Nausėda: neturime laiko ir prabangos skirstytis į Tėvynę mylinčius labiau ar mažiau

lrt.lt 2021 06 08

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seimo posėdyje skaito savo antrąjį metinį pranešimą. Konstitucijoje numatoma, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką.

lrt.lt

Antradienį kreipdamasis į Seimą prezidentas kalbėjo, kad su Seimu jis susitinka ypatingu metu, kai už nugarų – įtampų, praradimų ir nerimo metai, pažymėti pandemijos ženklu. O prieš akis, kaip sakė šalies vadovas, rytojus, į kurį reikia žengti sustiprėjusiems, sukaupusiems jėgas ir pasiruošusiems naujiems išbandymams.

 

„Kritinės situacijos tampa didinamuoju stiklu mūsų silpnybėms ir mūsų tvirtumui. Kuo esame stiprūs ir ką turėtume stiprinti, tokią akimirką matome ryškiai, o blogis nebesislepia – vadinasi, tampa pažeidžiamas.

 

Matome, kad visuomenės sveikatos krizė prislėgė ne tik ekonomiką, bet ir švietimą, o galų gale – virto sugyvenimo, pasitikėjimo krize. Kantrybe ir ištverme apdovanoti Lietuvos žmonės stebėjo, kaip klumpa politikai bevaisių rietenų, neįsiklausymo pasirinkimuose“, – dėstė G. Nausėda.

 

Jis kalbėjo, kad tiek, kiek valdžia demonstruoja neužtikrintumą, blaškosi, keičia sprendimus, negeba planuoti žingsnių į ateitį, tiek auga visuomenei tenkanti našta. Anot šalies vadovo, prisitaikyti turi ne tik medikai ir sveikatos apsaugos sistema. Prezidentas teigė, kad dalis Lietuvos vaikų iki šiol nelanko mokyklų, tuščios ir universitetų auditorijos, veiklos neatnaujino ištisi ūkio sektoriai, kultūros įstaigos.

 

„Žmonės neteko darbo. Nežinia dėl ateities smogė visiems. <...> Kritinės situacijos yra išmėginimas, kai žmonės pamato, kiek jie rūpi valstybei, o valstybė – ar teberūpi žmonėms“, – sakė prezidentas ir pridūrė dėkojantis žmonėms už tvirtybę ir savitvardą.

 

Anot jo, praėję metai priminė, kaip svarbu yra kurti gerovės valstybę. G. Nausėda dėstė, kad Lietuvos visuomenė prasideda nuo šeimos, nes joje kuriami ir palaikomi santykiai leidžia kiekvienam jaustis mažos bendruomenės dalimi, ugdyti pasitikėjimą savimi ir kitais.

 

Dėl pandemijos suvaldymo – ir kritika, ir pagyros

G. Nausėda atkreipė dėmesį ir į COVID-19 ekspertų tarybą, pasak jo, Sveikatos ekspertų taryba įrodė mokslu grįstų rekomendacijų naudą, palengvino antrosios pandemijos bangos metu vykusį valdžios perdavimą.

 

„Kita vertus, įsitikinome, kad politinė valia išlieka nepakeičiama. Kai ekspertų nuomonės išsiskiria, lyderystės privalo imtis politikai. Per pastaruosius metus pamatėme, kaip lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą. Jos ėmėsi tie, kurie kasdien mato žmonių poreikius ir geba į juos atsiliepti nelaukdami nurodymų. Tie, kas nebijo prisiimti atsakomybės.

 

Nuo neįprastų verslo skatinimo idėjų, garsinusių Lietuvą pasaulyje, iki vakcinavimo registracijos sistemos – visa tai buvo inicijuota savivaldos žmonių, jiems taip pat noriu nuoširdžiai padėkoti“, – sakė G. Nausėda.

 

Jis kalbėjo ir apie gyventojų vakcinavimą nuo COVID-19, pasak jo, vos mėnuo ir taps aišku, ar pavyko pasiekti kolektyvinį imunitetą, t. y. paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų. Anot šalies vadovo, neturime prabangos rudenį iš naujo kartoti išeitą pandemijos mokyklos kursą.

