Vyriausybė pristatė visai kadencijai suplanuotus pokyčius

delfi.lt 2021 03 03

Vyriausybė skelbia visų ketverių kadencijos metų darbo plano projektą – Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą.
Ingrida Šimonytė

delfi.lt

„Žaliasis kursas, skaitmenizacija ir švietimas – trys pagrindiniai Vyriausybės prioritetai. Pirmasis susijęs su klimatui neutralios ekonomikos atsiradimu, pokyčiais žemės ūkyje, transporto srityje. Skaitmeninėje darbotvarkėje keliame sau tikslą atverti kuo daugiau duomenų ir kuo daugiau sprendimų priimti jais remiantis, nustoti tobulinti skirtingų institucijų kuriamas elektronines sistemas, o suderinti jas taip, kad teiktų naudą verslui ir valstybei.

 

Na ir, žinoma, ilgalaikiškiausias darbas – sutartis tarp politinių partijų dėl švietimo ateities. Švietimo reformos Vyriausybė per savo kadenciją nespės įgyvendinti, tad tikslas yra susitarti, kad atėjus naujai valdžiai reforma būtų tęsiama, o ne kuriama iš naujo“, – Vyriausybės pranešime spaudai cituojama premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą sudaro Vyriausybės lygio jos programą įgyvendinantys veiksmai ir svarbiausieji tarpinstitucinio koordinavimo reikalaujantys darbai.

 

Kiekvienam Vyriausybės programos prioritetui įgyvendinti yra numatyti ministrų strateginę darbotvarkę realizuojantys darbai. Į Vyriausybės darbo planą neįtraukti, bet Vyriausybės programiniams įsipareigojimams svarbūs darbai bus įgyvendinti institucinio (ministerijų) lygio veiksmais, kuriuos ministrai įtrauks į ministerijų strateginius veiklos planus.

 

Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą numatyta svarstyti ir tvirtinti Vyriausybės posėdyje kovo 10 dieną.

 

I Misija – Vienodos starto pozicijos visiems Lietuvos žmonėms

Plane nurodoma, kad socialinę riziką patiriančiose šeimose gyvenančių vaikų nuo 3 metų iki privalomo ugdymo amžiaus, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose, skaičius nuo 75 (2020–2021 m.) pasieks ne mažiau kaip 1500 kadencijos pabaigoje.

 

Visos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidos, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP) (proc.) pasieks 1,5, dabar – 0,99 (2019 m.).

 

Valdžios sektoriaus išlaidos MTEP, palyginti su BVP (proc.) pasieks 0,75, dabar – 0,3 (2018 m.).

 

Mokinių, kartu su profesija siekiančių įgyti ir vidurinį išsilavinimą (ISCED 3), dalis kadencijos pabaigoje turėtų pasiekti 35 procentus, 2018 metų duomenimis šis skaičius siekia 26,8 procentus.

 

Aukštųjų mokyklų absolventų, įsidarbinusių eiti atitinkamos kvalifikacijos reikalingas pareigas per 12 mėnesių po studijų baigimo, dalis nuo visų dirbančių ir netęsiančių mokslų absolventų 2024 metais turėtų pasiekti 71,3 procentus, 2019 metais tai buvo 67,3 procento.

Įsidarbinusių 20–34 metų asmenų, prieš 1–3 metus gavusių profesinio mokymo diplomą kartu su viduriniu išsilavinimu arba po to, kai įgijo vidurinį išsilavinimą, dalis turėtų pasiekti 80 procentų, 2019 metų duomenimis šis rodiklis buvo 67,3 procento.

II Misija (Prioritetas): Asmenybės ir visuomenės gyvenimo kokybę keičianti kultūra

Bus siekiama, kad gyventojų, kurie patys aktyviai dalyvauja kultūrinėse veiklose, dalis augs iki 47,9 procento, dabar šis rodiklis siekia 45,4 procento.

 

Žadama, kad gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėn. vartojo bent 4 kultūros produktus / naudojosi kultūros paslaugomis gyvai, dalis taip pat augs iki 53,6 procentų, dabar – 52 procentai.

III Misija (Prioritetas) – Socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių įgalinimas

Vienišų pensinio amžiaus asmenų papildomos pensijos dalis, palyginti su vidutine senatvės pensija turėtų didėti 11 procentų.

