Landsbergis apie Sausio 13-osios bylą: Rusijai kišantis į procesą, kaltinamųjų ratas turėtų būti išplėstas

lrt.lt 2021 03 31

Kaltinamųjų sąrašas Sausio 13-osios byloje galėtų ir turėtų būti plečiamas, sako Vytautas Landsbergis, komentuodamas prie bylos nagrinėjimo sugrįžusio Lietuvos apeliacinio teismo trečiadienį paskelbtus sprendimus. Pasak buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, pagrindo tam atsiranda dėl Rusijos kišimosi į teismo procesą.

Vytautas Landsbergis

lrt.lt

Lietuvos apeliacinis teismas teismas trečiadienį nusprendė iš dalies patenkinti dalį skundų dėl ankstesnio teismo sprendimo ir pakeisti bausmes Sausio 13-osios byloje nuteistiems Jurijui Meliui ir Genadijui Ivanovui bei dar 14-ai nuteistųjų, taip pat patenkintas beveik 11 mln. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei.

 

G. Ivanovui paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams, J. Meliui skirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę teismas padidino trimis metais ir skyrė jam subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, skelbia agentūra BNS. Iš viso Apeliacinis teismas pakeitė bausmes 16 iš 67 byloje nuteistų asmenų.

 

Kalbėdamas LRT RADIJUI V. Landsbergis atkreipė dėmesį į Rusijos teisėsaugos įsitraukimą, kuri dar 2018 m. iškėlė bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą.

 

„Įdomu, ar yra svarstoma tik anksčiau svarstytų kaltinamųjų atsakomybė, ar nėra matymo, kad turėtų būti išplėstas kaltinamųjų ratas. Nes yra labai svarbi atsiradusi nauja aplinkybė, o būtent – Rusijos federacijos viršūnių kišimasis į kitos valstybės suverenų teismą, kišimasis su grąsinimu, gąsdinimu, netgi jau imtasi priemonių gąsdinti teisėjus, kurie dalyvauja šioje byloje. Juos gąsdina konkretūs asmenys Maskvoje. Tie asmenys, kurie įsirašė į bylos įtariamųjų skaičių, nes stengiasi paveikti bylą kaltinamųjų, dabar galima sakyti – nusikaltėlių, naudai, patys stoja į nusikaltėlių pusę. Tai yra Rusijos federacijos pareigūnai, aukštų rangų ir žinomų pavardžių“, – komentavo V. Landsbergis.

 

Praėjusių metų gruodį kaltinimai Rusijoje pateikti Vilniaus apygardos teismo teisėjams Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei, Artūrui Šumskui ir Ainorai Kornelijai Macevičienei. Pastarieji du teisėjai jau nebedirba, yra sulaukę pensinio amžiaus.

 

V. Landsbergio manymu, atsakomybės dėl Rusijos veiksmų klausimas galėtų būti keliamas ir tarptautiniu mastu.

 

„Jeigu tie grasinimai, paskelbti pasaulyje, turi autorius, tai kada Lietuvos teismas iškels šį klausimą ir savo lygmenyje, ir tarptautiniuose teismuose? Byla negali būti, kaip skelbiama, užbaigta, nes Rusijos federacijos įtariamieji praplėtė savo ratą ir rangą“, – kalbėjo pašnekovas.

 

„Kaltinamųjų suole turi sėdėti tie Rusijos federacijos asmenys, kurie savo vardu paskelbė šį gąsdinimą ir spaudimą“, – pridūrė jis.

 

Teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas trečiadienį publikuotame interviu BNS pareiškė, kad Europos Sąjunga gins Sausio 13-osios bylą nagrinėjusius Lietuvos teisėjus nuo Rusijos persekiojimo. Maskvos sprendimą iškelti bylas Lietuvos teisėjams Europos Komisijos narys vadina politiškai motyvuoti kerštu ir patikino, kad teisėjai gali jaustis saugūs Europos Sąjungoje.

 

„Mes turime palaikymą žodžiu, ar mes turėsime to lygmens bylą, iškeltą dabartiniams Rusijos pareigūnams, kurie atsistojo į vieną gretą ir turėtų sėsti į kaltinamųjų suolą greta su Meliu ir kitais? – į pasisakymą reagavo V. Landsbergis. – Kaip traktuotina pati Rusijos federacija, kaip tarptautinių organizacijų, taip pat ir teisinių, narė?“.

 

E. Dobrovolska: Lietuva imsis visų priemonių, kad apsaugotų Sausio 13-osios byloje dalyvavusius teisėjus ir prokurorus

Lietuva imsis visų priemonių, kad apsaugotų Sausio 13-osios byloje dalyvavusius teisėjus ir prokurorus nuo galimo Rusijos persekiojimo, sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

 

„Lietuva imsis visų priemonių, kad apsaugotų savo teisėjus ir prokurorus nuo galimo politiškai motyvuoto Rusijos persekiojimo, ir netoleruos užsienio valstybės sprendimų, jeigu šie prieštaraus teisingumo bei demokratinės teisinės valstybės principams. Visos Bendrijos pareiga yra ieškoti veiksmingų sprendimų saugant ES piliečius nuo neteisėto asmens sulaikymo ir galimos ekstradicijos veiksmų“, – Eltai teigė teisingumo ministrė E. Dobrovolska.

 

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.