Referendumas dėl pilietybės – užuolaidų tampymas ant išdaužytų langų

lzinios.lt 2019 04 15

Istorikas ir politologas prof. dr. Šarūnas Liekis referendume dėl pilietybės išsaugojimo mato daug problemų ir jokios naudos Lietuvos valstybei. Kolegos ekspertai per diskusiją taip pat pažėrė pastabų.

Asociatyvi iliustracija

lzinios.lt

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iš 12 organizuotų referendumų pavyko tik penki, pažymėjo diskusijos „Referendumas dėl dvigubos pilietybės: lūkesčiai ir realybė“ vedėjas Donatas Puslys. Kokios klaidos padarytos ir iš ko būtų galima pasimokyti, kad neliptume ant to paties grėblio? Koks galėtų būti sėkmės receptas, kad pilietybės išsaugojimo referendumas įvyktų?



Nėra telkiančio Rusijos dėmens

Pasak teisininko Andriaus Valutos, referendumo dėl pilietybės išsaugojimo agitacija – vangi ir jos imtasi per vėlai. Pradėti visa jėga reikėjo dar praėjusį rudenį, kad būtų pasiektas didesnis skaičius žmonių.

 

A. Valuta pridūrė, kad apskritai referendumai yra nepaplitęs institutas Lietuvoje, ir tuo pasinaudoti sunkoka.

Vilniaus universiteto komunikacijos koordinatorė, politologė dr. Aušrinė Jurgelionytė teigė, kad Lietuvoje organizuojamos referendumų kampanijos neįdomios.

 

„Įvykę ir pavykę referendumai dažniausiai buvo idėjiniai arba makro lygmens, – sakė politologė. – Tai susiję su Nepriklausomybe, eurointegracija. Buvo aiškus tiek priešas, tiek tikslas.“

 

A. Jurgelionytės nuomone, referendumas dėl pilietybės išsaugojimo taip pat galėtų būti idėjinis. Tačiau pastaruoju metu politologė pastebėjo, jog ypač oponentai jį bando padaryti tokio lygmens, kai jis svarbus tik kažkuriai interesų grupei. Kad panašus ir referendumo komunikacinis laukas. Neva referendumas svarbus tik tiems, kuriems reikėtų išsaugoti pilietybę.

 

Politologė pažymėjo, kad tokio pobūdžio referendumai Lietuvoje baigdavosi nesėkme.

 

„Tai yra apsisprendimo klausimas, ar norime, kad šis referendumas prilygtų idėjiniam, visajungiančiam, turinčiam bendrą tikslą, ar tik darbinis, – sakė ji.

 

A. Jurgelionytė priminė, kad šalia šio bus ir kitas, populistinis referendumas – dėl Seimo narių skaičiaus. Ji teigė, kad iki šiol „lietuviai atlaikydavo populistinius referendumus“.

 

Politologė pažymėjo, jog per visus iki šiol pavykusius referendumus buvo ir Rusijos dėmuo – jungiantis bei telkiantis, o per šį, dėl pilietybės išsaugojimo, tokio nėra.

Bandomos taisyti politikų namų darbų nesėkmės

Istorikas ir politologas prof. dr. Šarūnas Liekis sakė, kad pilietybės klausimas yra politinis. „Kodėl referendumas inicijuojamas, lėmė būtent politinės priežastys, – teigė jis. – Akivaizdu, kad tvaraus vystymosi neužtikrinanti valstybė praranda savo piliečius. Norima parodyti, jog kažkas daroma, kad jais rūpinamasi. Yra globalus kontekstas. Prasideda visokie ideologiniai dalykai.“

 

Anot politologo, bandoma taisyti politikų namų darbų nesėkmes. Tad referendumą jis vadino užuolaidų tampymu ant langų, kurie arba išdaužyti, arba žiojėjantys be rėmų.

 

Š. Liekis atkreipė dėmesį, kad yra ir dvigubos pilietybės, kaip ji formuluojama, pamatinė problema. „Ji yra ribojama, nurodoma, kas gali turėti dvigubą pilietybę, tai yra ne visi piliečiai, bet tie, kurie yra iš transatlantinės bendrijos, Europos Sąjungos narių valstybių, – kalbėjo jis. – O kadangi lygybė prieš įstatymą yra tarpšakinis teisės principas, vienas iš pamatinių, kai kalbame apie kilmę, teisiniai instrumentai labiausiai gina tuos žmones, kurie bando motyvuoti, kad yra diskriminuojami.“

Š. Liekis pateikė pavyzdį, kad žmogaus, kuris negali turėti Lietuvos ir, tarkime, Vietnamo pilietybės, gali teigti, jog jo orumas paniekintas. Arba Malaizijos, Kazachstano, Tailando ir taip toliau. Mat nesilaikoma lygiateisiškumo principo.

 

„Akivaizdu, kad tokios bylos eitų iki Konstitucinio Teismo, iki Europos žmogaus teisių teismo“, – mano politologas. Jis klausė, ar Lietuva yra tam pasiruošusi, kad gali tekti mokėti šimtatūkstantines baudas ir nieko negalėtų padaryti, nes visą laiką būtų rodoma pirštu į referendumą.

 

Š. Liekio nuomone, referendumas dėl pilietybės formuluojamas nekorektiškai. Tad politologas mato daug problemų ir jokios naudos Lietuvos valstybei.

 

Ekspertai savo mintimis dalijosi per Vilniaus politikos analizės institute (VPAI) surengtą diskusiją „Referendumas dėl dvigubos pilietybės: lūkesčiai ir realybė“.