JAV karinės galios planuose – išskirtinis dėmesys Lietuvos saugumui: tokių planų dar nėra buvę

delfi.lt 2019 04 04

Naujas dvišalio bendradarbiavimo su JAV planas, dviejų admirolų vizitai, rengiantis didžiausioms šiemet karinėms pratyboms Baltijos jūros regione. Tokie, iš pirmo žvilgsnio, rutininiai ir ne itin reikšmingi įvykiai galėjo lengvai pasimesti naujienų sraute. Tačiau jų milžiniška reikšmė slypi detalėse.

delfi.lt

Dar pernai lapkritį su tuometiniu JAV gynybos sekretoriumi Jamesu Mattisu Vašingtone susitikęs Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigė, kad sutarta pasirašyti su JAV ilgalaikį bendradarbiavimo planą, kuriame būtų nustatytos konkrečios priemones stiprinti atgrasymą regione.

Praėjus pusmečiui susitarimas įgyvendintas Pentagone. Ceremonijos metu, anot KAM pranešimo, numatyti bendradarbiavimo tikslai ir projektai, kuriems artimiausius 5 metus „bus skiriamas pagrindinis dėmesys: bendroms pratyboms ir mokymams, atgrasymo priemonių Baltijos regione stiprinimui, dalyvavimui tarptautinėse operacijoje, regioninių kibernetinių pajėgumų vystymui, kt. Šiuo dokumentu siekiama užtikrinti veiklos tęstinumą ir tinkamą ilgalaikių projektų finansavimą“.

 

Po tokiomis lakoniškomis formuluotėmis slypi ir konkretesnis turinys, kurį R. Karoblis apibendrino pernelyg nesikuklindamas, tačiau taip pat nesileisdamas į detales.

„Esu tikras, kad JAV parama Lietuvos saugumui ateinančiais metais augs – šiuo klausimu nėra jokio skirtumo tarp respublikonų ir demokratų. Dar niekada neturėjome tokio konkretaus ir ilgalaikio karinio bendradarbiavimo su JAV plano“, – sakė ministras.

Stebės kas vyksta Baltijos jūroje

Pažymima, kad Lietuva – pirmoji iš Baltijos šalių, pasirašiusi tokį planą, kurio idėja gimė 2018 m. lapkritį Vilniuje vykusio JAV ir Baltijos šalių strateginio dialogo metu. Tai taip pat yra Baltijos šalių vadovų vizito Baltuosiuose rūmuose bei keturšalių diplomatinių bei kariškių pastangų rezultatas.

2018 m. balandžio 3 d. JAV Prezidentas Donaldas Trumpas susitikime su Baltijos valstybių vadovais Baltuosiuose Rūmuose pasirašė bendrąją deklaraciją, kurioje buvo pabrėžtas JAV įsipareigojimas padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai stiprinti gynybinius pajėgumus. Šis ilgalaikis planas – svarbus žingsnis įgyvendinant Prezidentų deklaracijoje įvardintus JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimo tikslus.

Vis dėlto, be jau minėtų ir gana abstrakčiai įvardytų „saugumo bei bendradarbiavimo priemonių“, tarp kurių lietuviai išskyrė kibernetinius pajėgumus, JAV oficialiuose pranešimuose išskiriamos dar kelios konkrečios kryptys: JAV parama sustiprinti ISTAR (žvalgybos, stebėjimo, taikinių aptikimo) pajėgumus Baltijos jūroje.

Būtent ši jūra kelia vis didesnį JAV susidomėjimą, mat būtent Baltija būtų galima gabenti reikšmingus pajėgumus sustiprinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybą, jei šioms grėstų tiesioginis agresijos pavojus, tokiu būdu atgrasyti potencialius priešininkus, o prireikus – išlaipinti karius ir techniką kovai.

O pirmasis bet kurio iš šių scenarijaus veiksmas būtų žvalgyba, kitaip sakant, turėtų idealiai veikti ISTAR pajėgumai – tiek amerikiečių, tiek sąjungininkų, tiek pačių lietuvių.

Amerikiečių turimi ISTAR pajėgumai Baltijos jūros regione pastebimai sustiprinti ir netgi gali būti matomi plika akimi – virš Lietuvos pastaraisiais metais nuolat skraido JAV elektroninės žvalgybos orlaiviai RC-135 ir E-8 JSTARS bei antžeminio stebėjimo bepiločiai orlaiviai „Global Hawk“.

