė­dis dėl kri­zės Ukrai­no­je. Jis bu­vo su­reng­tas Ki­je­vui pa­gra­si­nus pra­dė­ti di­de­lio mas­to ka­ri­nę ope­ra­ci­ją, jei pro­ru­siš­ki ko­vo­to­jai ne­at­si­trauks.

Ge­ne­ra­li­nė Asamb­lė­ja pra­ėju­sį mė­ne­sį pri­ėmė re­zo­liu­ci­ją, smer­kian­čią Ru­si­jos įvyk­dy­tą Ukrai­nai pri­klau­san­čio Kry­mo anek­si­ją, ta­čiau ana­li­ti­kai sa­ko, kad ne­rei­kė­tų daug ti­kė­tis iš JT de­ry­bų, ku­rio­se ša­lys tik ap­si­kei­čia konf­ron­ta­ci­niais par­eiš­ki­mais.

Ru­si­ja, ku­ri su­šau­kė sek­ma­die­nio su­si­ti­ki­mą, sa­kė, jog „bū­tent nuo Va­ka­rų da­bar pri­klau­so ga­li­my­bė iš­veng­ti pi­lie­ti­nio ka­ro Ukrai­no­je“. „Jau pra­lie­tas krau­jas. Su­si­da­rė la­bai pa­vo­jin­ga si­tua­ci­ja, ku­rios to­les­nei es­ka­la­ci­jai bū­ti­na ne­del­siant už­kirs­ti ke­lią“, - sa­kė Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Vi­ta­li­jus Čiur­ki­nas per de­ry­bas Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je. „Tarp­tau­ti­nė bend­ri­ja pri­va­lo pri­vers­ti Ki­je­vą su­sto­ti ir įgy­ven­din­ti vi­sus sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus“, - sa­kė jis, pri­dū­ręs, kad Ki­je­vas tu­ri liau­tis nau­do­ti jė­gą prieš žmo­nes Pie­try­čių Ukrai­no­je ir pra­dė­ti nuo­šir­dų dia­lo­gą.

Skaityti daugiau...

Kokią žinią Europai ir JAV siunčia V. Putinas?

delfi.lt 2014-04-13

Vladimiras Putinas privalo veikti dar prieš gegužės 25 dieną planuojamus Ukrainos prezidento rinkimus, nes priešingu atveju jo kuriama pasaka apie neonacius ir ekstremistus, perėmusius Kijevo kontrolę, susprogs kaip muilo burbulas.

Net ir Rusijos prezidento viešųjų ryšių komanda negali kandidato į prezidentus Porošenkos iš buvusio boksininko Vitalijaus Klyčko partijos UDAR paversti ekstremistu paklaikusiomis akimis, lygiai taip pat negali priversti šalies žmonių balsuoti tuos, už kuriuos jie balsuoti nenori – kad ir kaip besistengtų, rašo Paulas Roderickas Gregory, Kijevo ekonomikos mokyklos Tarptautinės patariamosios akademinės tarybos narys, skelbia „Forbes“.

Prieš Ukrainą nukreipta V. Putino propaganda paremta vienu vieninteliu teiginiu – esą Kijeve valdžią perėmė neonaciai, kuriems nėra nieko švento. Jeigu Rusijos prezidentas praleis progą, ir rinkimai Ukrainoje įvyks, jo pastangos, skirtos Ukrainos pietryčiams ir klausytojams iš Vakarų, nueis šuniui ant uodegos. Gali būti, jog nuo Rusijos prezidento nusisuks ir taip negausūs jo rėmėjai Vakaruose.

Kaip ir buvo galima tikėtis, Rusijos prezidentas neketina sėdėti sudėjęs rankų – atėjo laikas operacijai rytiniuose Ukrainos regionuose ir dalyje Moldovos.

