EP palaiko Lietuvą: balsavo už didesnį Ignalinos AE uždarymo finansavimą

alfa.lt 2019 01 18

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį balsavo už tai, kad 2021–2027 m. laikotarpiu Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui būtų numatyta 780 mln. eurų ES lėšų.

Europos Komisija (EK) 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje siūlė Ignalinos AE uždarymui skirti 552 mln. ES lėšų. Europarlamentarų manymu, finansavimas šiam tikslui turėtų siekti 780 mln. eurų (dabartinėmis kainomis). Tokios sumos iš ES prašo ir Lietuva.

 

 

„ES turi būti patikima Lietuvos partnere nutraukiant Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą. EP siunčia stiprų pasitikėjimo signalą, kad remia Lietuvos žmones uždarant pasenusią Ignalinos atominę jėgainę, – ketvirtadienį sakė EP pranešėja, vokiečių europarlamentarė Rebecca Harms (Žalieji). – Branduolinė energetika – brangi ir labai rizikinga technologija. EK turi laikytis savo pažadų tam, kad brangūs išmontavimo darbai būtų atlikti saugiai ir kaip įmanoma greičiau, tuo pačiu užtikrinant, kad Lietuvos modelis taptų pavyzdiniu atominės jėgainės eksploatavimo nutraukimo projektu. To reikalauja ES piliečių saugumo interesų apsauga.“

 

„Pagalba Lietuvai yra būtina, jei norime išlaikyti aukščiausius saugumo standartus. AE uždarymas yra ypatingas iššūkis Europos branduolinei saugai, ypač dėl įrengimo dydžio ir techninių reaktorių charakteristikų, – plenarinių posėdžių salėje kalbėjo Valdemaras Tomaševskis (Europos konservatoriai ir reformistai). – Pakankamų lėšų stoka nutrauktų išmontavimo procesą, o tai labai padidintų viso projekto išlaidas ir keltų pavojų Europos branduoliniam saugumui.“

 

Parlamentas taip pat remia siūlymą, kad Lietuva prie bendrų eksploatavimo nutraukimo išlaidų, kaip ir iki šiol, prisidėtų 14 proc. EK siūlė didesnę Lietuvos finansavimo dalį – bent 20 proc. Lietuvos dalis turėtų būti skirta iš savų išteklių, nenaudojant kitų ES struktūrinių fondų lėšų. EP sprendime akcentuojama, kad Lietuva turėtų stengtis pritraukti daugiau lėšų iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, tarptautinių finansinių organizacijų.

 

„Kaip buvęs ilgametis Ignalinos rajono meras labai džiaugiuosi šiandienos balsavimo rezultatais, – ketvirtadienį sakė lietuvių europarlamentaras Bronis Ropė (Žalieji). – EP išreiškė precedento neturinčią paramą Lietuvai. Ypatingai svarbu tai, kad buvo atmestas EK pasiūlymas padidinti Lietuvos indėlį Ignalinos programoje, sumažinant Sąjungos ko-finansavimo dalį. Tai būtų neteisinga Lietuvos atžvilgiu. Stojimo sutartyje nenumatytas joks privalomas Lietuvos finansinis indėlis.“

 

„Šios elektrinės uždarymas nėra vien tik tiktai Lietuvos rūpestis, tačiau ir bendra ES tenkanti atsakomybės našta už tinkamą finansavimą bei saugų galutinį eksploatavimo nutraukimą, – sakė Zigmantas Balčytis (Socialistai ir demokratai). – Lietuvos žmonės pasitikėjo ES ir jos įsipareigojimais, numatytais ketvirtajame stojimo sutarties protokole, kurie buvo patvirtinti referendume. Todėl Komisijos abejonės dėl tolimesnio ES finansavimo prieštarautų jos pačios įsipareigojimams. Džiaugiuosi, jog EP tvirtai ir vieningai remia Lietuvos poziciją ir jos pastangas saugiai uždaryti techniškai sudėtingiausią ir vieną didžiausių atominių elektrinių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.“

 

Europarlamentarai taip pat remia siūlymą į ES daugiametę finansinę programą įtraukti ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų šalinimą į giluminį kapinyną. Nors ES teisės aktuose numatyta, kad panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo išlaidas padengia tie, kurie sukūrė šias medžiagas, EP siūlo, kad ši nuostata nebūtų taikoma atgaline data Lietuvai, kuri Ignalinos atominę elektrinę uždarė prieš priimant minėtą direktyvą.

 

Kadangi antrojo Ignalinos AE bloko išmontavimas prasidės 2026 m. ir tęsis po 2027 m., prieš pradedant darbus turi būti sutelkta pakankamai lėšų šiai užduočiai. Neužtikrinus reikiamo finansavimo, tektų bent ketveriems metams stabdyti antrojo Ignalinos AE bloko išmontavimą, o tai padidintų bendras projekto išlaidas bei sukeltų socialinių ir ekonominių problemų regione, pabrėžia R. Harms.

 

Europarlamentarai pažymi, kad Ignalinos AE buvo pastatyta sovietinės okupacijos metais, ji gamino elektrą visam regionui, todėl jėgainės uždarymas negali būti vien tik Lietuvos problema. Tai yra precedento neturintis Europos branduolinės saugos uždavinys tiek dėl elektrinės dydžio, tiek dėl reaktorių techninių savybių.

 

Šiuo metu numatyta, kad Ignalinos AE galutinai turi būti uždaryta iki 2038-ųjų. Lietuvos derybų dėl stojimo į ES metu buvo susitarta, kad, tapusi Sąjungos nare, Lietuva uždarys nesaugią ir visai Europai grėsmę keliančią Ignalinos atominę jėgainę, o ES, savo ruožtu, uždarymo darbų finansavimui suteiks „adekvačią“ paramą.

 

„Nepamirškime, kad be jėgainės uždarymo darbų ko-finansavimo Lietuvai dar tenka pareiga išspręsti gilias socialines problemas, atsiradusias regione po didžiausio darbdavio – Ignalinos AE uždarymo, – sakė B. Ropė. – Ignalinos programa šių problemų sprendimų nenumato ir nebefinansuoja, tad Lietuva privalo rasti kitus šaltinius, kurie sumažintų bedarbystę bei suteiktų naują perspektyvą Ignalinos regiono žmonėms.”

 

Sprendimui pritarę 569 EP nariai, nepritarė 17, o susilaikė 32. Parlamento nuomonė šiuo klausimu yra konsultacinė, galutinį sprendimą priims ES Taryba.

 

„Tikiuosi, kad Komisija į tai atsižvelgs ir išspręs finansavimo klausimą taip, kad šis bjaurus reaktorius būtų uždarytas. Tai tokio pat tipo reaktorius kaip Černobylio, kuris susprogo“, – EP salėje kalbėjo Antanas Guoga (Europos liaudies partija).