Lietuviai tokių brangiai kainuojančių pajėgumų neturi, tačiau amerikiečių investicijos į nišines galimybes, pavyzdžiui, į jungtinį žvalgybos analizės centrą, gali būti būtent ta trūkstama dėliones detalė, kuri užpildytų spragą arba padėtų matyti platesnį vaizdą.

Gebėjimas radarais ir kitomis priemonėmis laiku aptikti taikinius, kurie gali kelti grėsmę yra ne mažiau svarbus, nei Suvalkų koridoriaus stebėsena, jei būtų bandoma Baltijos jūra permesti jūrinius ir sausumos pajėgumus.

Rusija regione pastaraisiais metais jau sustiprino savo aviacijos ir priešlaivinių sistemų pajėgumus, ypač Kaliningrado srityje, tad Rusijos A2/AD (prieigos ir regiono blokavimo (angl. anti access/area denial, A2/AD) priemonių) spektras, pirmą kartą išryškėjęs 2014 m. po Krymo aneksijos, sukuria savotiškus burbulus, kurie NATO ekspertų ir aukštų karininkų vertinami kaip visiškai neprieinamos zonos. DELFI jau skelbė, kad švedai ir amerikiečiai jau kuria receptus, kurie sumažintų rusų įgytą pranašumą regione. Tokių priemonių yra ne viena.

Kova prieš lygiaverčius priešininkus

Iš dallies būtent tai sieks įrodyti šiemet birželį rengiamų pratybų BALTOPS dalyviai. Viena vertus, kasmetinės, jau 47-ąjį karta rengiamos pratybos Baltijos jūroje gali pasirodyti rutininės, kuriose dalyviai iš 18 valstybių treniruosis veikti kartu, bus tobulinami priešlėktuvinės, priešlaivinės gynybos veiksmai.

Kita vertus, šiemet BALTOPS 2019 išsiskiria mažiausiai keliomis ypatybėmis. Dar pernai gruodį vieno iš paskutiniųjų pratybų planavimo etapų metu Lenkijoje susirinkę NATO ir sąjungininkų karininkai pabrėžė, kad BALTOPS 2019 dėmesys bus sutelktas į “ priešlėktuvinės, oro ir jūrų pajėgų integracijos, priešlaivinės, kovos su povandeniniais laivais, išminavimo, desantines ir povandeninių laivų operacijas prieš lygiavertį priešininką, naudojant asimetrines taktikas“.

Būtent pastarieji penki žodžiai yra šis tas naujo ir viešai atspindėta viename oficialių pranešimų, nors kalbų apie būtinybę JAV ruoštis kovai su lygiaverčiais priešininkais netrūksta jau kelerius metus. Pavyzdžiui, dar 2017 JAV Jūrų pėstininkų korpuso universitete išleistas tyrimas, skirtas būtent Rusijai, kaip lygiavertei priešininkei.

Kalbėdami apie amerikiečių jungtinių pajėgų integraciją, tyrimo autoriai – aukšti jūrų pėstininkų korpuso karininkai pabrėžė, kad pastaruosius „15 metų JAV telkė dėmesį, ruošėsi ir dalyvavo partizaninio tipo karuose, o pastaraisiais metais iškilę A2/AD iššūkiai (…) jungtinėms pajėgoms palieka spragas, nes pajėgoms aiškumo, kaip veikti prieš lygiavertį priešininką, kaip mokyti ir aprūpinti pajėgas“.

Viena iš tiesioginių atsako priemonių – pernai atkurta Šaltojo karo laikais bene svarbiausia laikyta JAV 2-ojo laivyno vadavietė. Būtent JAV 2-asis laivynas vadovaus pratyboms BALTOPS, į kurių paskutinįjį planavimo etapą Vilniuje balandžio 2 d. suvažiavo per 200 aukšto rango karininkų.

Tarp jų – ir JAV 2-ojo laivyno vadas, admirolas Andrew Lewisas bei jo pavaduotojas pratybose, Karališkojo Laivyno kontradmirolas Andy Burnsas, vienas aukščiausių birtų jūrų pajėgų karininkų. Telefoninės konferencijos metu jie sutiko atsakyti ir į DELFI klausimą, kuo šiemetinės BALTOPS skirsis nuo parėjusių.

