Vasiliauskas kritikuoja valdžios pinigų dalybas į kairę ir dešinę: turime pasiėmę pipetę juos dėlioti

lrt.lt 2020 06 16

Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską neramina valstybės skolinimasis. Jo teigimu, jeigu bus įgyvendintos visos ekonomikos pagalbos priemonės, biudžeto deficitas pasieks istorinį lygį, o skolos augimas pasieks neregėtas aukštumas.

Vitas Vasiliauskas

lrt.lt

Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje antradienį dalyvavęs Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas teigia, kad jį ypatingai neramina valstybės skolinimasis ir skolos lygis, kuris, lyginant su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP), nuo 39 proc. gali padidėti iki 50 proc.

„Čia skaičiai yra įspūdingi. Jeigu būtų visos priemonės įgyvendintos taip, kai suplanuota, biudžeto deficitas būtų dviženklis, ir čia mes būtume pirmūnai. Tai suprantama tokiose situacijoje, tačiau atkreipčiau dėmesį, kad ir skolos augimas būtų vienas didžiausių istoriškai“, – įspėja V. Vasiliauskas.

 

Jeigu būtų panaudotos visos pagalbos priemonės ekonomikai skatinti, V. Vasiliausko teigimu, valstybės išlaidos papildomai padidėtų 9 mlrd. eurų, o valstybės skolos lygį tai padidintų nuo 39 iki 50 proc., lyginant su BVP.

 

„Tai įspūdingi skaičiai. Viskas galėtų būti gerai, tačiau klausimas yra su jų panaudojimu. Ar tie pinigai kuria potencialą ateičiai, ar ne. Čia yra daug klaustukų. Tikrai nesame didžiosios ekonomikos, kurios gali pilti tuo pinigus į kairę ir į dešinę. Mums reikia pasiėmus pipetę dėlioti, kad galėtume paskui sukurti potencialą vidutiniu laikotarpiu“, – sako V. Vasiliauskas.

 

Jis taip pat pažymi, kad kol kas yra skirta 10,4 proc. iš suplanuotos paramos, o tai nėra daug. V. Vasiliauskas taip pat nesupranta, kodėl pagalbos priemonės nėra įtrauktos į šalies biudžetą.

 

„Kada kalbame apie tokios apimtis skatinimo priemones, tai mano galva jos pirmiausia turėtų atgulti į biudžetą. Kaip jos eina šalia biudžeto, aš nelabai suvokiu, atrodo keistai“, – stebisi Lietuvos banko vadovas.

Laukia didžiausias nuosmukis nuo 2008 metų

 

Kalbėdamas apie pasaulio ekonomikos būklę V. Vasiliauskas pažymi, kad neapibrėžtumų yra labai daug, o skaičiuojant pirmojo ketvirčio rezultatus, visos didžiosios pasaulio ekonomikos patyrė ekonominį nuosmukį.

 

V. Vasiliausko teigimu, prognozuojamas ekonomikos susitraukimas yra didesnis negu 2008 metų finansų krizės metu

 

„Skaičiai yra įspūdingi, o kadangi mes esame į eksportą orientuota valstybė, tai mums yra itin svarbu“, – pabrėžia jis.

 

Lietuvos banko vadovas sako darbo rinkoje gegužę pastebintis stabilizavimosi ženklus. „Tačiau nereikia pamiršti, kad gegužės mėnesio duomenys gali būti apgaulingi, todėl reikia palaukti antrojo pusmečio, rudens, kada tas vaizdas bus aiškesnis“, – sako V. Vasiliauskas.

 

Jo teigimu, balandį kreditų išduoda buvo labai mažai. „Namų ūkiui, verslui ir vartojimui skirtose paskolose yra įvykęs susitraukimas. Jeigu kalbame apie įmones, tas susitraukimas yra apie 20 proc., jeigu kalbame apie namų ūkius, tai susitraukimas yra apie 30 proc. Tačiau gegužės mėnesio srautas rodo, kad yra tam tikras stabilizavimasis. Bankai taip pat teigia, kad žmonių, kurie teiraujasi apie naujas paskolas, jų skaičius yra didesnis, negu buvo iki karantino, tačiau išduotų paskolų skaičius jokiu būdu nesiekia ikikarantininių skaičių, tačiau tam tikri stabilizavimo ženklai yra“, – sako V. Vasiliauskas.

 

Lietuvos banko vadovas pažymi, kad susitraukimai yra tiek pramonėje, tiek ir prekyboje, tačiau jie yra mažesni, negu buvo prognozuota kovo mėnesį. Jis taip pat pastebi, kad atsigauna ir mobilumas šalyje. Jei karantino pradžioje mobilumas buvo sumažėjęs net 70 proc., tai dabar jis yra sumažėjęs apie 30 proc. Elektros suvartojimas, V. Vasiliausko teigimu, yra kritęs apie 10 proc.

 

„Jeigu manęs klaustų, kaip aš prognozuočiau metų galą, aš pasakyčiau, kad prognozuoti galim, bet daugiau dėčiau į neapibrėžtumą. Manau, kad antrasis šių metų pusmetis parodys, kiek prognozės bus pasiteisinusios, nes šiai dienai prognozės remiasi ne tvirtais skaičiais, o tik prielaidomis“, – pažymi V. Vasiliauskas.

 

Baziniu scenarijumi, Lietuvos bankas prognozuoja, kad šalies ekonomika susitrauks 9,7 proc. Tai yra beveik 2 proc. punktais mažiau, nei buvo prognozuota dar kovo mėnesį. Nedarbas išaugas iki 12 proc. punktų, o darbo užmokesčio augimas bus neigiamas ir sieks – 2,6 proc.