 

Žadama, kad kris ir skurdo rizikos lygis iki 17 procentų 2024 metais, dabar šis rodiklis yra 20,6 procento.

 

Tikimasi padidinti ir gyventojų (15–64 m.) užimtumą iki 73 procentų 2024 metais, dabar šis skaičius yra 71,6 procentų.

 

Neįgaliųjų, pasinaudojusių socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti, dalis, palyginti su visais neįgaliaisiais turėtų augti iki 37 procentų, dabar šis rodiklis 33 procentai.

IV Misija (Prioritetas) – Ilgas ir visavertis sveiko žmogaus gyvenimas

Per šią Vyriausybės kadenciją tikimasi, kad vidutinė tikėtina būsimo gyvenimo trukmė turėtų augti iki 77 metų, 2019 metų duomenimis šis skaičius buvo 76,4.

 

Taip pat žadama mažinti skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės iki 8 metų, 2019 metais šis rodiklis siekė 9,5.

 

Tikėtina sveiko vyrų gyvenimo trukmė turėtų augti iki 60,5 metų, 2018 metų duomenimis šis skaičius – 56,3.

 

Tikėtina sveiko moterų gyvenimo trukmė turėtų augti iki 63,8, 2018 metų duomenimis šis skaičius – 59,1.

 

Žadama, kad augs ir suaugusiųjų, kurie vertina savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą, dalis iki 64 procentų 2024 metais. 2018 metais šis skaičius siekia 58 procentus.

 

V Misija (Prioritetas): Aukštos pridėtinės vertės ekonomika

Vyriausybė numato, kad Lietuvos vieta pagal Pasaulinį inovacijų indeksą „Global Innovation Index“ iki 2024 metų pakils iki 35 pozicijos, 2020 metais pasiekta 40 vieta.

 

Lietuvos darbo našumas per dirbtą valandą pagal perkamosios galios standartą palyginti su ES vidurkiu turėtų pasiekti 76 procentus kadencijos pabaigoje. 2019 metų paskaičiavimais tai siekė 67 procentus.

 

Aukštos technologinės vertės produkcijos dalis nuo visos Lietuvos apdirbamosios gamybos produkcijos turėtų pasiekti 7 procentus. Dabar šis skaičius siekia 4,6 procento.

VI Misija (Prioritetas): Lietuvos žaliasis kursas

Anot Vyriausybės, iki 2024 metų turėtų augti Lietuvos miškingumas iki 35 procentų, dabar jis siekia 33,7 procento.

 

Lietuvos saugomų teritorijų ploto dalis, palyginti su visu Lietuvos plotu taip pat turėtų augti iki 20 procentų. Paskutiniais skaičiavimais šis rodiklis siekia 17,69 procento.

 

Griežtai saugomų teritorijų ploto dalis, palyginti su visu saugomų teritorijų plotu irgi turėtų didėti iki 40 procentų, dabar šis rodiklis siekia 30,39.

 

Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio pokytis ES apyvartinių taršos leidimų sistemoje (ATLPS) nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2019 m. turėtų būti –8,8.

 

Nurodoma, kad Lietuvos miškingumas turėtų būti ne mažesnis nei ES vidurkis.

VII Misija (Prioritetas) – Darni Lietuvos regionų plėtra

Vidutinis BVP vienam gyventojui nuokrypis regionuose, palyginti su šalies BVP vienam gyventojui (to meto kainomis) turėtų pasiekti 25,4, dabar šis rodiklis siekia 29,77.

 

Regionų, kuriuose vidutinis bruto darbo užmokestis yra didesnis nei 85 proc. vidutinio Vilniaus regiono darbo užmokesčio, turėtų pasiekti 3, dabar jis 2.

 

Lietuvos statistikos departamentas Regionų plėtros planams įgyvendinti tenkanti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslui skiriamų ES fondų dalis turėtų pasiekti 30 procentų, dabar šis rodiklis – 16 procentų.

 

VIII Misija (Prioritetas) – Atkurtas pasitikėjimas teisingumo sistema

Vyriausybė tikisi, kad iki kadencijos pabaigos augs pasitikinčių teismais gyventojų dalis iki 45 procentų, dabar šis rodiklis yra 39 procentai.

 

Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius 100 tūkst. gyventojų turėtų mažėti iki 150, dabar šis skaičius siekia 190.

 

Gyventojų, manančių, kad kyšis padeda spręsti problemas dalis turėtų ženkliai mažėti iki 40 procentų 2024 metais. Dabar šis skaičius siekia 71 procentą.

