Vieniems pagrindinių Sausio 13-osios įvykių dalyvių skirtos bausmės: Golovatovui – 12, Uschopčikui – 14, Meliui – 7 metų bausmė

lrt.lt 2019 03 27

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už dalyvavimą sovietų agresijoje 1991 metų sausio 13-ąją.

lrt.lt

M. Golovatovą teismas už akių nuteisė 12 metų laisvės atėmimo bausme, D. Jazovui skirta 10 metų bausmė.

Tarp pagrindinių kaltinamųjų įvardintas KGB būrio Alfa vadas Michailas Golovatovas, vadovavęs šturmui prie Vilniaus televizijos bokšto.

 

Primename, kad 2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį KGB karininkas Michailas Golovatovas buvo sulaikytas Austrijos sostinės Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, kuri tikino, kad jai trūko duomenų įtariamąjį perduoti Lietuvai.

 

Vienam pagrindinių Sausios 13-osios bylos kaltinamųjų Jurijui Meliui teismas nusprendė skirti 7 metus laisvės atėmimo.

 

Rusijos pilietis Lietuvoje sulaikytas 2014 metų kovo mėnesį. Kaltinamasis dar apklausų metu pripažino, kad 1991 metų sausį buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

 

Jis pasakojo, kad veikė pagal pulko vado Nikolajaus Astachovo įsakymą. 

 

Pastarajam teismas paskyrė subendrintą 14 metų laisvės atėmimo bausmę.

 

Kaltinamajame akte teigiama, kad N. Astachovas buvo tanko borto vadas. Teigiama, kad N. Astachovas davė komandą pašalinti kelyje link televizijos bokšto esančias užtvaras iš transporto priemonių ir kariškio vairuojamas tankas šias užtvaras šalino.

 

Vladimirui Kotliarovui teisme paskirta subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

 

Buvęs sovietų karininkas iš Sankt Peterburgo V. Kotliarovas Milano oro uoste buvo sulaikytas 2014 metų gegužės 13 dieną, kai vyko į Italiją švęsti 50 metų jubiliejaus. Įtariamajam skyrus lengvesnę kardomąją priemonę – namų areštą, šis dingo. 

 

Vladimiras Uschopčikas nubaustas subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausme.

 

Neoficialiais duomenimis, V. Uschopčikas iki šiol slapstosi kaimyninėje Baltarusijoje.

 

Įtariamasis Sausio 13-osios byloje V. Uschopčikas Rusijos žiniasklaidai yra išsakęs nuomonę, jog vykti į Europos Sąjungos šalis yra rizikinga. 

 

Tokią nuomonę jis išsakė, komentuodamas kito įtariamojo dėl tragiškų Sausio 13-osios įvykių Michailo Golovatovo sulaikymą ir greitą paleidimą Austrijoje.

 

Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skelbiamos ir kitiems kaltinamiesiems.

 

Teisme prastai pasijuto vieno kaltinamųjų advokatas

Teismas praėjus kiek daugiau nei 1,5 val. nuo posėdžio pradžios paskelbė trumpą pertrauką, nes salėje prastai pasijuto vieno įtariamųjų advokatas.

 

Jam, kaip kalbėjo bylos nuosprendžio skelbimo liudytojai, veikiausiai pritrūko oro, žmogus vos nenualpo. Teisėjams paskelbus pertrauką, į Vilniaus apygardos teismą iškviesta greitoji medicinos pagalba. Medikai įėję į salė apžiūrėjo žmogų ir galiausiai nusprendė jį išgabenti iš teismo neštuvais.

 

Plačios apimties byla

Kaltinimai byloje pateikti 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams.

 

Dauguma kaltinamųjų teisiami už akių, prieš teismą stojo tik du Rusijos piliečiai.

 

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti beveik 700 asmenų, liudytojais buvo apklausti maždaug tūkstantis žmonių.

 

Rusija atsisakė bendradarbiauti su Lietuva tiriant bylą ir atmetė prašymą apklausti buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą.

 

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.