Pirmiausiai, anot admirolo A. Lewiso, tai reiškia, kad 2-sis laivynas veiks kaip ekspedicinės pajėgos su vadaviete, pratybų metu įkurta vadovavimo laive – vien tai reiškia aukštesnio rango vadavietę, o tai suteikia pratybų dalyviams semtis patirties iš labiau patyrusių karininkų, gebančių planuoti sudėtingesnes ir ambicingesnes operacijas.

Dalis NATO šalių karininkų netgi nėra dalyvavę tokio tipo operacijose, kurioms vadovauja vieno svarbiausiųjų JAV laivyne – 2-ojo vadas, atsakingas už veiksmus Šiaurės Atlante.

„Be to, taktiniame lygmenyje, mes treniruosime kai kurias amfibines koncepcijas, kurias parengė NATO amfibinė grupė“, – pabrėžė admirolas.

Ir nors amfibinės operacijos, kai iš laivų Baltijos jūroje Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje arba Lenkijoje desantuojami kariai nėra naujiena, kasmet pristatomi vis sudėtingesni scenarijai, kurių metu atsižvelgiama į potencialaus, o svarbiausia – lygiaverčio priešininko pajėgumus.

Be to, tiek amerikiečių admirolas, tiek britų kontradmirolas savo atsakymuose kelis sykius pažymėjo šventą tiek JAV, tiek Jungtinės Karalystės jūreiviams taisyklę: tokių pratybų metu demonstruojamos manevro, navigacijos ir bendra laivybos laisvės tarptautiniuose vandenyse arba regionuose, kurie svarbūs sąjungininkų interesams.

Pavyzdžiui, egiptiečių žurnalisto paklaustas apie NATO šalių laivų navigacijos laisvę Hormūzo sąsiauryje ir iraniečių grėsmę, A. Lewisas pažymėjo, kad „tiek JAV, tiek Jungtinė Karalystė užtikrins navigacijos laisvę bei laisvą prekybos jūrų keliais judėjimą nepaisant grėsmių, kad ir kas jas keltų“.

JAV laivyno sugrįžimas

Toks JAV 2-ojo laivyno įspėjimas – ne atsitiktinis. Amerikiečiai jau kurį laiką vadovaujasi dabar jau buvusio Pentagono vadovo J. Mattiso reformomis. Remiantis dar vasarį JAV Gynybos sekretoriaus išdėstytu planu, „amerikiečių pajėgos turėtų tapti mažiau nuspėjamos operacine prasme, greičiau dislokuojamos į bet kurį pasaulio tašką“.

Pentagonas įrodinėja, kad būtent Rusija yra viena svarbiausių JAV varžovių, keliančių grėsmę amerikiečių interesams. Būtent todėl dar šių metų gegužę paskelbta, kad JAV iš Šaltojo karo užmaršties prikelia 2-ąjį laivyną.

Iš 12 turėtų Šaltojo karo laikais pastaruoju metu JAV beliko mažiau, nei pusė: 3-asis ir 7 laivynai atsakingai už Ramiojo vandenyno erdvę nuo JAV krantų iki Pietryčių Azijos, 4-asis – už Pietų Ameriką, 5-asis, pastaruosius kelis dešimtmečius vadintas svarbiausiuoju – už Persijos įlankos regioną, 6-asis yra atsakingas už Viduržemio jūrą ir iki šiol dar buvo atsakingas už strategiškai svarbią Atlanto vandenyno atsakomybės erdvę.

Būtent pastarojoje erdvėje, o tiksliau – Šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje atkurtas 2-asis laivynas pernai surengė dideles pratybas vandenyse, kurie tokios JAV karinės galios nematė dešimtmečius. Kiekvienam laivynui gali būti priskirtas vienas ar net keli JAV lėktuvnešiai. Visose šiose erdvėse JAV turi savo laivynų bazes, reikiamą infrastruktūrą ir interesų sritis, kurių pagrindinės – saugūs laivybos keliai, amerikiečių ir sąjungininkų saugumas.

Pratybose dalyvavo ir netikėtai iš laivyno bazės Norfolke išplaukusi JAV lėktuvnešio „USS Harry Truman“ kovinė grupė šiuo metu jau veikia senose 2-ojo laivyno atsakomybės erdvės ribose. Įprastai iki tol amerikiečių lėktuvnešių rotacijos trukdavo apie 90 dienų per metus, o tada laukdavo įvairūs remonto darbai bei poilsis. Tokią lengvai nuspėjamą rutiną vienu įsakymu pakeitęs J. Mattisas lėktuvenšių grupes pavertė išties greitojo reagavimo pajėgomis, kurios gali prie bet kurio pakrantės taško pasaulyje atgabenti įspūdingą smogiamąją grupę.

