Profesorius Sinkevičius apie idėjas keisti rinkimų tvarką: čia pasireiškia ne visuomenės, o partijų interesai

lrt.lt 2021 02 26

Konservatoriai nori naujos Seimo rinkimų tvarkos ir inicijuoja diskusijas dėl visų rinkimų pertvarkos. Kaip gali atrodyti pertvarka ir kodėl apskritai jos reikia? Konservatoriai sako, kad tokiu būdu norima į rinkimus pažvelgti sistemiškai.

Vytautas Sinkevičius

lrt.lt

Apie tai LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo konservatorių frakcijos Seime seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir vienas iš Konstitucijos kūrėjų profesorius Vytautas Sinkevičius.

 

– Pone Vyšniauskai, kodėl apskritai gimė tokia iniciatyva ir kodėl reikia rinkimų sistemos pakeitimų?

A. Vyšniauskas: Pirmiausia inicijuojame rinkimų sistemos peržiūrą, todėl pradedame nuo darbo grupės, o ne einame su kažkokiomis savo iniciatyvomis. Matome, kad Seime kitos frakcijos siūlo daug visokiausių pakeitimų, praktiškai kiekvieną dieną išgirstame, kad vieni siūlo leisti kartelę, keisti partijų finansavimą ar dar kokius pakeitimus daryti. Mes norime pažiūrėti į rinkimus sistemiškai ir turėti platų sutarimą parlamente dėl didesnių, sisteminių dalykų. Nenorime eiti su atskiromis iniciatyvomis, tai yra pagrindinė priežastis.

 

– Kalbate apie visus rinkimus – savivaldos, Seimo, prezidento?

A. Vyšniauskas: Kai pakeičiame kokį nors vieną rinkimų įstatymą, tai neišvengiamai paliečia kitus rinkimus. Pavyzdžiui, pakeičiame ką nors rinkimų komisijų organizavime, iš karto turime keisti visus kitus įstatymus. Čia viena iš problemų, kurią norime koreguoti: yra sena idėja turėti vieną rinkimų kodeksą, kuris apibrėžtų visus rinkimus, nes praktiškai du trečdaliai dalykų yra susiję, yra bendri organizaciniai dalykai. Pavyzdžiui, 2024 metais praktiškai vienu metu turėsime ir prezidento, ir Europos Parlamento, po kelių mėnesių ir Seimo rinkimus, tad yra daug susijusių organizacinių dalykų. Tad į viską bus pažiūrima kartu.

 

– Profesoriau, kodėl apskritai keičiama rinkimų tvarka ir kada tai turi būti daroma?

V. Sinkevičius: Pasiūlymai, kurie dabar nagrinėjami, man labai primena 1991–1992 metus, kai buvo aštriai diskutuojama dėl šitų dalykų. Tuomet išryškėjo dvi pozicijos: viena, kad reikia įvesti proporcinę rinkimų sistemą, kiti – tik mažoritarinę rinkimų sistemą. Buvo nutarta pačioje Konstitucijoje jos neįtvirtinti, padaryti nuorodą, kad nustato Rinkimų įstatymas. Buvo rastas kompromisas, kad pusė Seimo narių renkama pagal proporcinę rinkimų sistemą, pagal politinių partijų sąrašus, o kita dalis – vienmandatėse rinkimų apygardose. Kada reikia keisti rinkimų sistemą? Kai pradeda trukdyti.

 

Kokie argumentai, kad šita rinkimų sistema yra netikusi? Tokių argumentų kol kas nėra ir matau daugiau ne visuomenės interesą sutvarkyti rinkimų sistemą, o politinių partijų interesą, galbūt grupinį interesą, nes kiekviena politinė partija skaičiuoja savo galimybes, kas atsitiktų, jeigu atsitiktų. Matėme bandymą nuleisti kartelę politinėms partijoms, tai turėtume visiškai kitokį Seimą, nors buvo aiškinama, kad tai demokratijos plėtra, labiau atspindi rinkėjų nuomonę, bet interesas buvo labai aiškus – partinis, grupinis interesas.

 

– Pone Vyšniauskai, profesorius sako, kad rinkimų sistema keičiama, kai ji trukdo. Dabartinė sistema jums trukdo?

