Ramūnas Terleckas. Surpliaverygmetis

lrt.lt 2019 02 19

Artėjant rinkimų metui informacinėje erdvėje daugėja asmeninio įvardžio „aš“. „Aš padarysiu, aš padariau, kai aš buvau meras, kai aš balsavau...“ ir taip toliau. Retkarčiais prasprūsta „mes“, bet dažniausiai šalia žodžių junginio „man vadovaujant“.

E. Genio/LRT nuotr.

lrt.lt

Nežinau, ar tai daryti pataria kokie nors konsultantai, ar užuodžiamas valdžios kvapo adrenalinas tokiu kampu suka liežuvį ir smegenis. Spėju, taip norima parodyti asmeninę svarbą.

 

Ne kartą esu girdėjęs apie dabartinę valdžią kalbant, kad ji bent jau kažką daro. Bandau į tą „kažką“ pažvelgti per savo kasdienę patirtį ir man tas „kažkas“ nelabai patinka. Prieš mėnesį kulniuoju į vaistinę ir prašau dešimtmečius vartojamo vaisto. Išgirstu atsakymą, kad be recepto jo negausiu, bet yra pakaitalas, kuriam popieriuko nereikia. Po kelių savaičių kitoje vaistinėje norėdamas pasipuikuoti savo žiniomis išdidžiai pareiškiu, jog esu informuotas, kad man reikalingas vaistas dabar receptinis, todėl malonėkite parduoti pakaitalą, kurio pavadinimo neprisimenu. Išgirstu: jei pirksiu mažesnę pakuotę, recepto nereikės. Trečioje vaistinėje nesusiduriu su jokiais suvaržymais. Bendradarbė pasakoja, kad jos gydytojas sugaišo 10 minučių, kol internete ieškojo, į kokį sąrašą įtrauktas jai būtinas medikamentas, nes sąrašai keičiami dažniau negu kojinės. 

 

Jei netyčia sekmadienį prireiks perrišti žaizdą, o tai galima padaryti tik ligoninių priėmimo skyriuose, patariu bent jau nereceptinių valerijonų lašų nusipirkti, nors ir jie po kelių valandų laukimo nepadės. Giminaitei šeštadienio rytą termometras patvirtina, kad gripo išvengti nepavyko. Skambina į polikliniką budinčiam gydytojui ir prašo elektroninio recepto. Deja, jei nori recepto, turi atvykti į apžiūrą, nesvarbu, kad visais informaciniais kanalais pranešama, jog siaučiant gripo epidemijai jokiu būdu negalima ir nereikia judėti iš namų. 

 

Manau, ligoninėms, poliklinikoms, vaistinėms būtų privalu kabinti ministro atvaizdą, ir ne tik vadovo kabinete, kad piliečiai žinotų, jog ministras „kažką“ daro ir „rūpinasi“.

 

„Kažką“ daro ir prie žemės palinkęs ministras Giedrius Surplys – jis Žemės ūkio ministeriją kelia į Kauną. Kodėl? Atsakymo, kurį būtų galima dėti į loginę grandinę, nėra. Tiesą pasakius, yra – Ramūnas Karbauskis liepė. Tuo metu ministras seka pasakas apie regioninę politiką, apie dūstantį Vilnių, apie Kauno darželių erdvumą ir kitokius niekus, bet nekalba apie tai, kad aš, Petras, Klaudijus, Irma, Vardenis Pavardenis mokės už jo keliones į Kauną ir atgal. Mokės už pastatų Vilniuje ir Kaune nuomą bei išlaikymą. Bent kelerius metus vyraus chaosas. Ar perkelti ministeriją į laikinąją sostinę yra žemės ūkio ministro prioritetas, kai būtent šiuo metu turi vykti lemiami darbai rengiantis Briuselyje apginti Lietuvos žemdirbių interesus 2021–2027 metų ES finansavimo laikotarpiu? Sveiko proto žmogus pasakytų, kad neturėtų. Nes visos pertvarkos (ypač neracionalios) kelia stresą, o didžioji dalis dabartinių darbuotojų į Kauną nesikels, todėl ministerijos kompetencijos skalė dardės žemyn. Laukiančių derybų Briuselyje kontekste – dardės geometrine progresija.

 

Tačiau kai „profesionalų“ Vyriausybė vis labiau virsta paklusnių komjaunuolių kuopa, nei profesionalumo, nei logikos ieškoti neverta. 

 

Istoriją kuria lyderiai. Artėja rinkimai, todėl naiviai prašau rinkėjų nebalsuoti už tuos kandidatus, kurių komunikacijoje pastebėsite iniciatyvaus kvailio ar bailaus subinlaižio bruožų.

 

Dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiojo redaktoriaus Ramūno Terlecko komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.