 

Korupcijos suvokimo indeksas turėtų pasiekti 70, kai dabar jis 60.

 

O priimtų konstitucinių įstatymų skaičius turėtų būti 10, o ne 1 kaip yra dabar.

 

IX Misija (Prioritetas): Visuomenės poreikius atitinkantis viešasis sektorius

Tikimasi, kad modernizuotų e. paslaugų dalis palyginti su visomis e. paslaugomis, turėtų augti iki 80 procentų, dabar šis skaičius 39,5 procento.

 

Institucijų, teikiančių e. paslaugas, dalis palyginti su visomis institucijomis, taip pat turėtų augti iki 75 procentų, dabar šis skaičius siekia 55,3 procento.

 

Turėtų būti pagerinta ir Lietuvos vieta duomenų atvėrimo brandos reitinge. Žadama pasiekti 8 poziciją, dabar Lietuva yra 11.

 

Vadovavimo gebėjimų indeksas turėtų taip pat augti iki 68, dabar – 64.

 

Tikimasi padidinti ir visuomenės pasitikėjimą Vyriausybe iki 35 procentų. Paskutiniais paskaičiavimais šis rodiklis siekia 28 procentus.

 

X Misija (Prioritetas): Atsakinga finansų politika

Vidutinės trukmės biudžeto valdysenos indeksas turėtų pasiekti 0,8 balo. 2018 metais šis indeksas buvo 0,73.

 

Strateginio pajėgumo indeksas taip pat turėtų paaugti iki 8 balų, paskutiniais duomenimis jis siekė 7.

 

Mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), kurioms aktualiausia problema yra finansavimo prieinamumas, dalis turėtų mažėti iki 8 procentų, dabar jis 13 procentų.

 

XI Misija (Prioritetas) – Stipri ir saugi Lietuva

Vyriausybė planuoja, kad keisis Lietuvos įvertinimas balais Kibernetinio saugumo indekse iki 0,88 balo kadencijos pabaigoje.

 

Žadama, kad visuomenės dalis, gebanti atpažinti vykdomas informacines atakas ir klaidinančią informaciją paaugs iki 60 procentų, nuo dabar fiksuojamų 48 procentų.

 

Aktyviajame rezerve esančių žmonių skaičius turėtų taip pat ženkliai padidėti. Planuojama, kad 2024 metais šis skaičius sieks 34 tūkst. dabar šis skaičius siekia 22,1 tūkst.

 

Gyventojų, manančių, kad Lietuva – saugi šalis gyventi dalis turėtų augti iki 80, dabar šis skaičius siekia 75.

 

O valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pasirengusių reaguoti į ekstremaliąsias situacijas dalis irgi turėtų didėti iki 85 procentų, dabar šis skaičius siekia 70 procentų.

XII Misija (Prioritetas) – Stiprėjanti Lietuvos įtaka

Iniciatyvų, skirtų demokratijos stiprinimui Rytų kaimynystėje palaikyti ir Rytų partnerių asociacijai ir integracijai su ES skatinti, skaičius turėtų augti nuo dabar esančių 10 iki 14 Vyriausybės kadencijos pabaigoje.

 

Lietuvos ir Lietuvos atstovų, išrinktų į tarptautinių organizacijų vadovaujančias ar ekspertines pareigas, skaičius turėtų pasiekti 9, 2019 metais šis skaičius buvo 7.

 

Lietuvos vieta koalicinio valentingumo indekse (tarp ES šalių) – Lietuvos dalyvavimo ES valstybių narių koalicijose, priimant Lietuvos interesus atitinkančius sprendimus, veiksmingumas turėtų pasiekti 18, dabar jis yra 19.

 

Politinės iniciatyvos ir aukšto lygmens susitikimai transatlantiniams santykiams stiprinti turėtų būti 5, o ne 4, kaip yra dabar.

 

Užsienio lietuvių, įsitraukusių į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimą dalis turėtų augti iki 55 procentų nuo dabar esančių 40 procentų.

 

O Lietuvos gyventojų, manančių, kad Lietuvos diplomatinė tarnyba labai gerai, gerai atstovauja Lietuvos saugumo interesams, išnaudoja dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo priemones bei NATO teikiamas galimybes dalis taip pat turėtų didėti iki 44 procentų, nuo 2019 metais fiksuotų 40 procentų.