Pirmasis slaptas Rusijos operacijos etapas skirtas destabilizuoti padėtį pagrindiniuose Ukrainos miestuose, esančiuose prie sienos su Rusija. Rašant šį straipsnį, minios, kurioms vadovauja specialiosios Rusijos pajėgos, saugumo pareigūnai ir vietos nusikaltėliai, siaučia Luhanske, Donecke ir Charkove – šturmuoja valdžios pastatus, rengia išpuolius prieš vietos pareigūnus ir reikalauja referendumų dėl prisijungimo prie Motinos Rusijos. Situacija šiek tiek kitokia Donecke – ten reikalaujama „laisvos respublikos“. Propagandos mašina dirba pilnu pajėgumu. Prieš kameras senolės maldauja taikos ir ramybės – braukdamos ašarą, pasakoja apie svajonę būti kartu su broliais ir seserimis Rusijoje. Močiutės kalba nuoširdžiai, tačiau jų žodžiai atlieka kitą funkciją – iki skausmo nuoširdūs vietiniai tapo marionetėmis, kuriomis per saugų atstumą manipuliuoja propagandos meistrai.

Skaityti daugiau...

Kas gąsdina Rusijos kariuomenę Kaliningrade?

Kas gąsdina Rusijos kariuomenę Kaliningrade?delfi.lt 2014-04-14

Rusija nieku gyvu nenori pripažinti, kad ketverius metus ręsti atominės pamatai Kaliningrade – betono skiedinio pripildyta duobė.

Rusijos prezidentas Putinas uždraudė Kaliningrado srities energetikams drauge su Baltijos šalimis jungtis su kontinentinės Europos tinklais, todėl akivaizdu, kad jau palaidoti ambicingi verslo planai per Švedijos jungtį tiekti elektrą į Skandinaviją, išsiveržti į vidurio Europos rinką ir išsaugoti Baltijos valstybių rinkas.

Dabar aiškėja, kad negailėjusi beveik dviejų milijardų dolerių atominės projektui, Rusijos vyriausybė beveik visiškai nesirūpino Kaliningrado srities energetikos plėtra, todėl šį regioną krečia viena po kitos pasikartojančios avarijos tinkluose. Jų atnaujinimui, naujų generuojančių šaltinių statybai būtini milijardai. Maskvoje jau baiminamasi, kad mūsų šalyje vykdomi energetinės nepriklausomybės projektai, dėl kurių Kaliningrado sritis liks visiškai priklausoma nuo tranzito per Lietuvą, kelia grėsmę šiam tarp NATO valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – įsispraudusiam labiausiai Europoje militarizuotam Rusijos regionui.

Skaityti daugiau...

Švedija – patikima ir sąžininga Lietuvos verslo partnerė

Švedija – patikima ir sąžininga Lietuvos verslo partnerėvoruta.lt 2014-04-10

Ketvirtadienis, 2014 m. balandžio 10 d. (Stokholmas)
 
Oficialaus vizito į Švediją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė dvišalį Lietuvos ir Švedijos verslo forumą.
 
Šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuvą su Švedija sieja ne tik stiprūs politiniai ryšiai, bet ir labai sėkmingas ekonominis bendradarbiavimas. Vis daugiau lietuviškų įmonių ieško verslo galimybių Švedijoje. Ši šalis yra didžiausia užsienio investuotoja ir darbdavė Lietuvoje.
 
„Ekonominis bendradarbiavimas su Skandinavijos valstybėmis ir ypač Švedija šiandien yra kaip niekad aktualus. Rizikingos Rytų rinkos verčia Lietuvos verslininkus vis labiau orientuotis į Vakarus, išnaudoti jų teikiamą ekonominį potencialą, ieškoti patikimų ir civilizuotų verslo partnerių, kurie gerbtų tarptautines sutartis ir įsipareigojimus. Švedija visados buvo atsakingo, skaidraus ir sąžiningo verslo pavyzdys. Džiaugiuosi, jog Lietuvos ekonominiai ryšiai su Švedija nuolatos auga ir stiprėja”, – sakė Prezidentė.
 