 

„Mūsų visų gyvenimai negali dar kartą sustoti“, – tvirtino prezidentas.

 

Peikė verslus, pirkusius prabangius automobilius

G. Nausėda kalbėjo, kad dėl pandemijos ir karantino sparčiai augo socialinė atskirtis ir nelygybė, o žmonės turėjo nemažai priežasčių nusivilti ir suabejoti socialiniu teisingumu. Be to, prezidentas teigė, kad krizė labai aiškiai atskyrė atsakingą verslą nuo praėjusio amžiaus verslo kultūros.

 

„Vieni kūrė darbo vietas ir rėmė pilietines iniciatyvas, kiti tenkino asmeninius poreikius gaudami valstybės paramą. Kol dalis verslų laukė vėluojančios pagalbos, kad išgyventų, kiti, pasinaudoję sukurtomis išimtimis, pirko ferarius ir jachtas.

 

Statistika rodo, kad pernai Lietuvoje sparčiai augo vidutinis atlyginimas. Tačiau neapgaudinėkime savęs – aukštyn šovė turtingiausių šalies gyventojų pajamos, o skurdžiausiai gyvenančiųjų atlyginimai stovėjo vietoje arba mažėjo. Taip auga atskirtis. Taip tarpsta susvetimėjimas valstybėje. Politikų priedermė tai pakeisti“, – kritikavo šalies vadovas.

 

Akcentavo pagalbą žmonėms

G. Nausėda priminė, kad jo siūlymu Seime svarstomas neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas. Jis sakė nesutinkantis, kad ši pagalba mažiausiai uždirbančiam žmogui yra perteklinė, nesprendžia esminių problemų ar gali palaukti.

 

„Itin sunki žmonių su negalia, slaugos ar priežiūros reikalaujančių asmenų bei jų šeimų narių padėtis. Dėl sustabdytų ar apribotų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų jie jaučiasi dar labiau izoliuoti ar net palikti likimo valiai.

 

Virusas taip pat skaudžiai kirto mūsų jaunajai kartai, kurią, ignoruodami kitas išeitis, pasmerkėme ypač ilgam nuotoliniam mokymui namuose. Uždarymas vienutėje su kompiuteriu ar telefonu rankose lems tik dar didesnius mokymosi rezultatų skirtumus. Tiesą sakant, jau lemia“, – dėstė šalies vadovas.

 

Anot prezidento, privaloma tikslingomis priemonėmis siekti geresnės vaikų sveikatos, mokymosi ir užimtumo, socialinio gyvenimo kokybės, kad ateityje netektų su apmaudu kalbėti apie „prarastus metus“ ar „prarastąją kartą“.

 

Be to, jis tvirtino, kad didžiulė klaida buvo tai, jog kultūros įstaigos, švelninant karantiną, buvo atidarytos kone paskutinės. Todėl, anot prezidento, reikia padėti kultūrai vėl pakilti ir užimti deramą vietą žmonių gyvenime.

 

„Pasitikėjimas valstybe susvyravo ir dėl kai kurių politikų sprendimų, kurie atspindėjo ne visuomenės, o atskirų asmenų, grupių ar politinių partijų interesus.

 

Todėl vetavau įstatymus, kuriais siekta mažinti valstybės ir savivaldybių bendrovių nepriklausomumą, piktnaudžiauti versline žvejyba, taip pat griauti lygiaverčius centrinės ir vietos valdžios santykius, visoms savivaldybėms nepagrįstai primetant privalomą seniūnijų steigimą“, – dėstė G. Nausėda.

 

Tiesa, jis pagyrė buvusios valdžios sprendimus dėl socialinių garantijų ligos ir vaikų priežiūros atvejais, vienkartines išmokas senjorams ir vaistų priemokas jiems, prastovų subsidijas. Šalies vadovas taip pat priminė pats inicijavęs vienkartines išmokas vaikams bei padidintas išmokas vaikams su negalia. Svarbiu pasiekimu jis vadino ir nuo 345 iki 414 eurų augusią vidutinę senatvės pensiją bei nustatymą, kad mažiausios pensijos negali būti mažesnės už minimalių vartojimo poreikių dydį.

