Anušauskas: jėgos struktūrose Lukašenka susikūręs komfortiškas sąlygas

lrt.lt 2021 07 05

Žemė-oras raketų sistemų judėjimas Lietuvos–Baltarusijos pasienyje užfiksuotas šią savaitę. Krašto apsaugos ministras šitą judėjimą susiejo su rugsėjį vyksiančiomis pratybomis „Zapad“, kurioms vadovaus Rusijos kariškiai.

Arvydas Anušauskas

lrt.lt

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas – šio vakaro „Savaitėje“.

– Tai kas čia per judėjimas, kur važiavo tos raketos?

– Mūsų vertinimu, šiaip jau žinant, kad tokie daliniai, turintys tokius pajėgumus, šiaip jau visada yra šalia Lietuvos ir Lenkijos sienos – Gardinas, Brestas, bet dabar matome, kad vyko judėjimas tolyn nuo sienų. Tai akivaizdu, kad pasirengimas pratyboms, nes tos sistemos gali dengti teritoriją iki 200 kilometrų atstumu.

 

– Tai kiek jos nugabentos nuo sienos, kaip toli?

– Na, pakankamai toli, atstumai – tai vidutiniškai 100 kilometrų ir panašiai, nes pastovios dislokacijos vietos yra gerokai arčiau, faktiškai prie pat sienos.

 

– Bet žiūrėkit, raketos dislokuotos prie dviejų tokių Rusijos karinių objektų, – tai Baranovičiuose, kur yra poligonas, ir ten, greičiausiai, vyks tos pratybos, ir Vileikos, kuri jau yra arčiau Lietuvos sienos, ir ten nėra jokio poligono.

– Bet yra Astravas.

 

– Bet yra Astravas. Dėl to ten yra nugabenta – dėl Astravo?

– Ir, tiesą sakant, ir Lietuvoje, kai buvo veikianti elektrinė, ir visose kitose šalyse priešlėktuvinė gynyba ties atominėmis elektrinėmis yra organizuojama. Baltarusija šiuo atveju ne išimtis.

 

– Gerai, tada dar vienas klausimas. Pratybos turėtų vykti rugsėjo mėnesį, raketos pradėjo judėti birželio pabaigoje, na, liepos pradžioje-birželio pabaigoje. Kodėl taip anksti?

– Iš tikrųjų prieš kiekvienas dideles pratybas vyksta tokie judėjimai ir ne tik raketų, juda ir kiti daliniai. Tvarkoma logistika, ryšiai, radijo elektronika, yra daug judesio, kuris ne visada matomas, vyksta. Kita vertus, kai kurie vykstantys judėjimai atliepia ir pas mus vykstančias pratybas, jie irgi demonstruoja savo reakcijas.

 

– Tai jūs nesietumėte vis dėlto su ta paaštrėjusia dabar įtampa, tokia situacija paaštrėjusia tarp Baltarusijos ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos tuo pačiu, čia tie emigrantai per sieną, tos raketos dabar tarsi važiuoja kažkur?

– Ne, nesiečiau. Yra ir daugiau judesių, kuriuos mes stebime, matome, vertiname, tačiau, žinodami tą visą jų karinio parengimo ciklą, žinodami ciklą, kaip rengiamasi pratyboms, kada atvyksta kariai, tai judesių ties mūsų sienomis, tiesą sakant, bus vis daugiau ir daugiau.

 

– Baltarusijos, ir Rusijos karinės žvalgybos skelbia, kad „Zapad'as“ šiemet bus skirtas kovai su sparnuotomis raketomis ir dronais. Ar čia yra kokių nors grėsmių, nes mūsų pasieniečiai, toli nereikia ieškoti, ir ne tik mūsų pasieniečiai naudoja dronus. Į ką taikosi tada su tokiomis pratybomis?

– Tiesą sakant, dronai, kaip parodė visai neseni šviežiausi kariniai konfliktai Karabache, rodė jų efektyvumą. Tai kiekviena valstybė, mes – irgi ne išimtis, šiai sričiai skiriame dėmesio, norime turėti tuos pajėgumus, juos vystome. Ana pusė taip pat stengiasi savo galimybes pratestuoti, pasižiūrėti, kiek tai veiksminga ir t. t. Bet vis dėlto, mūsų vertinimu, kadangi mes vertiname tai kaip puolamąsias pratybas, kurios iš tikrųjų ne lokalizuoja tiktai Baltarusijoje, jos apims ir Kaliningrado sritį, ir Vakarų karinės apygardos teritorijas, gerokai plačiau geografija bus, tai jos vis dėlto turi gerokai daugiau tikslų, negu vien tik testavimas kovos su dronais ar radijo elektroninių priemonių.

 

– Kokie dar tiksliai galėtų būti, gal žinote tiksliai kokie jie bus?