A. Vyšniauskas: Politinės partijos ganėtinai dažnai pastebi įvairių mažų trukdžių, kurie neleidžia vykdyti sklandžios rinkimų kampanijos, pavyzdžiui, debatų klausimas visada labai angažuojamas ir probleminis. Tokius dalykus įmanoma, partijoms sutarus, išspręsti. Jeigu kalbame apie vienmandates, taip pat matome tam tikrą aštrėjančią problemą: prieš kiekvienus rinkimus keičiamos vienmandačių ribos.

 

Kituose rinkimuose turėsime vienmandačių apygardų, kurios apims ir keturias savivaldybes, atstovavimas tampa labai platus ir labai sudėtingas. Šiuo atveju tikrai reikėtų padiskutuoti su Vyriausiąja rinkimų komisija, ką galima padaryti. Galbūt galima, nekeičiant sistemos, sutvarkyti vienmandačių tvarką, kad bent 2–3 rinkimus iš eilės neturėtume prievolės prieš kiekvienus rinkimus keisti beveik trečdalio vienmandačių apygardų ribų. Tas ir atstovavimą iškreipia.

 

– Kalbėjau su „valstiečių“ atstovais ir jie sako, kad jaučia jūsų norą išrinkti daugiau politikų pagal daugiamandatę sistemą ir tokiems pakeitimams nepritartų ir dabar nepritaria.

A. Vyšniauskas: Tikrai neturime intereso sistemą pakoreguoti taip, kad ji būtų palanki man. Esu vienmandatininkas, išrinktas regione, dėl to tikrai to nėra. Mes norime diskusijos, bet nenorime tos diskusijos artėjant Seimo rinkimams, nes pažiūrėkite, kas vykdavo anksčiau: visą laiką prieš Seimo rinkimus išbėgdavo viena partija, kita partija – koreguokim viena, koreguokim kita. Mes norime tai padaryti dabar, kai dar galima rasti sutarimą su tais pačiais „valstiečiais“, juk jie irgi kelia tam tikrą rinkimų pakeitimų poreikį.

 

– Dabar 70 Seimo narių išrenkame pagal partijų sąrašus, 71 – vienmandatėse apygardose. Jūs įsivaizduojate, kaip turėtų pasikeisti tos proporcijos, ar čia vis dar diskusijų klausimas?

A. Vyšniauskas: Partijoje turime įvairių nuomonių. Galiu pasakyti savo nuomonę: esu proporcinės rinkimų sistemos šalininkas. Anksčiau matėme pasiūlymų, pavyzdžiui, Juozo Bernatonio, kai jis buvo ministru, dėl proporcinės sistemos su dėmesiu regionams.

 

– Juozas Bernatonis apskritai siūlė naikinti vienmandates 2015 metais.

 

A. Vyšniauskas: Taip, kartu jis siūlė įvesti latvišką variantą – daugiamandatė apygarda su regioniniais sąrašais. Tokie variantai yra galimi, mes nenorime atmesti nė vieno varianto.

 

– Bet reikėtų atsisakyti vienmandatininkų, ar ne?

A. Vyšniauskas: Jeigu šiandien pasakysiu savo kategorišką nuomonę, tai kitas dalykas, kuris įvyks, ateis „valstiečiai“ ir sakys, kad tam nepritaria.

 

– Turite kategorišką nuomonę ar tik nuomonę?

A. Vyšniauskas: Turiu nuomonę ir mūsų frakcija turi nuomonę. Gali būti, kad pateiksime ir tokių, ir tokių argumentų.

 

– Jūsų asmenine nuomone, reikėtų tas proporcijas, kokias matome šiandien, keisti?

A. Vyšniauskas: Reikia apie tai kalbėtis, reikia išsidėlioti argumentus ir pabandyti įtikinti kolegas. Aš bandysiu įtikinti kolegas, kad kokie nors pakeitimai yra teigiami. Jeigu nepavyks, jokių pakeitimų nebus, juk Seimas balsuoja, tam reikia balsų.

 

– Profesoriau, girdite argumentus ir pasvarstymus, kad reikėtų keisti atstovavimą Seime kalbant apie vienmandates ir daugiamandatę. Jūs dar pokalbio pradžioje pradėjote nuo 1991–1992 metų, per tuos metus mes matėme daug bandymų keisti ir tai vyksta nuolat. Jūs matote potencialą, kad dabar gali pavykti?

