Vyskupai patarė, kaip vertinti kandidatus į prezidentus: išskyrė kelis esminius kriterijus

delfi.lt 2019 05 10

Artėjant Prezidento rinkimams savo poziciją dėl kandidatų vertybių išsakė Vyskupų konferencija bei buvęs Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Pastarasis savo socialinio tinklo paskyroje išskyrė penkis punktus, į ką tikintieji turėtų atkreipti dėmesį rinkdamiesi, už kurį kandidatą balsuoti. Tuo tarpu Vyskupų konferencija išplatino viešą laišką, kuriuo ragina palaikyti tuos politikus, kurie pasisako už natūralią žmogaus mirtį ir laisvę tėvams auklėti vaikus pagal savo moralinius bei religinius įsitikinimus.

delfi.lt
„Daug kartų tikintieji žmonės ragino padėti jiems susiorientuoti prieš būsimus rinkimus. Kai kurie net pageidavo, kad vyskupas įvardintų konkrečias partijas ar konkrečius kandidatus. Konkretus pasirinkimas priklauso pačiam rinkimuose dalyvaujančiam žmogui, tačiau pasirinkimą gali palengvinti žinojimas, ko mes, tikintieji žmonės, viltumėmės iš tų, kurie mus atstovaus“, – savo paskyroje rašo S. Tamkevičius.

 

Visų pirma, anot jo, nereikėtų balsuoti už tuos kandidatus, kurie deklaruoja, kad sieks „bendro gėrio“.

 

„Tokia nuostata visiškai nieko nereiškia, nes bendro gėrio siekė ir Leninas, o kas iš to išėjo, dar yra neišblėsę iš mūsų atminties“, – įraše pabrėžė S. Tamkevičius.

Jis taip pat prieš pareiškiant pilietinę poziciją ragino įvertinti kandidatų požiūrį į žmogų, ar politikas jį laiko Dievo kūriniu ar „tik išsivysčiusiu beždžionės proanūkiu“. Kalbėdamas apie šį kriterijų dvasininkas pabrėžė „natūralios mirties“ svarbą.

 

„Šis požiūris yra labai svarbus, nes nuo jo priklausys, ar renkamas kandidatas gins žmogaus gyvybę nuo pradėjimo iki natūralios mirties, ar rūpinsis netik medžiagine, bet ir dvasine žmogaus gerove“, – rašo S. Tamkevičius.

Lietuvoje eutanaziją buvo bandoma įteisinti 2012 m. ir 2014 m. Abu bandymai buvo nesėkmingi. Įstatymu buvo siūloma žmonėms, kenčiantiems nuo nepakeliamų fizinių ir (ar) dvasinių kančių, kurių neįmanoma palengvinti, suteikti teisę pasirinkti sąmoningą gyvybės nutraukimą jo paties prašymu.

Savo feisbuko įraše S. Tamkevičius tikinčiuosius ragino pasidomėti ir kandidatų požiūriu į šeimą.

 

„Ar jis pripažįsta, kad santuokos keliu tarp vyro ir moters sukurta šeima yra tautos pamatas ir bet koks kėsinimasis į natūralią šeimą yra tų pamatų griovimas ir visuomenės stūmimas į moralinę ir demografinę duobę“, – akcentavo dvasininkas.

 

Per prezidentinius debatus iš trijų reitingų viršūnėse esančių kandidatų I. Šimonytė ir S. Skvernelis pasisakė už tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą, G. Nausėda buvo prieš, esą šiuo klausimu siektų diskusijos, tačiau toks žingsnis Lietuvai neva dar per ankstyvas.

 

Trečias kriterijus, į kurį S. Tamkevičius siūlė atkreipti dėmesį balsuojant, – kandidatų tikėjimas „Aukštesne Jėga“.

„Taip pat svarbu susiorientuoti, ar kandidatas turi transcendentinį žvilgsnį, kad ne žmogus yra visatos centras, bet yra Aukštesnė Jėga, kurią mes vadiname Dievu. Dabartiniu metu Amerikoje ir Europoje yra paplitęs taip vadinamas politkorektiškumas, kai tikėjimo reikalai paliekami asmeninei sferai. Nebūtinai kandidatas privalo būti katalikas; vis dėlto verta susiorientuoti, kokius jis turi dvasinius pamatus“, – įraše teigia jis.

 

Kaip ketvirtą punktą dvasininkas išskyrė politikų požiūrį į tautą. Sekimą globaliai mąstančių idėjoms dvasininkas prilygino paklusimą Kremliui.

 

„Nemažiau svarbu susiorientuoti, koks kandidato požiūris į savo tautą: ar jis ją brangina, kaip vaikas savo tėvą ir motiną, ar jis pasiruošęs ginti žmonių ir visos tautos laisvę, o gal mąsto, kad reikia klusniai vykdyti globaliai mąstančių biurokratų nuorodas, kaip kadaise dalis lietuvių klusniai vykdė Kremliaus nurodymus“, – rašoma įraše.

 

Paskutinis, penktasis kriterijus, anot S. Tamkevičiaus, įvertinti, ar kandidatas „yra vilties žmogus“. „Ar susidūręs su sunkumais, nenuleis rankų, bet ištvermingai sieks gėrio pergalės. Galbūt mes nerasime tokio kandidato, kuris pilnai atitiktų šias nuostatas, bet tinka sverti ir rinkti tuos, kurie atrodys labiausiai priimtini“, – tikina dvasininkas.

