Baigtas Registrų centro auditas: veikė šešėlinė schema, skaičiuojama milijoninė žala

delfi.lt 2019 01 16

Kilus įtarimui, kad Registrų centre yra sudarytos išskirtinės sąlygos kai kurioms įmonėms mokėti kelis kartus mažesnę kainą už duomenis, imtasi audito. Dabar audito rezultatai iš ties patvirtino kilusius įtarimus.
Baigtas Registrų centro auditas: veikė šešėlinė schema, skaičiuojama milijoninė žala

delfi.lt

Skaičiuojama, kad Registrų centras išdavė duomenų už 330 mln. Eurų, o už tai gavo tik 740 tūkst. eurų, arba 0,22 proc. jų vertės. Susisiekimo ministras tvirtina, kad tai tik įrodo mastą, kaip beatodairiškai buvo imami tie duomenys.

 

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pristatydamas audito rezultatus tvirtina, kad 2016-2017 metais, prieš pasikeičiant Registrų centro vadovybei, buvo sudaryta schema, suteikusi išskirtines sąlygas kelioms susijusioms įmonėms. Jos galėjo užimti startines pozicijas duomenų pardavimo rinkoje, kai tuo tarpu kitos įmonės mokėjo įprastą nustatytą 27 centų mokestį už duomenų vienetą.

„Tam tikra prasme buvo sukurtas šešėlinė Registrų centro veikla kai kurioms tarpusavyje susijusioms įmonėms. Joms buvo sukurtos išskirtinės sąlygos imti duomenis: netaikomi įkainiai, kurie turėjo būti taikomi, t.y. vietoje 27 ct už duomenu vienetą buvo taikomi 6 ct, o kai kur ir 3 ct įkainis už duomenų vienetą. Be to, kai kur buvo sudarytos sąlygos už tam tikrą abonementinį mokestį imti neribotus kiekius duomenų“, – teigė R. Masiulis.

Skaičiuojama, kad vien dėl pačių duomenų teikimo už 6 ct vietoje 27 ct, reali Registrų centro patirta žala yra 1,3 mln. eurų prarastų pajamų.

 

R. Masiulis teigė, kad įmonių pavadinimų kol kas negalima atskleisti, kol teisėsauga nėra užbaigusi visų darbų.

Įvardijama, kad viena įmonė turi apie 50 darbuotojų ir išskirtinai ėmė duomenis po 3 ct apie mirties fakto nustatymą. Taip pat išskirtinės sąlygos suteiktos dviem susijusioms mažoms įmonėms, kurios turėjo iki 4 darbuotojų. Keliamas klausimas, ar tokios mažos įmonės sugebėjo apdoroti imamą didžiulį kiekį duomenų, ar jie nebūdavo perduodami trečiosioms šalims, taip neužtikrinant duomenų saugumo. Nurodoma, kad 2017 m. atsiranda ir užsienio įmonė, kuri domisi gyventojų registro duomenimis, ir jai taip pat sudaromos išskirtinės sąlygos.

 

Taip pat pateikti civiliniai ieškiniai ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai dėl netinkamos sudarytų sutarčių priežiūros bei neužtikrintos duomenų kontrolės.

 

Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius teigė, kad dėl šios praktikos jau imtasi veiksmų. Iki praėjusių metų pabaigos pakeistos pripažintos ydingos sutartys su duomenų gavėjais. Jis taip pat teigė, kad sutinkama, jog dideli duomenų gavėjai turėtų gauti kitas kainas ir šiai dienai jau yra paruošta nauja kainodara, kurią turi patvirtinti Vyriausybė. Teigiama, kad ji parengta atsižvelgus į verslo lūkesčius, o brangiausia paslauga bus popierinės užklausos. Pigiausia paslauga turėtų būti duomenų perdavimas skaitmeniniu būdu, tai yra iš sistemos į sistemą.

Taip pat Registrų centras artimiausiu metu ketina papildomai kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kad būtų papildomai įvertintas iki šiol iš Registrų centro paimtų duomenų turinys ir saugumas. Specialiųjų tyrimų tarnyba tęsia 2018 m. rugsėjį pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, sudarant išskirtines sąlygas privačioms bendrovėms gauti registrų duomenis.

 

2018 metų rugsėjį Susisiekimo ministerija kartu su pasikeitusia Registrų centro vadovybe pradėjo Registrų centro auditą, kuriuo siekė įvertinti nepagrįstai žemus kai kurių šios valstybės įmonės tvarkomų registrų duomenų teikimo įkainius kelioms didelėms įmonėms.

DELFI primena, kad auditas atliktas ir dėl e. sveikatos sistemos. Registrų centras atlikęs e. sveikatos sistemos auditą dėl galimai neteisėtų veiksmų ir dėl jų atsiradusios turtinės žalos kreipėsi į prokuratūrą 2018 metų gruodžio mėnesį. Audito metu įsitikinta, kad sistemos spragos turėjo būti žinomos jau 2015 metais, tačiau tuomet niekas jų nesiėmė taisyti. E. sveikatos sistemos auditas parodė, kad trims įmonėms galimai buvo sudarytos išskirtinės viešųjų pirkimų sąlygos, o vienos iš įmonių darbuotojai vėliau įdarbinti Registrų centre – atlyginimai mokėti iš valstybės kišenės.