L. Kazlavickas: Pusė milijono vaikų galėtų augti be patyčių

tsajunga.lt 2015-03-23

Visoje Lietuvoje šiandien prasidėjus „Vaikų linijos“ organizuojamai akcijai „Veiksmo savaitė be patyčių“, Seimo nario Liutauro Kazlavicko iniciatyva vyko spaudos konferencija „BE PATYČIŲ 2015: visuomenė gali išspręsti patyčių problemą“. Pristatydami šeštą kartą vykdomą iniciatyvą, konferencijos dalyviai kalbėjosi apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų galėtų prisidėti, kad patyčių būtų mažiau.
Anot L. Kazlavicko, patyčių kultūra jau seniai įsigalėjo visoje visuomenėje. Tačiau žvelgiant į tyrimus, labiausiai neramina situacija šalies mokyklose. Jau anksčiau į Švietimo ir mokslo ministeriją kreipęsis Seimo narys teigė, jog tai, kad per beveik tris laisvos mokyklos dešimtmečius nesiimta rūpintis vaikų emocine savijauta ir bendravimo kultūra yra nepateisinama.
„Šiandien turime galimybę apsispręsti ar norime, kad beveik pusę milijono vaikų užaugtų draugiškoje ir sveikoje aplinkoje, kurioje patyčios ir nepagarba nėra normalu. Kitokioje nei dabartinėje atmosferoje besimokiusi karta galėtų kurti ir kitokią visuomenę bei kultūrą. Turime realiai veikiančių ir pasaulyje pripažintų prevencinių programų, sprendžiančių patyčių, smurto ir agresijos problemas, tačiau dabar šios programos veikia tik kas ketvirtoje mokykloje, ką jau kalbėti apie tai, kad ne kiekvienoje jų dirba psichologas. Švietimo ministerija privalo imtis visų priemonių, kad per ateinančius metus visose Lietuvos mokyklose tokios programos pradėtų veikti – mokykloms tikrai reikia pagalbos šioje srityje“, – teigė L. Kazlavickas.
„Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis pristatydamas iniciatyvą, sakė, jog „Vaikų linija“ nekelia tikslo šia akcija sumažinti patyčių per savaitę, o siekia sukelti didelį rezonansą, kad visi, nuo kurių priklauso, kad patyčių būtų mažiau – pergalvotų savo elgesį, planus ir prioritetus.
„Patyčių Lietuvoje yra neleistinai daug – iš naujausio, 2014 metais atlikto tarptautinio tyrimo matome, kad patyčių pradėjo daugėti. Tai reiškia, kad pastangų, sprendžiant šią problemą Lietuvoje, nepakanka. Manau prireiks dar kelių dešimtmečių ir kiekvieno iš mūsų asmeninės iniciatyvos ir indėlio, kad situaciją pasikeistų“, – pastebėjo dr. R. Povilaitis.

Skaityti daugiau...

B. Nemcovo nužudymo byloje – naujas posūkis

delfi.lt 2015-03-24

Rusijos opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymo byloje – naujas posūkis. Rusijos tyrimų komiteto pareigūnai nurodė atlikti lingvistinę ekspertizę, skelbia „Kommersant“, remdamasis su tyrimu susipažinusiu šaltiniu.

Tai reiškia, kad tyrėjai, išnagrinėję elektroninius opozicijos veikėjo susirašinėjimus, kurių labai daug, bandė išsiaiškinti, ar jam galėjo grasinti žmonės, su kuriais jis tiesiogiai bendravo, skelbia newsru.com.

„Kommersant“ tvirtina, kad tiesioginių grasinimų nebūta, tačiau kai kurie politiko pašnekovai, kaip galima teigti remiantis pirminėmis išvadomis, jo veiklą „vertino pernelyg asmeniškai“. Pabrėžiama, kad specialistai tyrė susirašinėjimus, kuriuose dalyvavo tiek tyrimui žinomi asmenys, tiek po slapyvardžiais besislepiantys. Skelbiama, kad buvo nemažai pasisakymų, kurie kaip reikiant peržengia „padorumo ribas“.

Kaip pabrėžia „Kommersant“, tyrėjai, nusprendę atlikti lingvistinę ekspertizę, tarsi atmeta anksčiau skelbtą versiją, kad penki kaltinami čečėnai, vadovaujami buvusio Čečėnijos vidaus pajėgų vado Zauro Dadajevo, galėjo Rusijos politiką nužudyti dėl jo pasisakymų po tragedijos „Charlie Hebdo“ redakcijoje Paryžiuje.

Skaityti daugiau...

Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

P A R E I Š K I M A S

DĖL ŠAUKTINIŲ KARIUOMENĖS GRĄŽINIMO

2015-03-12

Vilnius

Lietuvos Sąjūdis

įvertindamas, kad geopolitinio saugumo aplinka nuo 2008 metais įvykusio Rusijos – Gruzijos karo iš esmės pablogėjo;

atkreipdamas dėmesį į tebesitęsiantį Rusijos ginklavimąsi, įskaitant puolamosios ginkluotės modernizavimą Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srityje;

pastebėdamas, kad prieš Lietuvą ir mūsų sąjungininkus nuolat ir vis aktyviau naudojamos naujos karo formos, tokios kaip karas informacinėje, kibernetinėje erdvėse;

apgailestaudamas, kad krašto apsaugai skiriamas finansavimas pagal šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį yra nepakankamas ir kelią grėsmę Lietuvos kariuomenės pajėgumų išlaikymui;

matydamas būtinybę nedelsiant aukščiausiu lygiu imtis priemonių, stabdančių neigiamas tendencijas Lietuvos išorės ir vidaus saugumo aplinkoje;

sveikina Valstybės gynimo tarybos iniciatyvą sustiprinti Lietuvos kariuomenę sugrąžinant ilgametes tradicijas turinčią ir dabartinį Krašto apsaugos sistemos finansavimo lygį atitinkančią šauktinių tarnybos formą;

Kreipiasi į visus geros valios Lietuvos Respublikos Seimo narius siūlydamas:

       Vidmantas Žilius                            Andrius Tučkus                                 prof. Vytautas Landsbergis

Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas          Lietuvos Sąjūdžio tarybos            Lietuvos Sąjūdžio garbės  pirmininkas                                                                        pirmininkas                                     

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio kalba iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-mečio minėjime

2015 m. kovo 11 d. pranešimas VIR

Mieli susirinkusieji, aukštieji valstybės vadovai, svečiai, draugai, Lietuvos draugai, visi, kurie čia dirbome ir toliau dirbame valstybės darbą,

Kai šioje salėje ir šiuose rūmuose nežinodavom, ar sulauksim ryto, gyventi buvo gražu.

Buvo pakilu, reikšminga, sieloj giluminis džiaugsmas.

Praslinko štai grėsmių naktis, atėjo dar viena diena kaip dovana, o mes vis dar esam, yra mūsų valstybė, kuriai toliau dirbam, klodami jai kelią į visai nepažadėtą, tačiau viltingą ateitį.

Jutome, kad žmonės, tauta, stebi mūsų darbą, pritaria svarbiausiam tikslui. Todėl būsime čia ir neišduosime.

Tiesa, girdėdavom reikalavimų ir spaudimų trauktis, nesiekti neįmanomo, ir tada viskas baigsis gerai. Net šioje salėje išgirsdavom siūlymų padaryti visai paprastą „politinį sprendimą“, bet siūlančių tebuvo mažuma.

Ir kai griaudė agresija, liejosi kraujas, o pasaulis tylėjo, buvome čia, toliau statėm ir gynėm valstybę.

Kartais kas nors klausdavo: nejau tikitės įveikti imperiją? Atsakydavau: mums nereikia pergalės prieš ką nors. Mes norime taikos ir Taikos sutarties.

Lyg vėjo gūsis praskriejo 25 metai.

Valstybė apginta, pripažinta, tartum įsitvirtinusi netvirtame pasaulyje. Kad ir graužiama menkysčių ir išdavysčių, ji turi energijos ir dideliems išradimams, ir trumparegio pelno veiklai, džiaugiasi mokslo, meno ir sporto laimėjimais, taipgi loterijomis ir balabaikomis, o ypač – laisvėj užaugusiu jaunimu, kuris netgi nori gyventi! Kaip būtų gerai, kad jo dauguma nė už ką neišvažiuotų, pačiu savo buvimu ir veikla tėvynėje balsuotų už Lietuvą. Būtume ne veltui dirbę.

Bet ar tai, ką nūnai darome, yra pakilu, reikšminga, kaip anuomet? Ar priešingai – sumenkėjome iki reikaliukų? Iki postelių ir finansinių sriautelių?

Be abejo, esame visokie. Vaikai – nuostabūs, kurie neužgauti nemeilės ir nesužiaurėję. Ačiū už trispalves apyrankes. Bet ar dažnai susimąstome, ką mes, tie pusamžiai, darome ir kas bus po mūsų? Kokį būsim palikę ženklą? Kartais atrodo, kad dabartiniams bėgiojantiems būsimiesiems nepaliksim nė doros užduoties, nes didelės užduoties, kuri vadintųsi garbinga Lietuva, per maža teturime. Lietuvos kokybė, štai kur klausimas.

Ir Lietuvos likimas šių dienų šviesoje. Jei bepročių agresija nesustabdoma, ir imperija eina atgal į buvusias kolonijas, mūsų sėkmės istorija gali virsti laikinos sėkmės istorija, kuri bus verčiama pelenais. O išsigandę bičiuliai europiečiai net patars nesipriešinti užpuolikui.

Mat pasauly esą svarbesnių dalykų, – taip sakys, svarbesnių, negu laisvė ir teisingumas.

Bet ir iš pradžių, ir visados mes esam tie, kurie turim ką pasakyti.

Reikia rengtis ginti žilą tėvą ir mylimą močiutę ir mažą sesutę.

Sveikindamas visus, kurie čia visus 25 metus tebebūname, linkiu ir esantiems, ir ateinantiems dažniau pažvelgti į dangų, kuriame pro pušų šakas plaukia debesys. Kitur tokio dangaus nėra.

Jei dar neprailgo mano septynios minutės, pereisiu į meninę dalį. Truputis lyrikos.

Nuo kraštelio

Mažumytį nubėgęs

ligi kraštelio

pasižiūrėjau.

Labai toli

visai žemai –

neaiškūs vandenai.

Gerokai pribūta purvelio.

Gabalas kreivo kelio.

Ir kraujas Antano Kraujalio.

Sugrįžti

Paukščiai turi namus

ir ūkius

po mūsų vienintele saule.

Kai ateina apniukus

Didžioji šiaurė,

jie išlekia atostogų.

Laukai subrandinti,

vaikai užauginti,

galima pasibastyti.

Jie ten surengia posėdžių,

Konferencijų,

visokiausių sparnų pratybų.

Juk reiks vėl sugrįžti į šalį,

kurioj geriausia,

kur saulė auksu pievas prausia

ir tamsumas prašalina.

Sveikiname !

Prezidentė patarė, ką rinktis kauniečiams per mero rinkimus

delfi.lt 2015-03-04

Dėl Kauno mero posto aršiai kovoja dabartinis meras Andrius Kupčinskas ir verslininkas Visvaldas Matijošaitis. Konkurentai apsikeitė ne vienu aštriu komentaru, o savo žodį tarė ir prezidenė Dalia Grybauskaitė.