– Ne, tiksliai mes pamatysime scenarijus, kaip kariniai daliniai tenai judės, kurie bus dislokuoti. Mes matome, kad jie vakarinėje Baltarusijos teritorijoje bus. Rusija anonsavo slaptą karinių dalinių permetimą, pasižiūrėsime, kiek tai bus slapta, kiek tai bus mums matoma, žinoma, gal ne visada skelbiama. Bet kokiu atveju Rusija jau pademonstravo permesdama didelius karinius dalinius prie Ukrainos sienos tas galimybes ir, aš manau ir matau, kad NATO valstybėse tai neliko nepastebėta, tai buvo ir pastebėta, ir įvertinta.

 

– Kai pernai vyko pratybos, buvo labai daug nuogąstavimų, kad Rusijos karinė technika liks Baltarusijoje, bet tada tarsi buvo visi patikinti, kad neliko, kad jinai išvežta. Dabar nepriklausomi karo analitikai tikina, kad pagal sąjunginės valstybės sutartį abi šalys vis dėlto yra įsipareigojusios palikti kažkokią techniką, kažkokią ginkluotę saugojimui. Na, ir tada, esant poreikiui, reikia permesti tiktai žmones. Kažkas panašaus į Krymo variantą, „žalieji žmogeliukai“ pasirodo. Tai kaip dabar – yra tokia tikimybė, kad dabar, jau pasikeitus situacijai gerokai po pernai metų, Rusija gali palikti kažkokią ginkluotę saugoti, na, ir tada iš tiesų tas Krymo planas labai lengvai įgyvendinamas?

– Na, tai nėra geriausias būdas palikti ginkluotę saugoti kažkur užkonservuotą, tačiau kiekvienos pratybos vis tiek išnaudojamos dažnai dvejopai. Na, pavyzdžiui, jeigu nori perginkluoti kokius nors dalinius nauja technika, tai visada pratybose, jeigu atgabenama naujesnė, kuri gali būti palikta, pakeista, senesnė išgabenta į tas saugojimo vietas, nes jinai tiesiog senesnė ar atgyvenusi. Tai tokie dalykai galimi. Pagaliau Baltarusijai Rusija irgi žada visą laiką karinę pagalbą, kad ten modernizuos ir aviaciją, ir jų šarvuotąsias pajėgas. Tai visaip gali atsitikti, gali būti ir tokie scenarijai.

 

– Liepos 3-oji – Baltarusijos nepriklausomybės diena, bet visi paradai, visos iškilmės šiemet yra atšauktos. Ir viena iš versijų, kad yra grupė kariškių, kurie vis dėlto yra suinteresuoti Lukašenkos nuvertimu Ir nori susidoroti su juo, gal net fiziškai. Balandžio pabaigoje jis paskelbė apie tai, kad yra pasikėsinimas rengiamas prieš jį. Gal jūs turite kokių nors žinių, ar tai gali būti tiesa?

– Aš manau, kad kiekvienas autoritarinis diktatorius galvoja apie tokias galimybes, nes nepasitikėjimas yra įaugęs jų kraujyje, ir, prisimenant savo laiku, čia jau aišku, daug dešimtmečių prabėgo, karinio parado metu Egipto prezidentas buvo nužudytas, tai daug kam sukelia analogiškų minčių. Aš tikrai manau, kad Lukašenka jėgos struktūrose susikūręs sau tokias komfortiškas sąlygas, kokias galėjo tik sukurti.

 

– Na, ir šią savaitę į Minską buvo atskridęs Rusijos Gynybos tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, susitiko su Lukašenka ir tada kalbėjo, kad Baltarusijos ir Rusijos teisėsauga ir specialiosios tarnybos turėtų veikti bendrai rinkdamos informaciją, kaip finansuojamos ir kaip veikia Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos. Tai kadangi Vilnius ir Varšuva yra tapę opozicijos priebėgomis, tokiais atraminiais taškais, ar jūs čia įžvelgiate kokio nors pavojaus jiems po tokių pareiškimų? Ar tikėtina, kad Rusijos ir Baltarusijos spec. tarnybos pradėtų aktyviau veikti mūsų teritorijoje?

– Na, jų aktyvumas visą laiką buvo nemenkas. Nors tos kontržvalgybinės sąlygos Lietuvos teritorijoje, na, ir Lenkijos, be abejonės, jiems nėra paprastos, įprastos, dėl to daug veiklos jie daro už mūsų teritorijos ribų. Pandemija sutrukdė tiesioginius kontaktus - tai niekam ne paslaptis, ir jų galimybės šioje srityje ženkliai sumažėjo. Kita vertus, na, kiekvienos spec. tarnybos keičiasi informacija, ir mums tikrai nėra paslaptis tai, ką sužino Baltarusija, ką sužino Rusija, ir kur yra jų bendras interesas. Jie keitėsi labai seniai, keičiasi dabar ir keisis ateityje informacija. Ir tai liečia taip pat Baltarusijos opoziciją.

 

– Tai jiems dabar yra kažkokių papildomų grėsmių, opozicijai Vilniuje?

– Aš manau, tos rizikos, kurios egzistuoja, tai jos nėra pasikeitusios.