Nausėda stoja į užsipulto kunigo Toliato pusę: Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija

lrt.lt 2021 03 01

Stambulo konvencijos klausimas Lietuvoje toliau audrina Lietuvą. Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienio popietę teigė suprantantis, kad dėl šio klausimo būtinos diskusijos, tačiau priemonės, kurias jis pastebi pastaruoju metu, yra visiškai nepriimtinos.

Gitanas Nausėda

lrt.lt

Šalies vadovas pareiškė stojantis į kunigo Algirdo Toliato, kuris sulaukė užgaulios kritikos po to, kai išsakė Bažnyčios poziciją šiuo jautriu klausimu, pusę.

„Prezidentūra dar 2018-aisiais pateikė Stambulo konvencijos projektą Seimui. Manau, gerai, kad diskutuojame dėl šio dokumento, nes priimti dokumentus be diskusijos nėra geras dalykas. Bet tai, kaip vyksta ši diskusija, mane, kaip Lietuvos pilietį, labai nuvilia. Kunigo A. Toliato užsipuolimas vien todėl, kad jis pareiškė oficialią Bažnyčios poziciją, ir užsipuolimas tokiais metodais ir tokia forma – visiškai nepriimtinas ir rodo, kad kažkas mūsų viešojoje erdvėje per tuos 10–15 pastarųjų metų atsitiko“,– sako šalies vadovas.

 

Šalies vadovo teigimu, viešojoje erdvėje jis pastebi ne konstruktyvias ir argumentuotas diskusijas, o vis labiau įsivyraujančią patyčių kultūrą, kuomet oponentai „maišomi su purvais kartais tiesiog šlykščia forma“.

 

G. Nausėdos tikinimu, patyčių kultūra Lietuvoje turi būti išnaikinta.

 

„O atsitiko labai paprasti dalykai, šiandien Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija. Žmonės, kurie įsivaizduoja galį maišyti su purvais kitaminčius, daryti tą beapeliacine forma ir kartais tiesiog šlykščia forma, ir jie laiko save nebaudžiamais. Su tuo neturime taikstytis, šiandien aš stoju į kunigo Toliato pusę pirmiausia todėl, kad stoju į jo pusę, kaip žmogaus pusę. Kokiai jis atstovauja pozicijai, tai yra išvestinis klausimas, dėl to mes galime diskutuoti, tačiau darykime tai pagarbiai vienas kitam ir patyčių kultūra Lietuvoje vieną kartą po truputį turi būti išnaikinta“, – sakė G. Nausėda.

 

Šalies vadovas pabrėžė, kad būtina priimti teisinio reguliavimo principus vienalyčių santuokų ar partnerystės klausimu, tačiau tai turi būti atlikta nesupriešinant visuomenės, kas pastebima pastaruoju metu.

 

„Manau, kad labai gerai, kad Stambulo konvencija yra svarstoma, ji gali būti priimta arba nepriimta. Labai daug kas priklausys nuo tų įstatymų, kurie numatys Stambulo konvencijos įsigaliojimą. Netrukus mes svarstysime ir daugybę kitų įstatymų, jei jie pasieks Seimo plenarinį posėdį, tokių kaip vienalyčių santuokų arba partnerystės, kitų sprendimų, kurie susiję su šių žmonių poreikiais. Teisinis sureguliavimas dėl vienalyčių santuokų ar partnerystės turi būti, bet jis turi būti taip, kad užtikrintume žmonių teises, kita vertus, kad nepasiektume dar didesnio susipriešinimo visuomenėje, kurį turime šiuo metu“, – apie Stambulo konvencijos įstatymo svarbą kalbėjo prezidentas.

 

Šalies vadovas tiesiogiai neatsakė, ar palaiko visą Stambulo konvencijos ratifikavimo planą, bet pabrėžė, kad tik šio dokumento ratifikavimas jautrių klausimų savaime neišspręs.

 

„Mes neišsprendžiame vien tik ratifikuodami Stambulo konvenciją tokių klausimų. Mes netrukus turėsime prie tų klausimų sugrįžti ir jie gali būti gana rezonansiniai. Smurto klausimu nedviprasmiškai Stambulo konvencija pasisako už tuos dalykus, kurie yra netoleruotini 21 amžiuje ir šia prasme aš tai sveikinu“, – viešėdamas Kaune sakė G. Nausėda.

 

LRT.lt primena, kad vasario pabaigoje Vyskupų Konferencija išreiškė apgailestavimą, kad įrašu apie Stambulo konvenciją ir partnerystės įstatymą socialiniame tinkle pasidalijęs kunigas Algirdas Toliatas susilaukė aršių ir įžeidžiančių reakcijų į pagarbiai išreikštą nuomonę, ir pridūrė, jog dvasiškis nenukrypo nuo pozicijos, kuriai atstovauja Bažnyčia. Stambulo konvencija, Vyskupų Konferencijos generalinio sekretoriaus įsitikinimu, „galbūt keistų mūsų visuomeninę realybę“.

 

Savo ruožtu valdančioji koalicija tikisi, kad jau Seimo pavasario sesijoje pavyks ratifikuoti Stambulo konvenciją. Pastarosiomis dienomis daug diskusijų sukėlė A. Toliato įrašas feisbuke, kuriame jis pasidalijo raginimu pasirašyti dvi peticijas – viena jų kviečia nepritarti konvencijai, kita – partnerystės įstatymui.