Vyskupų konferencija balsuojant ragina siekti „ne skaldymo, bet vienijimo“

Artėjant Prezidento rinkimams trečiadienį viešą kreipimąsi į tikinčiuosius išplatino ir Vyskupų konferencija. Vyskupai kreipėsi į gyvenančius Lietuvoje ir užsienyje ragindami balsuoti rinkimuose.

 

„Kiekvieno Lietuvos piliečio teisė ir pareiga yra išreikšti savo valią bei taip prisidėti prie visuomenės gerovės ir laisvės vystymosi. Todėl raginame tikinčiuosius ir visus geros valios žmones atlikti savo pareigą ir balsuoti Lietuvos prezidento bei Lietuvos atstovų Europos parlamente rinkimuose“, – rašoma išplatintame laiške tikintiesiems.

 

Dvasininkai kviečia nesusivilioti gražiais rinkiminiais pažadais, kurių pasipila prieš kiekvienus rinkimus. Tikintieji taip pat skatinami rinktis tą kandidatą, kuris pasisako už tai, kad tėvai vaikus galėtų auklėti pagal savo moralinius ir religinius įsitikinimus.

 

„Prieš atiduodant savo balsą už kurį nors kandidatą vertėtų atkreipti dėmesį, ar jis gerbia žmogaus kilnumą, sąžinės ir religijos laisvę, brangina gyvybę nuo jos pradėjimo iki natūralios mirties, ar jam rūpi šeima, ar kandidatas pasisako už laisvą tėvų pasirinkimą auklėti vaikus pagal savo moralinius ir religinius įsitikinimus.“

Kaip rekomenduoja vyskupai, sprendžiat už ką atiduoti balsą esą reikėtų įvertinti ir kandidatų indėlį į socialinį stabilumą, sveikatos apsaugą, paramą vaikus auginančioms šeimoms, socialiai jautrių grupių – senelių, bedarbių, ligonių, našlaičių – problemų sprendimus.

 

„Asmuo, trokštantis prisiimti atsakomybę atstovauti Lietuvai, teišsiskiria padorumu ir sąžiningumu, kompetencija ir išmanymu, pastovumu ir ištikimybe saviems įsitikinimams, nesavanaudišku noru tarnauti žmogui ir visuomenei, pagarba piliečių religiniams įsitikinimams“, – rašoma laiške.

 

Tikintieji taip pat kviečiami ne tik balsuoti, bet ir pasimelsti: „Ne mažiau reikia ir Jūsų maldos. Maldos už mūsų šalį ir Europą, kad Dievas padėtų mums visiems drauge kurti sąžiningesnę ir teisingesnę visuomenę, bendrus namus, kuriuose būtų gerbiamos krikščioniškosios vertybės, kur niekam nestigtų dvasinės ramybės ir materialinės gerovės.“

 

Tiesa, kitaip nei S. Tamkevičius, Vyskupų konferencija ragina balsuojant siekti „bendrojo gėrio“.

 

„Istorija liudija, kad krikščioniškomis vertybėmis besivadovaujančioje Europoje susiformavo pagarba žmogaus teisėms, socialinis teisingumas ir solidarumas, sąžinės laisvė, visų lygybė prieš įstatymą, valdžios tarnavimas savo žmonėms. Europos šalys susivienijo į bendriją tam, kad šie idealai būtų geriau ginami, kad jų nenustelbtų nesutarimai ir kitokie interesai. Todėl rinkdami siekime bendrojo gėrio, kuris ne skaldo, bet vienija ir yra neatsiejamas nuo krikščioniškųjų vertybių“, – rašoma išplatintame pranešime.

DELFI primena, kad Kanonų teisės kodeksas nurodo, jog kunigai neturėtų dalyvauti aktyvioje politinėje ar politinių partijų veikloje.

 

„Kunigai yra pašaukti skelbti Evangeliją ir tarnauti toms bendruomenėms, kurios jiems yra pavestos. Tad jie neturėtų aktyviai dalyvauti politikoje ir politinių partijų veikloje, nebent kompetetingos bažnytinės valdžios sprendimu tai būtų reikalinga Bažnyčios teisėms ginti ar bendram gėriui skatinti, kaip nurodo Kanonų teisės kodeksas (kan. 287, § 2)“, – anksčiau savo poziciją DELFI aiškino Vyskupų konferencija.

 

Vyskupų konferencija laikosi pozicijos, kad kunigai neturėtų išskirti jokių politinių įsitikinimų žmonių, tačiau gali skatinti lietuvius būti pilietiškus ir dalyvauti rinkimuose.

 

„Kaip ne kartą kartojo vyskupai, kiekvieno laisvės ir demokratijos sąlygomis norinčio gyventi piliečio svarbiausia pareiga – dalyvauti rinkimuose ir per tai prisidėti prie visuomenės gerovės. Pagal krikščioniškąją sampratą pilietinė pareiga neatsiejama nuo pareigoms artimui ir bendrajam gėriui“, – buvo rašoma pateiktuose atsakymuose.