Susišaudymo Signatarų namuose istorija sujungia Laisvės gynėjų kartas

lrt.lt 2019 02 13

Signatarų namus, partizaninį karą ir Sausio 13-ąją vienija vienos šeimos istorija. Pasak archeologo, istoriko Vykinto Vaitkevičiaus, prie televizijos bokšto žuvusio Vytauto Koncevičiaus tėvas Antanas Kunčius dalyvavo  partizanų susišaudyme su bolševikų milicininkais Vilniuje, Signatarų namuose. Nors daug duomenų apie šį susišaudymą nėra, pasak V. Vaitkevičiaus, taip simboliškai sujungiama Lietuvos laisvės kova.

BNS nuotr.

lrt.lt

Partizaninis pasipriešinimas Vilniuje buvo sudėtingas. Sostinė labiau garsėjo kaip kovotojų už laisvę kankinimo ir žūties vieta. Tačiau istorikas, archeologas dr. V. Vaitkevičius sako, kad ir Vilniuje penktajame dešimtmetyje veikė aktyvus pasipriešinimas bolševikams.

Signatarų namai neatskiriami nuo istorinės „Baltojo štralio“ kavinės. V. Vaitkevičiaus teigimu, būtent ten 1946 m. gruodžio 20-osios vakarą įvyko susišaudymas tarp vakarojusių partizanų ir dokumentus norėjusių patikrinti sovietų milicininkų bei kariškių.

 

 „Tas pirmasis, kurį pakėlė ir paprašė dokumentų, matyt šauna negalvodamas. Aš galvoju, kad Sirusas šauna, nes tas žuvusysis milicininkas Baranikovas taip ir žūsta su Siruso dokumentais rankose. Tai reiškia, paėmė dokumentus tikrinti ir žiūrėti, o tas šovė. Ir tas šovimas, aišku sąmyšis, kas kur – vieni traukėsi per galines duris, bet vienas, nežinau kuris – per langą“, – pasakojo V. Vaitkevičius.

 

Du milicininkai žuvo, o partizanai vėliau sulaikyti. O tarp jų, pasak V. Vaitkevičiaus, buvo ir Sausio 13-ąją prie televizijos bokšto mirtinai sužeisto V. Koncevičiaus tėvas.

 

„Įsivaizduojate, niekas tikrai nežinojo iš tos šeimos ir, žinoma, pats V. Koncevičius net ir negalėjo žinoti, nes jis, būdamas 4 metų, jau buvo ištremtas į Sibirą, kad jo tėvas į Vilnių atvažiavo lygiai taip pat, kaip jis 1991 m.“, – kalbėjo V. Vaitkevičius.

 

V. Vaitkevičiaus teigimu, dar išvakarėse partizanai konspiraciniame bute Užupyje įkūrė kovos už Lietuvos laisvę organizaciją. Istorikas pripažįsta, kad nei liudininkų, nei partizanų atsiminimuose susišaudymas Signatarų namuose neminimas – istorikas remiasi KGB byla ir sulaikytųjų apklausa.

 

„Jie išsirenka tuos Signatarų namus, nors užkandinių yra daugiau. Bet yra kažkokia trauka, yra kažkoks tai ryšys tarp to, kas įvyko vakar, kad jie nusprendė nesudėti ginklų, partizanauti mieste ir to, kad jie ateina čia. Tai mes neturime kitų liudijimų, kaip tiktai priešininkų, bolševikų ar tardytojų“, – sakė V. Vaitkevičius.

 

Partizanų kovas kelis dešimtmečius tyrinėjantis Dalius Žygelis apie susišaudymą 1946 m. Signatarų namuose sako negirdėjęs ir tam reikia daugiau tyrimų. Jam įtarimų kelia, kad partizanai taip atvirai bendrautų viešoje vietoje.

 

Tokiu atveju jie pažeidė visas konspiracijos taisykles, pritraukė dėmesį – dėl to buvo patikrinti jų dokumentai, dėl to įvyko susišaudymas.

 

D. Žygelio teigimu, miestų partizanų nebuvo daug ir operacijų miestuose, bent jau žinomų istorikams, surengta vos keletas. Tad, šio istoriko teigimu, miestuose nebuvo organizuoto partizaninio pasipriešinimo.

 

„Vilniaus klausimas pakankamai sudėtingas, kadangi čia rezidavo didžiausias partizaninio pogrindžio ardytojas ir provokatorius Juozas Markulis. Jis stengėsi pritraukti į Vilnių kiek įmanoma daugiau kovotojų, kuris jiems suteikdavo neva iliuzinę galimybę gyventi legaliai, bet anksčiau ar vėliau jie būdavo suimami“, – pasakojo Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas D. Žygelis.

 

Pasak istorikų, miškuose ir kaimuose besislapstantys partizanai iš miestų gaudavo vaistų, čia veikdavo ryšininkai ir informatoriai.