Pagal tiesiogines užsienio investicijas Švedija užima pirmą vietą. Praėjusiais metais tiesioginės švedų verslo investicijos Lietuvoje siekė 10 milijardų litų. Tai dvigubai daugiau palyginti su Lenkija ir Vokietija, kurios užima antrą ir trečią vietas. Lietuvoje įsteigtos Švedijos įmonės yra sukūrusios daugiau nei 11 tūkstančių darbo vietų.

Skaityti daugiau...

E.Markevičienė:„NordBalt“ elektros kabelis leidžiasi į jūros dugną

vz.lt 2014-04-11

Šiandien Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų pradėtas kloti elektros kabelis, sujungiantis Lietuvos ir  Šiaurės šalių energetikos sistemas. Tai strateginio energetinio projekto – „NordBalt“ elektros jungties – vieno svarbiausių etapų darbų pradžia.

Į Baltijos jūrą ties Kuršių nerija atplaukęs laivas „Topaz Installer“ sustojęs apie 600 m nuo kranto, jau ruošiasi kabelio nuleidimo ir klojimo darbams.

Pagal planą, pirmiausia elektros jungties kabeliai bus leidžiami į 800 metrų ilgio vamzdžius, kurie jau įgręžti Baltijos jūros priekrantėje.

Darbų pradžiai balandis pasirinktas todėl, kad pavasarį ir vasarą Baltija kiek ramesnė, čia  mažesnis audrų pavojus.
Į jūrinių kabelių klojimo laiva, kurį nuomoja kabelio gamintoja Švedijos technologijų kompanija ABB, sukrauta 50 km jungties kabelių.

Druskingam  jūros vandeniui atsparų  kelių sluoksnių „NordBalt“ kabelį ABB  pradėjo gaminti 2011 m. gruodį. Jūrinio kabelio skersmuo – apie 12,3 cm, gamykloje jis vyniojamas į didžiules rites. Vienas kabelio metras sveria apie 30 kg, visos „NordBalt“ jungties ilgis - 450 kilometrų.

Elektros jungties „NordBalt“  statybą planuojama pabaigti iki 2015 m. pabaigos. Ši jungtis  yra būtina sąlyga kurtis bendrai Baltijos valstybių ir Skandinavijos elektros rinkai. Būsimasis elektros tiltas Lietuvai sudarys sąlygas pirkti elektrą iš hidroresursais turtingų Šiaurės Europos šalių, taip pat bus sumažinta Lietuvos priklausomybė nuo elektros tiekėjo iš Rusijos.

Skaityti daugiau...

B.Obama siūlo ruošti griežtesnes sankcijas Rusijai

lzinios.lt 2014-04-11

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ket­vir­ta­die­nį per po­kal­bį te­le­fo­nu su Vo­kie­ti­jos kanc­le­re An­ge­lai Mer­kel par­eiš­kė, kad Jung­ti­nės Vals­ti­jos ir jų są­jun­gi­nin­kės tu­ri par­eng­ti nau­jas sank­ci­jas Ru­si­jai, jei Mask­va to­liau es­ka­luos kri­zę Ukrai­no­je.

„Pre­zi­den­tas pa­brė­žė, kad Jung­ti­nės Vals­ti­jos, Eu­ro­pos Są­jun­ga ir ki­tos pa­sau­li­nės par­tne­rės tu­ri bū­ti pa­si­ren­gu­sios rea­guo­ti į to­les­nį Ru­si­jos es­ka­la­vi­mą pa­pil­do­mo­mis sank­ci­jo­mis“, - ra­šo­ma Bal­tų­jų rū­mų iš­pla­tin­ta­me par­eiš­ki­me.

