Atveriami Istorijų namai: mumijos ir sarkofagai, klastotės ir miros kvapas

lrt.lt 2021 05 07

Kalbant apie parodų temas, mumijos ir sarkofagai, ko gero, pagal populiarumą užimtų trečią vietą po dinozaurų ir kūno anomalijų. O jei apsibrėžtume plačiau, be abejonės, į trejetuką dar spraustųsi Vincentas van Goghas su Salvadoru Dali ir Frida Kahlo. Ar ne dėl šios priežasties – didesnio dėmesio – Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) 11-ojo padalinio, Istorijų namų, atidarymui pasirinkta paroda „Ką slepia sarkofagas?“. 

Istorijų namai. Paroda „Ką slepia sarkofagas?“

lrt.lt

Į šiuodu ir kitus klausimus per tiesioginę transliaciją atsako LNM vadovė Rūta Kačkutė.

 

Istorijų namuose taip pat atidaroma išskirtinė Vyriausybės premijos laureato fotomenininko Arūno Baltėno paroda „Darbai ir gyvenimai“. Autorius ją taip pat pristato tiesiogiai LRT.lt skaitytojams.

 

„Parodoje – trys temos. Pirmoji tema – apie Lietuvoje dirbančius profesionalus jų darbo aplinkoje, antra dalis – apie įvairius žmones, turinčius stiprų pomėgį, trečioji dalis – apie išeivius“, – atskleidė A. Baltėnas. Pastaruoju metu autorius nori perteikti šiandienos portretą ateičiai. Tarp pomėgių – keliautojai, tatuiruočių entuziastai, šokio mėgėjai...

 

Istorijų namai sostinėje, T. Kosciuškos g. 3, šiandien atveriami visuomenės dėmesiui. Carinės Rusijos laikais šiame pastate buvo kareivinės, sovietmečiu – mokykla internatas. Per 10 metų erdvės buvo sutvarkytos iš pagrindų – dabar tai moderniausias LNM padalinys, jo interjeras specialiai pritaikytas muziejui.

 

Paroda „Ką slepia sarkofagai?“ atskleidžia, kaip per beveik 200 metų Lietuvoje kito senovės Egipto tyrimų samprata ir jų rezultatai: nuo kolekcionavimo idėjos 19 amžiuje, pirmųjų mokslinių ekspedicijų 20 amžiuje iki dabar, kai tūkstančių metų senumo paslaptys išaiškinamos šiuolaikinėmis technologijomis. Parodoje pirmą kartą eksponuojamos visos Lietuvoje saugomos mumijos.

 

Lankytojai pirmiausia susipažįsta su eksponatais, tada sužino apie Mykolo Tiškevičiaus, Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės tyrinėjimus ir 21 amžiuje taikomus tyrimų metodus.

 

„Siūlau drąsiai liesti tam parengtus eksponatus – suvokti, ką reiškia miros kvapas, kaip atpažinti klastotes, kaip išvyniojama mumija. Tai – patyriminė dalis. Paroda skirta neprofesionalams, taip pat jaunimui ir vaikams“, – pasakojo R. Kačkutė.

 

Istorijų muziejuje – penkios patalpos. Lietuvoje saugoma septynių mumijų kolekcija ir visas jas galime pamatyti parodoje. Vienas eksponatų – mumija ir sarkofagas iš skirtingų laikotarpių, tad sukomplektuota vėliau. „Mes pasakojame ir tokias intriguojančias istorijas“, – pripažįsta R. Kačkutė. 19 a. viduryje Mykolas Tiškevičius kaupė Egipto artefaktus. M. Rudzinskaitė-Arcimavičienė – jau tikra egiptologė.

 

„Mumifikuoti buvo ne tik žmonės. Buvo mumifikuotas ir mažas krokodiliukas“, – teigė R. Kačkutė. Ekspozicijoje pasakojama ir kaip egiptiečiai ruošėsi pomirtiniam gyvenimui: „Skarabėjai buvo įvyniojami į patalus, kad jie būtų kaip vergai pomirtiniame gyvenime“, – dar viena įdomybe pasidalija R. Kačkutė.

 

Visai neseniai rentgeno tyrimai atskleidė dvi paslaptis: tariamai vaikų mumijos paaiškėjo esančios klastotės – viena mumija buvo tuščia, o į kitą įvyniotas suaugusio žmogaus rankos kaulas.

 

19 amžiuje dar buvo lengva išvežti Egipto vertybes. O M. Rudzinskaitė-Arcimavičienė kolekciją rinko tarpukario Lietuvoje, vertybes saugojo savo kambaryje. Ekspozicijoje besilankantys vaikai gali judindami 3D figūrėles išgirsti pasakojimus apie Egipto mitologiją ir pan. Pastaruoju metu moksliniai metodai leidžia daug sužinoti be intervencinių metodų – neišvyniojus mumijų.

 

Paroda veiks 11 mėnesių, Istorijų namuose neplanuojama rengti trumpalaikių parodų, trumpiausios parodos vyks pusę metų. Parodos suplanuotos jau trejiems metams. Planuojama derinti istorines temas ir dabartinės kartos refleksiją apie šiandieną.

 

Istorijų namuose bus įrengta darbo vietų mokslininkams, rengiamos tarptautinės parodos. Cokoliniame aukšte bus atviros lankytojams saugyklos.