V. Sinkevičius: Nematau, nes politinės partijos tikrai nesutars, jų labai skirtingi interesai. Jau girdėjome, kad didelė frakcija nori turėti daugiau vienmandačių apygardų, kitos partijos nori daugiau proporcinės sistemos galimybių. Politinio sutarimo nebus ir aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad pats Seimas įrašė į konstitucinių įstatymų sąrašą rinkimų kodeksą, kuris turi būti parengtas. Pagal Konstitucinio Teismo doktriną, jeigu bus norima keisti atskirus rinkimų įstatymus, reikės priimti konstitucinį įstatymą. Konstituciniam įstatymui priimti reikia daugiau kaip pusės Seimo narių. Tikrai nematau jokių galimybių, kad realiai kas nors pasikeis.

 

Bandymų įvesti proporcinę rinkimų sistemą į Konstituciją kontrabandos būdu, sakyčiau, jau buvo. Pavyzdžiui, siūlyta, kad jeigu asmuo išstoja iš partijos, pagal kurios sąrašą išrinktas, jis netenka Seimo nario mandato. Tokių bandymų buvo ne vieną kartą ir jie sukritikuoti, atmesti. Aš įsivaizduoju, kad galima kalbėti, diskutuoti apie rinkimų sistemas, jų yra pačių įvairiausių, tarkim, Didžiojoje Britanijoje tik vienmandatės rinkimų apygardos, kiekvienas kandidatas dalyvauja savo apygardoje, laimi, tampa parlamento nariu. Niekas nesako, kad ten blogai atstovaujami rinkėjai, mažai demokratijos, bet turime kaimynus, kurie renka parlamentą pagal proporcinę sistemą. Kiekviena sistema turi ir pliusų, ir minusų.

 

– Jaučiate kitų politinių jėgų palaikymą?

A. Vyšniauskas: Pirmiausia apie tai kalbėjome koalicijoje. Joje tikrai pritariama, kad reikia formato, kuriame bandytume sutarti. Manome, kad ir opozicija prie to galėtų prisidėti. Šiek tiek kalbėjome ir su kai kuriais opozicijos atstovais – visi žiūri pozityviai, nes ne išbėgame su savo iniciatyvomis, o kviečiame pasikalbėti.

 

– Kviečiate kalbėtis ir dėl prezidento rinkimų ir sakote, kad tiesioginiai prezidento rinkimai gali ir neatitikti šalies vadovo įgaliojimų. Ką turite galvoje – tų įgaliojimų per daug ar per mažai?

A. Vyšniauskas: Judinant rinkimų sistemą turi judėti visas dėmuo. Neišvengiamai turėsime paliesti ir Prezidento rinkimų įstatymą. Neabejoju, kad prezidentūra iš savo praktikos, iš prezidento, kuris dalyvavo rinkimuose, praktikos irgi turės pasiūlymų. Šitoje darbo grupėje, aš manau, viena iš diskusijų, vienas iš naujų veiklos barų turės paliesti ir prezidento rinkimus.

 

– Prezidentas renkamas tiesiogiai. Ar jis turi turėti daugiau galių?

A. Vyšniauskas: Manau, prezidento klausimu nelabai pavyks ką padaryti dėl kelių dalykų: vienas dalykas, kad daugiausia dėmesio turi būti skiriama Seimui ir savivaldai, nes ten daugiausia problemų. Tiek prezidento rinkimų tvarka, tiek rinkimų įstatymas yra ganėtinai paprastas, aiškus, galbūt ten yra kažkokių dalykų, kuriuos norės tas pats prezidentas koreguoti, ir į tai bus galima atsižvelgti. Bet visas rinkimų spektras nuo visų 4 rinkimų įstatymų, partijų finansavimo, partijų finansų kontrolės dalykų, VRK nuostatų yra tame diskusijų lauke, nes pajudinus kažkurį įstatymą reikia keisti ir kitus. Profesorius paminėjo rinkimų kodeksą ir man atrodo, kad čia viena pagrindinių temų, nes mūsų rinkimų įstatymai nėra harmonizuoti. Galbūt Seimas gali sutarti dėl rinkimų įstatymų harmonizavimo, kas tikrai palengvintų visą procesą.