 

„Palaikau valdančiosios koalicijos siekį toliau gerinti senjorų padėtį, tačiau iki galutinio tikslo – orios senatvės – dar laukia ilgas ir sunkus sprendimų kelias. Visuomenei sparčiai senstant, privalome didinti ir vyresnio amžiaus žmonių įtraukimą į darbo rinką, padėti jiems išsaugoti sveikatą, plėsti mokymosi visą gyvenimą ir persikvalifikavimo galimybes.

 

Negalia neturėtų reikšti nuosprendžio visam gyvenimui. Džiaugiuosi, kad nuo šių metų valstybė papildomai padeda apie 40 tūkstančių vaikų ir suaugusiųjų su negalia įsigyti vaistų bei medicinos priemonių. Seimas priėmė ir mano pasiūlytus Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, užtikrinančius teisę žmonėms su negalia gauti visą nedarbo išmoką“, – nurodė prezidentas.

 

Jo teigimu, žmonių su negalia gerovė yra vienas iš požymių, kad gyvename civilizuotoje vakarietiškoje valstybėje. Tiesa, šalies vadovas apgailestavo, kad daugelis neatidėliotinų, žmonių gyvenimą, verslo ir institucijų veiklą gerinančių sprendimų tebėra galios žaidimų objektas.

 

„Toliau sergame ta pačia liga, nuo kurios jau ilgą laiką nerandame vaistų. Tai valstybei ir jos piliečiams naudingų iniciatyvų atmetimas vien todėl, kad jų autoriai yra „ne tie“.

 

Anuomet opozicijoje buvę dabartinės valdančiosios koalicijos atstovai skųsdavosi, kad jų balso negirdi, kad įstatymų projektai ignoruojami arba marinami stalčiuose. Šiandien matau, kad mėginama daryti tą patį. Tuštybės sūpuoklės nusveria pasirinkimus, priklausomai nuo politiko vietos – opozicijoje ar valdančiojoje daugumoje“, – kalbėjo G. Nausėda.

 

Kalbėjo ir apie sustabdytą išgėrusį teisėją

Šalies vadovas taip pat dėstė, kad kertinis rūpestis šiuo metu yra atkurti teisėjo profesijos prestižą, o į teismus pritraukti geriausius teisės žinovus Lietuvoje. Visgi, anot prezidento, tenka konstatuoti, kad teismų sistemos atsinaujinimo neskuba inicijuoti pati teismų savivalda.

 

„Iki šiol nenustatyta, kaip apskaičiuoti teisėjo darbo krūvį, be to, net trečdalis apylinkių teisėjų nesispecializuoja nagrinėdami bylas. O sudėtingų, rezonansinių bylų, pagal kurias visuomenė sprendžia apie teismų veiklos efektyvumą, nagrinėjimas tęsiasi metų metus. <…>

 

Deja, jokiais įstatymais nesustabdysi teisėjo, kuris nesibodi savo mantijos apšlakstyti alkoholiu. Yra tik vienas kelias – principingai įvertinti tokių teisėjų etiką, nes jokių lengvinančių aplinkybių tokiais atvejais tiesiog negali būti“, – aiškino prezidentas.

 

Jis taip pat kalbėjo, kad buvo matoma beprasmiškai užsitęsusi Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija, tai sudavė rimtą smūgį vienai svarbiausių valstybės institucijų. Be to, jis teigė didelius lūkesčius siejantis su naująja generaline prokurore, kuriai teks kurti „ateities prokuratūrą“.

 

Ragino nebijoti žmonių

G. Nausėda tikino, kad nacionalinio saugumo rizikos egzistuoja ne tik už Lietuvos sienų, bet ir šalies viduje.

 

„Ten, kur vis dar veši piliečių nusivylimas, galimybių lengvai randa ir jas išnaudoja priešiškos išorės jėgos, įveliančios mus į dezinformacijos ir propagandos voratinklį. Cinizmas, arogancija, pretenzijos į tiesos monopolį – visa tai gimdo piliečių nepasitikėjimą demokratine politine sistema“, – pažymėjo prezidentas.

 

Šalies vadovas ragino politikus atsigręžti į tautą ir išgirsti ją.

 

„Šiandien kviečiu visus politikus atsigręžti į tautą ir išgirsti, kas jai rūpi ir skauda. Tai bus sunku padaryti, skirstant Lietuvos žmones į „savus“ ir „svetimus“, „progresyviuosius“ ir „kaimietukus“. Kalbėdamiesi, o ne keiksnodami ir grūmodami, žengtume platų žingsnį į stiprią, gebančią keistis pilietinę visuomenę.

 

Dar nesubrendome kaip demokratinė valstybė, jeigu politikai žvelgia į piliečius kaip į statistinius vienetus, kurių balsas reikalingas kartą per kelerius metus rinkimuose. Nuo kada pradėjome bijoti mūsų žmonių? Ar bijojome jų balso Sąjūdžio laikais?“ – kalbėjo G. Nausėda.

 

Anot jo, jei menkinami šalies piliečiai, vadinasi, valstybė dar nėra brandi demokratija.

 

„Dar nesame brandi demokratija, jeigu puolame menkinti savo piliečius, turinčius kitokią nuomonę, nei patys save pasodinę į sostą ir viešojoje erdvėje įsitvirtinę Tiesos ministerijos atstovai. Bet mes galime tapti tikrai demokratine visuomene“, – kalbėjo šalies vadovas.

 

Jis ragino imtis kelių žingsnių. Visų pirma – sudaryti Lietuvos piliečiams realias sąlygas pareikšti savo nuomonę esminiais valstybės gyvenimo klausimais referendume.

 

„Tam turėtume pailginti parašų, reikalingų referendumui surengti, rinkimo laikotarpį, suteikti teisę žmonėms pasirašyti ir elektroniniu būdu. Nedovanotina, kad iki šiol nėra priimtas konstitucinis Referendumo įstatymas, o tai reiškia, kad nuo liepos 1-os dienos Lietuvos piliečiai neteks Lietuvos Respublikos Konstitucijos jiems suteiktos galios“, – sakė G. Nausėda.

 

Kaip kitus svarbius darbus prezidentas įvardijo užtikrinimą, kad Lietuvos žmonės ir toliau galėtų tiesiogiai rinkti merus, jaunimui suteikiamą galimybę kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių metų amžiaus.

 

Kalbėdamas apie šiuos žingsnius G. Nausėda dar kartą pabrėžė esantis už partnerystės įteisinimą, tačiau nepažeidžiant Konstitucijos.

 

„Pastarieji du žingsniai reikalauja Konstitucijos pataisų, o tai reiškia – bendro partijų sutarimo.

 

Tokio sutarimo pasigedau diskusijose dėl vienos lyties asmenų partnerystės įteisinimo. Kol kas oponuojančios pusės nesiekia kompromiso, veikiau atvirkščiai, dar labiau gilina takoskyrą ir kaitina ginčą. Pasakysiu trumpai – esu už teisinį tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo sureguliavimą, tačiau nepažeidžiant ir neišplaunant Konstitucijos 38 straipsnio.

 

Ar įmanomas sutarimas? Žinoma, taip, jeigu jo nuoširdžiai ieškoma“, – kalbėjo prezidentas.

 

Prisiminė Minske nutupdytą lėktuvą, ragino stabdyti Rusijos ekspansiją

Prezidentas, pranešime kalbėdamas apie užsienio politiką, pabrėžė, kad Lietuvos vieningumas leis įgyti daugiau svertų užsienyje.

 

G. Nausėda pažymėjo, kad nuo Lietuvos gebėjimo atsispirti Rytų kaimynų spaudimui iš dalies priklauso ir viso demokratiško Vakarų pasaulio atsparumas. Savo metiniame pranešime šalies vadovas prisiminė ir Aliaksandro Lukašenkos režimo Minske priverstinai nutupdytą orlaivį.

 

„Nebus per skambiai pasakyta – nuo mūsų gebėjimo atsispirti Rytų kaimynų spaudimui bent iš dalies priklauso viso demokratiško Vakarų pasaulio atsparumas. Už Lietuvos rytinių sienų – nestabili erdvė, kur paminamos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvo pasaulio taisyklės, kur veiksmo filmų prisižiūrėję diktatoriai įsijaučia į teroristų vaidmenį ir grobia keleivinius lėktuvus. Kur sienų ir branduolinis saugumas tampa šantažo įrankiu“, – kalbėjo prezidentas.