B.Oba­ma su A.Mer­kel si­tua­ci­ją Ukrai­no­je ap­ta­rė lėk­tu­vu grįž­da­mas iš Tek­sa­so į Va­šing­to­ną. Šis po­kal­bis įvy­ko Eu­ro­pai vis la­biau ne­ri­mau­jant, kad dėl Ukrai­nos kri­zės ga­li nu­trūk­ti ru­siš­kų du­jų tie­ki­mas.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas Eu­ro­pos ly­de­rius įspė­jo, kad dėl au­gan­čių Ukrai­nos sko­lų ga­li kil­ti grės­mė du­jų tie­ki­mui į Eu­ro­pą. Ne­ma­ža da­lis ru­siš­kų du­jų Eu­ro­pą pa­sie­kia per Ukrai­ną.

Bal­tie­ji rū­mai nu­ro­dė, kad JAV ir Vo­kie­ti­jos ly­de­riai pra­tęs de­ry­bas per bū­si­mą A.Mer­kel vi­zi­tą į Va­šing­to­ną, ku­rio da­ta dar ne­pas­kelb­ta.

Skaityti daugiau...

E. Lucasui paaiškino, kodėl įvykiai Ukrainoje – III pasaulinio karo pradžia

Edwardas Lucasasdelfi.lt 2014-04-10

 

Politikos apžvalgininkas Edwardas Lucasas kelia klausimą, ar Lenkija tikrai būtų pasiruošusi grėsmės atveju padėti Baltijos šalims ir rizikuoti savo teritorijos vientisumu.

Tai savaitraščio „The Economist“ apžvalgininkas ir žurnalistas E. Lucasas antradienio vakarą kalbėjo Londono lietuvių Sičio klubo organizuotame renginyje.

E. Lucasas paminėjo 1994 m. Budapešto memorandumą, kuomet Ukraina atsisakė branduolinio ginklo mainais už Vakarų ir Maskvos suverenumo garantus. „Kodėl Iranas ar kitos šalys turėtų atsisakyti branduolinių ginklų ar tikėti pažadais būti apgintais, jei dabar mato Vakarų pažadus ginti nusiginklavusias šalis, tokias kaip kad Ukraina, būnant menkaverčiais”, – svarstė jis.

Ukrainos Londono Sičio klubo prezidentės, teisininkės Irinos Tymczyszyn manymu, Vakarų šalys ir Amerika dar pilnai nesuvokia įvykių Ukrainoje reikšmės. „Tai ne pilietinis karas, ir ne karas Europoje, o Trečiojo pasaulinio karo pradžia,” – sakė I. Tymczyszyn. Ji aiškino nesitikėjusi sulaukti tos dienos, kuomet Rusija įsiverš į Ukrainą. I. Tymczyszyn teigimu, būtina nedelsiant imtis efektyvesnių veiksmų ir sankcijų.

„Rosneft“ akcijų pašalinimą iš Vakarų biržų E. Lucasas siūlo kaip vieną iš būtinų sankcijų Rusijai. Jis taip pat siūlo vykdyti kruopščius tyrimus akivaizdžiais pinigų plovimo atvejais. Kaip pavyzdį E. Lucasas pateikė turtingus Rusijos piliečius, kurie, oficialiai gaudami labai mažą algą, Vakaruose perka prabangius namus.

E. Lucaso nuomone, prieš darant pokyčius energetikos srityje, taip pat reikėtų „uždėti skaitliukus“ iš Rusijos gaunamoms dujoms. „Šiuo metu dujos matuojamos Rusijoje, ir tai yra tas pats, kaip turėti parduotuvę, kurioje prekės ir sąskaitos nėra sutikrinamos“, – dėstė apžvalgininkas.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Rusijoje apetitas auga: prakalbo apie Vakarų Kazachstano aneksiją
  2. Grupė parlamentarų siūlo pavardės originalią rašybą leisti papildomame puslapyje
  3. Ar lenko kortą turintis V.Tomaševskis bus ištikimas Lietuvai?
  4. NATO vadovas: Rusija turi atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienų, jeigu nori dialogo

Puslapis 868 iš 984

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 863
  • 864
  • 865
  • 866
  • 867
  • 868
  • 869
  • 870
  • 871
  • 872
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis