Svarbu
Registracija
Kovoje su kintančia Rusijos grėsme – senųjų priemonių sugrįžimas
alfa.lt 2017 11 30
Senosios priemonės darosi vis svarbesnės, nors pokyčių tempas ir spartėja. Tai yra šiuolaikinės saugumo politikos paradoksas.
alfa.lt fotodiena.lt nuotr.
Didžioji Britanija ir kitos šalys kviečiasi iš pensijos senus Šaltojo karo laikų kontrpropagandos ir šnipų gaudynių veteranus. Anuomet šie žmonės suprato sovietinį mentalitetą, o dabar jie gali suprasti naują rusiškąją mąstyseną. Jie gali atskirti signalą nuo triukšmo ir išsiaiškinti, kurie įvykiai galbūt yra tam tikro modelio dalis, o kurie – tik paprastas atsitiktinumas.
Vidmantas Valiušaitis. Kodėl šmeižiamas Kazys Škirpa?
delfi.lt 2017 11 29
„Tai kaip bus su ta Škirpos alėja? Visiems jau atrodo aišku, kad šitas Hitlerio šuo buvo pagrindinis žydų žudynių Lietuvoje šauklys ir bet kokie jo kiti nuopelnai Lietuvai dėl to nebetenka prasmės“, – savo Veidaknygės paskyroje paskelbė beletristas Marius Ivaškevičius.
delfi.lt Š. Mažeikos nuotr.
Ir „užtaginęs“ pridurė: „Remigijus Šimašius, Saulius Skvernelis, Viktoras Pranckietis, Ramūnas Karbauskis, Dalia Grybauskaitė – ar kas nors jūsų gali išspręsti šį klausimą? Ar yra kažkas šeštas, kuris viską sprendžia?
Algimantas Zolubas. Lukiškių aikštėje Vilniuje Vytis įsiteisėja
2017 11 29
2016 m. vasario 16 d. vertinimo komisija paskelbė geriausius Vyčio paramos fondo paskelbto skulptūros, įamžinančios kovojusius už Lietuvos laisvę, konkurso rezultatus. Daugiausia komisijos narių balų surinko ir konkurso 1-ąją vietą laimėjo skulptorius iš Klaipėdos, Nacionalinės premijos laureatas Arūnas Sakalauskas už skulptūros projektą „Laisvės karys“.
2017 m. gegužės 2 d. Seimas, 91 parlamentarui balsavus už, nė vienam nebuvus prieš ir vienam susilaikius, priėmė rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“.
Urbšys pasipiktino Karbauskiu: gal užteks vieną kartą?
delfi.lt 2017 11 29
Dar vieno Seime kilusio skandalo gijos veda į Panevėžį. Paaiškėjo, kad panevėžietė menininkė Milena Marcinkevičiūtė, jos draugei Gretai Kildišienei palikus parlamentą, buvo įdarbinta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime referente.
delfi.lt D. Pipo nuotr.
Nors M.Marcinkevičiūtei kiekvieną mėnesį mokamas beveik 800 eurų siekiantis atlyginimas, kolegos darbo vietoje jos nėra matę.
Rusijos žiniasklaida: šalies elitui paruoštas precedento neturintis smūgis
delfi.lt 2017 11 29
Rusijos leidinys „Nezavisimaja gazeta“ rašo apie naujas sankcijas Rusijai, kurios, pasak laikraščio, aukščiausiu lygiu bus svarstomos Vašingtone 2018 metų vasarį.
Pasak leidinio, šios sankcijos pagal savo mastą neturės precedento, bet smogs tikrai ne visiems stambaus Rusijos kapitalo savininkams ir jų šeimoms.
Kultūros paveldo išvada Andriaus Labašausko projektui: neatitinka reikalavimų
lzinios.lt 2017 11 28
Konkursą laimėjęs Lukiškių aikštės memorialas laisvės kovotojams neatitinka paveldosauginių reikalavimų: 2010 metais paskelbtame Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendime Lukiškių aikštės paviršius turi būti lygus.
lzinios.lt
Įstaigos direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis BNS antradienį sakė, jog siūloma kalva, primenanti mišką ir partizanų bunkerį, pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2010-aisiais paskelbtą sprendimą, kad Lukiškių aikštė turi būti lygi.
Kaune vyko tradicinis Holodomoro aukų paminėjimas
2017 11 28
Kaune vyko tradicinis Holodomoro aukų atminimo dienos paminėjimas. Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už Holodomoro aukas ir jų artimuosius, kurias aukojo Šv. Jurgio konvento gvardijonas – dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM su Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno vyresniuoju tėvu Vinkentij (Vasyl Pelych) OSBM ir kitais graikų katalikų kunigais.
Vėliau vyko gėlių padėjimas prie Ukrainos išsivadavimo judėjimo vadopulkininko Evhen Konovalec (1891–1938) atminimo lentos Laisvės alėjoje.
Sumanios specializacijos svarba Lietuvos ekonomikai
tsajunga.lt 2017 11 28
Sumanią specializaciją galima apibūdinti kaip šalies strategiją, skirtą moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Ją kurdama kiekviena ES valstybė, o taip pat ir Lietuva, pasirinko, kur link kreips mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą (MTEP) ir inovacijas.
Ši strategija turėtų stiprinti Lietuvos ir atskirų jos regionų esamus bei galimus konkurencinius pranašumus, vystant mokslinius tyrimus ir inovacijas. Kitaip tariant, turint ribotus resursus, reikia strategiškai numatyti, kurioms sritims mūsų valstybė skirs didžiausią dėmesį ir finansavimą.