 

G. Nausėda tikino, kad Lietuva turi stiprinti savo energetinę nepriklausomybę. Jis priminė, kad pasiūlė ankstinti tinklų sinchronizacijos su Vakarais projekto pabaigimą.

 

„Turime jau 2023 metais atlikti izoliuoto Baltijos šalių elektros energetikos sistemų darbo bandymą“, – pažymėjo prezidentas.

 

Anot jo, Lietuvai palankios Europos Vadovų Tarybos išvados sudarė prielaidas Europos Sąjungos mastu stabdyti nesaugių trečiųjų šalių elektrinių, taigi ir Astravo atominės energijos importą. G. Nausėda ragino nepamiršti rinkimų pažadų dėl minėtos jėgainės veiklos stabdymo.

 

„Vis dėlto svarbiausia, kad patys neužsnūstume. Rinkimų pažadai galėjo išsitrinti atmintyje, pritilo antiastravinio sąjūdžio būgnai, tad primenu, kad Astravo elektra vis dar gali patekti į Lietuvą. Kviečiu Vyriausybę nenuleisti rankų ir kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl bendros Baltijos šalių elektros energijos prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos“, – sakė G. Nausėda.

 

Pasak prezidento, Lietuva būtų kur kas saugesnė, jei kaimynystėje būtų daugiau stabilių demokratinių valstybių, tačiau, pasak G. Nausėdos, demokratija negali būti primesta ar importuota – visuomenė turi pareikšti savo teisę į ją. Jis ragino Lietuvą kartu su kaimynais stabdyti Rusijos ekspansiją, padėti nuo režimo kenčiantiems Baltarusijos žmonėms.

 

„Remdamasi augančia karine galia, Rusija toliau šiurkščiai pažeidinėja tarptautinę teisę Kryme, Rytų Ukrainoje ir Sakartvele, taip pat vis labiau kontroliuoja Baltarusiją. Todėl šiandien svarbiausias mūsų uždavinys — drauge su sąjungininkais stabdyti Rusijos ekspansiją ir išvengti dar didesnės regiono destabilizacijos.

 

Turime siekti, kad mūsų kaimynai įgytų galimybę laisvai ir demokratiškai apsispręsti dėl savo gyvenimo. Mūsų teikiamas prieglobstis Baltarusijos žmonėms, parama pilietinei visuomenei, garsus Lietuvos balsas, primenantis Europai, kas vyksta šalia jos sienų, – mažiausia, ką mes galime ir privalome padaryti kaimynų labui“, – ragino šalies vadovas.

 

„Tai nebus paprasta, nes diktatoriški režimai jaučiasi nebaudžiami. Todėl itin svarbu Baltijos šalyse skirti ypatingą dėmesį atgrasymui, stiprinti NATO priešakines pajėgas ir oro policijos misiją, rengti konkrečius gynybos planus“, – pridūrė prezidentas.

 

G. Nausėda tikino, kad būtina užtikrinti aktyvesnį JAV įsitraukimą į mūsų regiono saugumą. Jo teigimu, Lietuva privalo siekti, kad šalyje nuolat būtų rotacinės JAV pajėgos. Kartu jis paragino nepamiršti įsipareigojimo iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto didinti finansavimą gynybai, stiprinti karinius pajėgumus.

 

Prezidentas akcentavo, kad vienas svarbiausių Lietuvos uždavinių – išlaikyti ES dėmesį Rytų partnerystei. G. Nausėdos manymu, per pastaruosius dvejus metus Lietuvai pavyko atgaivinti strateginę partnerystę su Lenkija.

 

„Lietuva yra aktyvi regiono politikos dalyvė. Su Lenkija ir Ukraina mezgame partnerystę vadinamojo Liublino trikampio formatu. Tikiu, išauš diena, kai jame dalyvaus ir laisvos Baltarusijos atstovas. Visa Baltijos šalių šeima jaučia artimą giminystę su Šiaurės Europos valstybėmis. Tai lemia ne tik Skandinavijos šalių parama mūsų nepriklausomybės atkūrimui, bet ir sėkmingas tenykštis gerovės valstybės modelis, artimas požiūris į regiono saugumo problemas, iš ten mus pasiekiančios investicijos“, – kalbėjo G. Nausėda.

