„Ginsime kiekvieną centimetrą“ – kiek NATO pajėgų sutelkta Rytų Europoje

lrt.lt, 2022 02 23

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskelbė apie papildomą 800 karių, 20 sraigtasparnių ir aštuonių F-35 naikintuvų dislokavimą Baltijos šalyse, toliau tvyrant nerimui regione dėl Rusijos agresyvių veiksmų prieš Ukrainą. LRT.lt trumpai paaiškina, kokios NATO pajėgos yra sutelktos Rytų Europos valstybėse ir ko tikėtis toliau.

lrt.lt

„Ginsime kiekvieną centimetrą“

 

J. Bidenas spaudos konferencijoje sakydamas kalbą apie naujausius Rusijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu perspėjo Rusiją, kad JAV ir jos sąjungininkės „gins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“. Jis taip pat paskelbė, kad kai kurios JAV pajėgos bus nukreiptos į Baltijos šalis NATO pozicijoms rytuose sustiprinti.

 

Jungtinės Valstijos dar šio mėnesio pradžioje paskelbė apie planus nusiųsti beveik 3000 papildomų karių į Lenkiją ir Rumuniją, kad apsaugotų NATO sąjungininkus Rytų Europoje nuo galimo krizės plitimo dėl Rusijos karių telkimo prie Ukrainos.

 

Naujasis planas viršija 8500 karių, kuriuos sausį Pentagonas paskelbė parengti ir prireikus dislokuoti Europoje.

 

LRT.lt pateikia skaičius, kiek NATO karių sutelkta kiekvienoje iš Rytų Europos aljanso narių.

 

Lenkija

NATO sustiprinto priešakinio buvimo (eFP) daugianacionalinė 1000 karių kovinė grupė, kuriai vadovauja JAV ir kurią sudaro kariai iš Kroatijos, Rumunijos ir Jungtinės Karalystės, skelbia „Reuters“.

 

Pagal vasario 2 d. paskelbtus JAV planus, iš Fort Braggo (Šiaurės Karolinos valstijos) į Lenkiją bus perkelta dar apie 1700 JAV karių, daugiausia iš 82-osios oro desantininkų divizijos.

 

Estija

Nuo 2017 m. dislokuota NATO sustiprintojo priešakinio buvimo (eFP) kovinė grupė, kurią sudaro 900 žmonių. Jai vadovauja Jungtinė Karalystė, grupę sudaro kariai iš Prancūzijos, Danijos ir Islandijos valstybių. Kovinės grupės sudėtyje yra vienas šarvuotas pėstininkų batalionas, savaeigė artilerija, oro gynyba.

 

NATO Baltijos šalių oro policiją sudaro 4 naikintuvai F-16 iš Belgijos. Taip pat buvo paskelbta apie papildomą laikiną dislokavimą nuo sausio 26 d. – atkeliavo 6 naikintuvai F-15 iš Jungtinių Valstijų.

 

Latvija

NATO dislokuota sustiprintojo priešakinio buvimo (eFP) kovinė grupė, kurią sudaro 1500 žmonių nuo 2017 m. Jai vadovauja Kanados kariai iš Albanijos, Čekijos, Islandijos, Italijos, Juodkalnijos, Lenkijos, Slovėnijos, Ispanijos ir Slovakijos.

 

Lietuva

NATO sustiprintojo priešakinio buvimo (eFP) kovinė grupė, kurią sudaro 1200 karių nuo 2017 m. Jai vadovauja Vokietija, kovinę grupę sudaro kariai iš Nyderlandų, Norvegijos, Čekijos, Belgijos ir Liuksemburgo. Čia yra 12 tankų „Leopard“, šarvuočių, prieštankinių pajėgumų, oro gynybos, radijo žvalgybos.

 

Rotaciniu principu: 500 karių pėstininkų JAV batalionas, kurį sudaro tankai „Abrams“ ir šarvuočiai „Bradley“.

 

NATO Baltijos šalių oro policija: 4 naikintuvai F-16 iš Lenkijos.

 

Papildomas dislokavimas nuo sausio 27 d.: 4 naikintuvai F-16 iš Danijos.

 

Jungtinė Karalystė vasario viduryje taip pat skelbė pasiųsianti į Lietuvą nedidelį skaičių karių, reaguodama į „spaudimą palei jos sieną su Baltarusija“.

 

Dar antradienį Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht teigė, kad ši šalis gali į Baltijos valstybes pasiųsti dar daugiau karių.

 

Dėl išaugusios Rusijos agresijos grėsmės Vokietija jau atsiuntė į Lietuvą papildomai 350 karių.

 

Rumunija

NATO Rumunijoje turi iki 4000 karių daugianacionalines sausumos pajėgas.

 

Jungtinės Valstijos turi 900 karių šalyje, kai kurie yra NATO pajėgų dalis, o kai kurie pagal atskirus dvišalius susitarimus.

 

Italijos ir Prancūzijos kariai yra oro ir karinio jūrų laivyno policijos / patruliavimo misijų dalis. Vokietijos oro pajėgų naikintuvai „Eurofighters“ Rumunijoje bus dislokuoti vasario ir kovo mėnesiais.

 

Rumunijos užsienio reikalų ministras vasario 3 d. pareiškė tikintis, kad Prancūzija vadovaus būsimai NATO kovinei grupei šalyje.

 

„Stryker“ eskadrilė iš maždaug 1000 JAV karių įsikūrusi Vilseke, Vokietijoje, bus išsiųsta į Rumuniją, vasario 2 d. pranešė Pentagonas.

 

Bulgarija

Bulgarija planuoja iki 1000 karių kovinę grupę, kuriai vadovauja Bulgarija, glaudžiai bendradarbiaudama su NATO, kurioje galėtų būti karių iš kitų sąjungininkų šalių. Ji gali būti suformuotas balandžio arba gegužės mėn.

 

Bulgarijos Vyriausybė suteikė Ispanijai žalią šviesą siųsti iki 10 „Eurofighter“ karo lėktuvų ir iki 200 karių remti Juodosios jūros šalies oro policijos veiklą nuo vasario iki balandžio mėn. Nyderlandai turėtų dislokuoti du F-35 naikintuvus Bulgarijoje balandžio ir gegužės mėnesiais.

 

Pagal susitarimą su Bulgarija Jungtinės Valstijos keliose jungtinėse bazėse gali laikyti iki 2500 JAV karių. Šiuo metu čia 200 JAV karių kartu su pėstininkų kovos mašinomis, tankais, sraigtasparniais ir kita karine technika treniruosis iki birželio pabaigos.

 

Vengrija

Vengrija buvo minima kaip potenciali vieta dislokuoti papildomus NATO karius. Tačiau šalies gynybos ministras sausio 30 d. pareiškė, kad daugiau vienetų, be šiuo metu vykstančių pratybų nežinomų skaičių, esą nereikia.

 

Slovakija

Vyriausybės pareigūnai sakė, kad Slovakija yra tarp šalių, kuriose NATO gali dislokuoti karius, tačiau nebuvo priimtas sprendimas prašyti karių.

 

Slovakija ketvirtadienį turėjo pasirašyti ilgai planuotą dvišalį bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą su JAV, jį ratifikavus atsiras galimybė ateityje JAV kariškiams naudotis dviem Slovakijos oro uostais.