„USS Harry Truman“ vien savaime yra plaukiojanti karinė bazė, kurio galia pranoksta daugelio šalių karines oro pajėgas: šis lėktuvnešis gabena apie 90 orlaivių, iš kurių bent trečdalis gali atakuoti sausumos, oro ir jūrų taikinius išmaniosiomis bombomis bei raketomis.

Likę orlaiviai skirti žvalgybos, elektroninio karo, kovos su povandeniniais laivais, degalų papildymo ore, gelbėjimo ir paieškos bei kitoms misijoms. Pats lėktuvnešis turi ribotas kovos su povandeniniais laivais galimybes – tik specializuotus sraigtasparnius, tačiau jis niekada neplaukioja vienas. Jį įprastai visuomet lydi dar mažiausiai keli karo laivai, kurių pagrindinis tikslas – lėktuvnešio apsauga.

Pavyzdžiui, „USS Harry Truman“ iš pradžių lydėjo net 7 karo laivai bei mažiausiai vienas povandeninis laivas, taip pat galintis suduoti raketinį smūgį. Kita vertus, lėktuvnešio aviacija gali atbaidyti arba bent jau atvėsinti JAV varžovų norą veikti agresyviau. Be to, denio naikintuvai veikia ir kaip priedanga draugiškų šalių laivams bei orlaiviams.

„Nacionalinės gynybos strategija įpareigoja mus būti neprognozuojamais operacine prasme. Todėl dalis lėktuvnešiui priskirtų dalinių grįš į nuolatinę bazę Norfolke, kur bus 100 proc. pasiruošę vykdyti naujas misijas, jei tik to prireiktų“, – teigė JAV admirolas Christopheris Grady.

Ir nors į Baltijos jūra tokio dydžio laivai neužsuka, sparnuotomis raketomis ginkluotų, desantinių bei kitų JAV karo laivų staigus pasirodymas regione gali būti ne tik galimybių patikrinimas, bet ir signalas potencialiems lygiaverčiams priešininkams.

Atsižvelgiant į pastarųjų keliamą grėsmę JAV laivynas artimiausius metus įgyvendins ir kitas reformas, kurios susijusios su šiuo metu JAV Kongrese rengiamu ateinančių metų gynybos biudžetu. Lietuvai aktualu tai, kad šiame biudžete turėtų būti numatyta tolesnė parama Baltijos regionui. Galima tikėtis, kad biudžete bus atspindėtas ir šiame plane numatytų projektų finansavimas.

Vien nuo 2014 metų JAV į Lietuvos saugumą ir gynybą investavo beveik 80 JAV mln. dolerių. Lietuvos įsigijimai iš JAV taip pat nuolatos auga ir jų suma artimiausiu metu pasieks 200 mln. JAV dolerių. Šiuo metu Krašto apsaugos ministerija derina 200 šarvuotųjų visureigių Lietuvos kariuomenei iš JAV kompanijos „OshKosh“ įsigijimą.

Lietuva iš JAV taip pat perka priešlėktuvines raketas, prieštankines sistemas „Javelin“, ryšių sistemas ir amuniciją.

Savo ruožtu, JAV, įgyvendindamos paramos saugumui programas Lietuvoje, daug investavo į karinius poligonus ir kitą infrastruktūrą, finansuoja Lietuvos karių ir specialistų mokymą JAV karo mokyklose. Tačiau didžioji, liūto dalis – per 700 mlrd. dolerių atiteks būtent JAV pajėgoms.

Ypač didelis dėmesys skirtas būtent JAV laivynui, kuris iki 2034-ųjų pagal naują planą turėtų sulaukti 50 naujų laivų, iš jų – per 30 naujausios modifikacijos „Arleigh Burke“ klasės laivų, kainuosiančių apie 27 mlrd. dolerių per metus.

Nauji šios klasės laivai gales aptikti daugiau taikinių iš didesnio atstumo ir naikinti juos pažangesnėmis priešlėktuvinėmis bei priešlaivinėmis raketomis.

Sunerimę dėl augančios Rusijos ir Kinijos laivynų galios amerikiečiai jau grąžino į povandeninius laivus priešlaivines raketas, o į likusius – priešlaivinę sparnuotosios „Tomahawk“ versiją bei naujas ilgojo nuotolio priešlaivines raketas.