 

Išaugome „pigios darbo jėgos“ marškinėlius

Prezidentas, kalbėdamas apie ES finansus, teigė, kad Lietuvai svarbiausia tinkamai išnaudoti iš ES fondų atkeliaujančias lėšas.

 

„Išryškinti Lietuvos privalumus konkurencingoje tarptautinėje rinkoje galime tik sukūrę tvarią ir inovatyvią ekonomiką. Galime tai padaryti, nes Lietuva visada garsėjo kaip kūrybingų, darbščių ir atkaklių žmonių kraštas. Mes akivaizdžiai išaugome pigios darbo jėgos marškinėlius“, – kalbėjo G. Nausėda.

 

Prezidentas tikino, kad trys švietimo reformų dešimtmečiai padarė didelę žalą jaunimui, tad šioje srityje reikalingi pokyčiai. Jis sveikino politikų pastangas pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo.

 

„Privalome ir toliau artėti prie visuotinio ikimokyklinio ugdymo, nes tai yra viena efektyviausių priemonių mažinti mokinių pažangumo skirtumams ir atskirčiai ateityje“, – tvirtino G. Nausėda.

 

Anot jo, svarbiu gerovės valstybės impulsu taps įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas Lietuvos mokyklose iki 2024 metų. Tai reiškia, pasak prezidento, kad daugybė vaikų su negalia nebebus diskriminuojami. G. Nausėda akcentavo ir inovacijų svarbą švietime.

 

„Pirma, būtina nuosekliai didinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą bent iki 2 proc. BVP. Antra, mūsų valstybės institucijose turime sukurti pareigūnų, atsakingų už inovacijas, tinklą, per kurį galėtume efektyviau koordinuoti inovacijų politiką. Trečia, remdamiesi mokslo tyrimų baze bei fundamentaliais tyrimais turėtume aktyviau dalyvauti tarptautinėse mokslo struktūrose“, – idėjas vardijo G. Nausėda.

 

Anot jo, Lietuvos švietimo sistemos Achilo kulnas – pernelyg menka aukštųjų mokyklų ir verslo sąveika.

 

„Susidaro įspūdis, kad verslininkams kartais pristinga tikėjimo, o mokslininkams – pasitikėjimo savo jėgomis. Visi drauge esame pajėgūs šią ydingą grandinę nutraukti“, – tvirtino G. Nausėda.

 

Siūlė daugiau dėmesio skirti žaliosioms iniciatyvoms

Prezidentas savo metiniame pranešime skyrė dėmesio ir žaliajai politikai. Jis priminė, kad neseniai buvo paskelbta Žalios Lietuvos deklaracija.

 

„Džiaugiuosi matydamas, kad mūsų Tėvynėje vis daugiau žmonių nuoširdžiai rūpi gyvenamoji aplinka. Pamažu vaduojamės iš vartotojiškos visuomenės gniaužtų, o tvarumas ir judumas tampa gyvensenos įpročiu“, – kalbėjo šalies vadovas.

 

Anot jo, Europos Sąjungos Žaliojo kurso nuostatas atspindi ir Vyriausybės programa.

 

Tačiau to nepakanka – skirstydami europinę paramą privalome daugiau dėmesio skirti žaliosios infrastruktūros kūrimui regionuose. Viena iš kertinių priemonių 2030-ųjų ir 2050-ųjų metų klimato kaitos tikslams pasiekti – ambicinga atsinaujinančios energetikos plėtra“, – tikino G. Nausėda.

 

Jis priminė Seimui pateikęs Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimus, kurie numato privalomą aplinkosauginį priimamų teisės aktų vertinimą, Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtinti žaliąją kryptį.

