Trumpas NATO viršūnių susitikime užsipuolė Macroną: galiu įžvelgti Prancūziją galimai atskylant nuo aljanso

delfi.lt 2019 12 03

Antradienį netoli Londono prasideda 29 nares turinčio gynybos aljanso viršūnių susitikimas, kuriame bus paminėtas 70-osios organizacijos įkūrimo metinės.
Donaldas Trumpas

lrt.lt

Vos prasidėjus suvažiavimui JAV prezidentas Donaldas Trumpas aštriai sukritikavo Prancūzijos prezidento interviu išsakytas mintis, kad NATO ištiko „smegenų mirtis“ ir pavadino jas „šlykščiomis“ ir nepagarbiomis kitų narių atžvilgiu.

D. Trumpas teigė, kad NATO „tarnauja didžiam tikslui“, o tada sulaukė klausimo apie tai, ką mano apie E. Macrono pareiškimus. Jis sakė galvojantis, kad Prancūzijos lyderis pasielgė „labai nepagarbiai“ kitų aljanso narių atžvilgiu.

 

„Tai labai labai šlykštus pasakymas. Manau, jų labai didelis nedarbo lygis Prancūzijoje. Prancūzijos ekonomikai sekasi nekaip“, – kalbėjo JAV prezidentas.

D. Trumpas taip pat teigė galintis pastebėti, kad Prancūzija „atitrūksta“ nuo NATO, tačiau nepaaiškino, kodėl taip galvoja.

 

„Tai labai šiurkštus pareiškimas, turint omenyje sunkumus, su kuriais susiduria Prancūzija. Šalis išgyveno sunkius metus. Negali švaistytis tokio pobūdžio pareiškimais apie NATO. Tai labai nepagarbu“, – pridūrė D. Trumpas.

 

Jis pridūrė: „Žvelgiu į jį [E. Macroną] ir galiu pasakyti, kad jam labiau nei bet kam reikia apsaugos, ir regiu, kaip jis atitrūksta [nuo NATO]. Tad esu dėl to kiek nustebęs.“

Viršūnių susitikimą temdo ginčai, susiję su Prancūzija ir Turkija, taip pat nesibaigiančios diskusijos dėl lėšų, rašo bbc.com.

 

Lapkritį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad NATO ištiko „smegenų mirtis“, ir tvirtino, jog aljanso narės daugiau nebendradarbiauja daugeliu esminių klausimų.

 

E. Macronas paminėjo Jungtinių Valstijų negebėjimą spalį pasikonsultuoti su aljansu prieš atitraukiant pajėgas iš šiaurinės Sirijos: tai uždegė žalią šviesą Turkijai – kitai NATO narei – įsiveržti į kurdų kontroliuojamas sritis ir palei sieną sukurti „saugumo zoną“. Šis karinis veiksmas pagilino prarają tarp Turkijos ir kitų NATO šalių.

 

Praėjusį penktadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas smogė atgal ir tvirtino, kad būtent pats E. Macronas patyrė „smegenų mirtį“. R. T. Erdoganas apkaltino Prancūzijos prezidentą „ligotu ir paviršutinišku“ terorizmo suvokimu.

 

Prezidentas E. Macronas taip pat supykdė Turkiją, lapkritį priėmęs kurdų vadovaujamų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) pareigūną. Turkija grupės dalį – Kurdų Liaudies savigynos pajėgas (YPG) – laiko teroristais ir siekia, kad NATO juos vertintų taip pat.

 

Tarp NATO viršūnių susitikime dalyvaujančių pasaulio lyderių yra ir Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, nuolatos nesutariantis su NATO narėmis Europoje dėl karinio bloko finansavimo.

 

D. Trumpas į Jungtinę Karalystę atvyko pirmadienį – dar prieš karalienės Elžbietos II priėmimą Bakingamo rūmuose antradienio vakarą. Numatoma, kad įvyks atskiri D. Trumpo pokalbiai su Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais bei NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

 

NATO narės yra įsipareigojusios atskubėti į pagalbą, jei kuri nors iš sąjungininkių yra užpuolama.

 

Dvi dienas truksiančio susitikimo šeimininkas B. Johnsonas, kaip tikimasi, pakartos, kaip svarbu, kad NATO išliktų vieninga.

 

„Premjero pozicija tokia: NATO yra ilgiausiai išsilaikęs ir sėkmingiausias aljansas karinėje istorijoje, jis ir toliau prisitaiko prie kylančių grėsmių, su kuriomis susiduriame. Tai kertinis euroatlantinio saugumo akmuo, jis padeda užtikrinti milijardų žmonių saugumą“, – sakė premjero atstovas spaudai.

 

„Premjeras pabrėš, kad visos narės privalo vieningai laikytis bendrų prioritetų, jog NATO galėtų prisitaikyti prie ateityje laukiančių iššūkių“, – pridūrė B. Johnsono atstovas spaudai.

Įtampa ėmė augti nuo tada, kai Jungtinių Valstijų prezidentu buvo išrinktas D. Trumpas. Jis nuolat skundžiasi, kad NATO narės Europoje nepakankamai finansiškai prisideda prie aljanso veiklos.

 

Prieš šį vizitą D. Trumpas „Twitter“ įraše gyrėsi įtikinęs sąjungininkes Europoje gerokai padidinti gynybos reikmėms skiriamas išlaidas.

 

2019 metų NATO skaičiavimai rodo, kad dabar, be Jungtinių Valstijų, yra dar aštuonios šalys, pasiekusios užsibrėžtą tikslą, dėl kurio susitarė visos NATO narės, – gynybai skirti du procentus (ar daugiau) šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

 

Taip pat buvo daug fanfarų dėl praėjusią savaitę su JAV lėktuvų gamintoja „Boeing“ pasirašyto milijardo dolerių (0,9 mlrd. eurų) vertės kontrakto senstantiems aviacijos perspėjimo ir valdymo sistemos (AWACS) lėktuvams atnaujinti.

 

NATO narės taip pat sutarė sumažinti JAV įnašo į palyginti mažą aljanso 2,5 mlrd. dolerių (2,27 mlrd. eurų) darbinį biudžetą viršutinę ribą. Tai reiškia, kad Vokietija ir kitos Europos šalys, išskyrus Prancūziją, mokės daugiau.

D. Trumpas turės galimybę aptarti šias priemones su J. Stoltenbergu, su juo antradienį susitiks pusryčių. Vėliau D. Trumpas susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, o vakare dalyvaus priėmime Bakingamo rūmuose.

 

Kas toliau?

Klausimų, kuriuos reikia aptarti per viršūnių susitikimą, nėra daug; planuojama tik viena trijų valandų sesija, per kurią lyderiai turi pasirašyti virtinę NATO užsienio reikalų ir gynybos ministrų jau priimtų sprendimų.

 

Tarp jų yra sprendimas pripažinti kosmosą nauja NATO operacijų erdve greta sausumos, jūrų, oro ir kibernetinės erdvių. Taip pat turi būti patvirtinta, kaip aljansas reaguos į Kiniją.

 

Ilgesniuoju laikotarpiu reikšmingesnės gali būti E. Macrono komentarų, kuriais jis skundėsi, kad per NATO derybas per daug kalbama apie pinigus ir per mažai – apie strateginius prioritetus, pasekmės.

 

Reaguodama Vokietija pasiūlė įkurti ekspertų komisiją aiškintis, kaip NATO galėtų veiksmingiau spręsti politinius klausimus.