Abu prezidentai žvelgia viena kryptimi – į Minską

alfa.lt, 2021 10 19

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda perspėja dėl vis labiau agresyvėjančios Baltarusijos režimo politikos, o Lenkijos vadovas Andrzejus Duda ragina ES imtis sankcijų dėl tyčinės nelegalios migracijos.

alfa.lt

„Lukašenkos režimas tampa vis agresyvesnis, kyla grėsmė visos Europos saugumui (...). Privalome teikti visokeriopą pagalbą nukentėjusiems nuo režimo žmonėms ir pilietinės visuomenės, žiniasklaidos atstovams. Šiandien žinome, kad politinių kalinių skaičius šioje valstybėje toliau nuosekliai auga ir įgyja tiesiog pasibaisėtiną mastą“, – bendroje prezidentų spaudos konferencijoje Vilniuje antradienį sakė G. Nausėda.

 

 

Jis akcentavo, jog „Baltarusijos režimo vykdoma hibridinė ataka“ parodė būtinybę stiprinti Europos Sąjungos išorinę sieną, didinti atsparumą „panašaus pobūdžio atakoms ateityje“.

 

Anot jo, migrantų krizė atskleidė ES teisės spragas, „kurias turime užpildyti“ pritaikydami ES teisę prie „naujų realijų“ ir užkirsdami kelią nelegaliems sienos kirtimams bei „nedemokratinio režimo piktnaudžiavimu prieglobsčio sistema“.

G. Nausėda žada kelti šiuos klausimus Europos Vadovų Taryboje (EVT) šią savaitę.

 

Savo ruožtu A. Duda pabrėžė, kad tiek Lietuvos, tiek Lenkijos tikslas yra išlaikyti įsipareigojimus, duotus prisijungus prie Šengeno zonos, saugoti išorinę sieną.

 

Jis ragino ES solidariai imtis sankcijų Baltarusijai nelegalios migracijos pagrindu.

 

„Kadangi pastebima, kad tai yra organizuotas aktas, apimantis Lietuvą, Lenkiją ir Latviją, laukiame solidarumo, kad Europos Vadovų Taryba priims tam tikrą sprendimą dėl taikomų sankcijų Lukašenkos režimui“, – sakė A. Duda.

 

Prezidentas G. Nausėda taip pat teigė, kad būtina toliau spausti Minską, kad būtų užtikrintas Astravo atominės elektrinės (AE) saugumas.

 

„Esame ne tik Baltarusijos režimo diriguojamos hibridinės atakos smaigalyje, bet ir gyvename šalia pasienyje pastatytos nesaugios Astravo atominės elektrinės. Spaudimas režimui laikytis tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų neturi sumažėti“, – antradienį kalbėjo G. Nausėda.

„Dėkojame Lenkijai už paramą dėl Astravo atominės elektros bei joje pagamintos elektros nepirkimo“, – pridūrė šalies prezidentas.

 

G. Nausėda su A. Duda teigia aptaręs ir bendrus energetikos bei transporto projektus, „kuriuose viskas klostosi labai ir labai gerai“.

 

„Pati Lietuvos ir Lenkijos geografinė kaimynystė suponuoja tai, kad turime ir dalintis, ir rūpintis bendra infrastruktūra. Manau, galime pasidžiaugti, kad iki šiol mums pavyko sėkmingai tai daryti ir tikiuosi, kad sėkmės istorijų ateityje tiktai daugės“, – sakė prezidentas.

 

Jo vertinimu, Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimą su žemynine Europa reikėtų stengtis užbaigti kuo greičiau.

 

„Baltijos valstybių sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais yra prioritetinis Lietuvos tikslas. Svarbu užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendintas vėliausiai iki 2025 metų. Žinoma, geriau būtų įgyvendinti jį anksčiau, todėl darysime viską, kad šį tikslą pasiektume“, – kalbėjo prezidentas.

 

Tarp aptartų energetikos projektų yra ir jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje.

 

„Tai yra kita perspektyvi mūsų šalių bendradarbiavimo tema. Žvelgdami į priekį, turime kartu įvertinti, kokias bendradarbiavimo galimybes galime pasitelkti plėtodami jūrų vėjo parkus ir su tuo susijusias investicijas į vietoje kuriamas vertės grandines. Tikimės, kad mūsų vyriausybės sėkmingai judės šiuo keliu ir įgyvendins šiuos projektus“, – kalbėjo G. Nausėda.

 

Anot jo, tikintis europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ pastatyti iki 2026 metų, abi valstybės tam dės visas pastangas.

 

A. Duda sakė, kad energetikos, transporto infrastruktūros plėtra yra labai svarbi.

 

„Kalbėjau apie dujų diversifikavimo klausimus, apie dujotiekį iš Norvegijos pusiasalio, kad didintume savo diversifikacijos galimybes, kalbėjau apie mūsų terminalo išplėtimą Svinouiscyje“, – sakė A. Duda.

 

Trys Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija šiuo metu veikia posovietiniame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Sinchronizuotis su Europa Baltijos šalys planuoja iki 2025 metų pabaigos.

 

Pasibaigus šiam procesui turėtų nelikti ir elektros linijų tarp Baltarusijos ir Lietuvos, pastarajai kritikuojant kaimyninėje šalyje pastatytą Astravo elektrinę ir dedant pastangas blokuoti jos patekimą į Baltijos šalių rinką. Minskas savo ruožtu atmeta priekaištus dėl jėgainės saugumo.