 

Kritika valdantiesiems dėl viešųjų pirkimų, rinkimų sistemos reformos

G. Nausėda taip pat akcentavo, kad viena įsisenėjusių valdžios „skolų“ yra stiprinti Lietuvos savivaldą.

 

„Pernelyg ilgai laikėme ją podukros vietoje tiek savo dėmesiu, tiek finansiniais ištekliais. Galiausiai supratome, kad, būdama arčiausiai žmonių, ji gali geriausiai atliepti jų poreikius.

 

Todėl primenu partijų lyderiams mano kvietimu pernai Regionų forume pasirašytą politinių partijų susitarimą dėl savivaldos savarankiškumo stiprinimo. Nepraleiskime progų patvirtinti šį susitarimą realiais darbais“, – metiniame pranešime sakė prezidentas.

 

G. Nausėda bedė pirštu į neatsakingus valstybės valdymo principus, kurių esą vis pasitaiko. Prezidentas kritikavo dabartinius valdančiuosius dėl esą per menko ryžto vykdyti viešųjų pirkimų sistemos reformą.

 

„Valstybę ir visuomenę bandoma skaldyti ir skandinti beprasmiuose politinės galios žaidimuose, kurie nedera su atsakingo valdymo principais.

 

Apgailestaudamas turiu priminti ir tai, kad vakarykštė opozicija, anksčiau garsiai palaikiusi kvietimą vykdyti ambicingą viešųjų pirkimų sistemos reformą, šiandien jau kiek galėdama mėgina pakeisti reformos esmę. Toks neatsakingas požiūris mums visiems kainuoja ne tik šimtus milijonų eurų kasmet, bet ir pasitikėjimą valstybės institucijomis. Ar ne per daug turime sočiai besipeninčių viešųjų pirkimų dalyvių, kurie šiukštu nieko nenorėtų keisti?“ – kalbėjo šalies vadovas.

 

Prezidento teigimu, negalima toliau atidėlioti ir pokyčių, kurie sumažintų mokestinių išlygų skaičių ir padidintų biudžeto įplaukas.

 

„Mokesčių srityje nuo seno egzistuoja lygesni už lygius. Dideles pajamas iš kapitalo gaunantieji vis dar moka mažesnius mokesčius nei kur kas mažiau uždirbantys samdomi darbuotojai. Suprantu, kad daug jėgų atiduodame kovodami su pandemijos padariniais, tačiau negalime visą laiką dangstyti virusu savo politinės valios stokos“, – dėstė G. Nausėda.

 

„Patirtis rodo, kad švietimo, sveikatos, mokesčių, kultūros, kitoms valstybei svarbioms reformoms tinkamas politikų darbotvarkės langas yra gana siauras. Ir jis jau pradeda užsiverti švaistant laiką ginčams dėl rinkimų tvarkos ar alkoholio pardavimo pailginimo 5 valandomis per savaitę. Po metų, kai iš šios tribūnos skaitysiu kitą metinį pranešimą, tas langas jau bus beveik užsivėręs, o daugelis Jūsų gyvens artėjančių rinkimų nuotaikomis“, – kritikos valdantiesiems negailėjo prezidentas.

 

G. Nausėda tikino esantis pasirengęs remti Seimo, Vyriausybės iniciatyvas, tačiau kartu pabrėžė, kad nėra laiko skirstytis į labiau ar mažiau mylinčius Tėvynę.

 

„Nemanau, kad turime laiko ir prabangos skirstytis į Tėvynę mylinčius labiau ar mažiau. Nė vienas mūsų neturime Tėvynės meilės monopolio. Tad prisiminkime savo pareigą ir konstitucinę priesaiką – tarnauti Lietuvai ir jos žmonių gerovei“, – kalbėjo prezidentas.

 

G. Nausėda metinio pranešimo pabaigoje ragino pasikliauti vis stiprėjančias pilietine visuomene Lietuvoje.

 

„Mes galime ir privalome pasikliauti stiprėjančia, aktyvia ir reiklia pilietine visuomene. Kuri nori ne tik klausyti, bet ir kalbėti. Diskutuoti, ieškoti, lemti sprendimus ir kurti geresnę ateitį.

 

Mūsų žmonės turi teisę reikalauti išrinktų politikų atsakomybės ir bendromis jėgomis kurti stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią – mūsų visų – Gerovės Lietuvą“, – metinį pranešimą baigė G. Nausėda.