Patvirtinta: sulaikyti A.Paleckis, V.Ivanovas ir dar daugiau asmenų, galbūt šnipinėjusių Rusijos naudai

15min.lt 2018 12 19

Lietuvos teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą dėl plataus masto Rusijos šnipinėjimo prieš mūsų šalį. Šio tyrimo metu suimtas politikas Algirdas Paleckis, jis įtariamas šnipinėjimu ir už grotų leidžia ne pirmą mėnesį. Sulaikyta ir daugiau asmenų, tačiau jų skaičius neatskleidžiamas, minima tik tai, kad visi jie - lietuviai, išskyrus vieną Rusijos federacijos pilietį.

15min.lt

Tarp sulaikytųjų yra ir Valerijus Ivanovas, tačiau kol kas įtarimai dėl šnipinėjimo jam nepateikti.

Bylą tiria Generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas ir Policijos departamentas. Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatyta daugiau tyrimo detalių, ją galite peržiūrėti čia:

Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje informaciją apie bylą kalbėjo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis ir policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.

Pradėtas tyrimas dėl šnipinėjimo

 

E.Pašilis pranešė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo pagal Baudžiamojo kodekso 119 str. 2 d. Jis patvirtino, kad dar rudenį buvo suimtas Algirdas Paleckis.

 

„Šitą tyrimą išskirčiau dviem požymiais. Pirmiausia, šis tyrimas atskleidė, kad Rusijos federacijos žvalgybos užduotis vykdę asmenys yra susiję su politinėmis partijomis. Bet jie nesusiję su parlamentinėmis partijomis“, – kalbėjo E.Pašilis.

Anot jo, žvalgyba buvo nukreipta į jautriausias visuomenei temas, tarp jų ir sausio 13-osios byla.

 

„Yra duomenų apie žvalgybos užduočių vykdymo epizodus įvykusius daugiau nei prieš metus, – kalbėjo E.Pašilis. – Tai duoda pagrindo manyti, kad veika tęsėsi ilgą laiką, buvo tikslinga, kryptinga, sąmoninga.“

 

Tarp įtariamųjų – rusas

Neatskleidžiama, kiek iš viso byloje įtariamųjų, nes tai gali pakenkti tyrimui.

 

„Šiuo metu įtariamieji yra lietuviai, išskyrus vieną – Rusijos pilietį. Buvo organizuota įtariamųjų sulaikymo operacija. Vienas iš asmenų yra Valerijus Ivanovas, jis sulaikytas dėl kratos metu rasto ginklo. Sprendimą dėl kardomosios priemonės šioje byloje priims prokuroras“, – sakė L.Pernavas, neatsakęs, ar V.Ivanovas įtariamas šnipinėjimu.

Anot jo, tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Jis pradėtas gavus informaciją iš Valstybės saugumo departamento.

 

„Nustatėme visą tinklą asmenų, kurių veikla kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui. Jei šis tinklas būtų neišardytas, Lietuvai būtų grėsęs didesnis pavojus“, – sakė L.Pernavas.

 

Anot jo, šiuo metu vyksta intensyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai – daromas kratos, apklausiami asmenys, renkami duomenys siekiant užbaigti šią bylą kuo greičiau.

 

Turėjo Rusijai palankių kėslų Anot D.Jauniškio, medžiagą šiam tyrimui VSD rinko ilgą laiką, ją analizavo, vertino, kol galiausiai šiemet perdavė LKPB.

 

„Kaip paaiškėjo, kad su Lietuvos politine sistema siejami asmenys turėjo kėslų palankių Rusijai. Šis atvejis tik patvirtina Lietuvos žvalgybos grėsmių vertinime išsakytus teiginius, kad Rusija ir toliau siekia daryti įtaką vidaus politikos procesams“, – sakė D.Jauniškis.

 

Kaip kalbėjo D.Jauniškis, šiam tikslui buvo verbuojami asmenys galėję tiesiogiai ar per tarpininkus formuoti partijų programas ar jų struktūrą. Jie naudojosi įvairiais žiniasklaidos kanalais ir prisidėjo prie Rusijos minkštosios galios didinimo šalyje.

Anot jo, Lietuvos pasirinktas integracijos kelias į Vakarus yra nepalankus Rusijai ir pas mūsų kaimynus laikomas grėsme.

 

„Nuolatos turime išlikti budrūs, šnipinėjimo grėsmė nėra sumažėjusi. VSD ir kitos institucijos visada yra pasiruošusios“, – tvirtino jis.

 

Premjero paklausimų nekomentuos

Kaip sakė D.Jauniškis, premjeras ir kiti valstybės vadovai buvo reguliariai informuojami apie šį tyrimą. Visgi papasakoti, ar būtent apie šį tyrimą pastaruoju metu viešojoje erdvėje kalbėjo Saulius Skvernelis, VSD vadovas nesutiko.

 

„Šituo klausimu nekomentuosiu, – sakė D.Jauniškis. – Buvo užklausimas iš ministro pirmininko, VSD dabar renka tam tikrą informaciją, esame išsiuntę užklausas kitoms institucijoms. Ar tai buvo susiję, ar ne (su šiuo tyrimu, – red.pas.), nekomentuosiu.“

 

L.Pernavas pridūrė, kad atsakymo, kurį policija pateikė premjerui į jo užklausimą, turinio komentuoti negali.

 

„Visa informacija, kuri pateikta atsakyme, yra tarnybos paslaptį sudaranti informacija“, – sakė generalinis komisaras.

Titovas, Paleckis ir Ivanovas gali būti susiję

Komentarų neteikė A.Paleckio tėvas, buvęs europarlamentaras socialdemokratas Justas Paleckis.

 

A.Paleckio suėmimas susijęs su kitu įvykiu – antradienį Vilniuje buvo sulaikytas Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas, buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis.

 

15min šaltinio teigimu, tiek A.Paleckio suėmimas, tiek V.Ivanovo sulaikymas yra tos pačios bylos dalis.

 

15min žiniomis, šioje istorijoje figūruoja ir skandalingai pagarsėjęs, dabar jau buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys, Viačeslavas Titovas.

 

Jis šių metų liepos mėnesį apšmeižė partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Teisėsauga V.Titovo atžvilgiu ėmėsi tyrimo. Jo kompiuterį paėmę tyrėjai atkūrė susirašinėjimus, tarp jų buvo ir pokalbiai su Rusijos atstovais. Tai anksčiau skelbė portalas lrytas.lt.

Teistas dėl Sausio 13-osios menkinimo

Buvęs vienas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) derybininkų, A.Paleckis Seimo nariu dirbo 2004–2007 metais, o 2007–2008 metais užėmė Vilniaus vicemero pareigas.

 

Iš Socialdemokratų partijos, kuriai priklausė, politikas buvo pašalintas dėl prieštaros ir atviros konfrontacijos su partijos vadovybe 2008 metais. Vėliau pats įkūrė „Fronto“ partiją, iš kurios pasitraukė šių metų pradžioje.

A.Paleckis 2012 metais buvo nuteistas už tai, kad neigė ir šiurkščiai menkino SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą po to, kai 2010 metais pareiškė: „O kas buvo sausio 13 dieną prie bokšto? Ir, kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“.

 

Su „Fronto“ partija A.Paleckis nesėkmingai dalyvavo Seimo rinkimuose tiek 2008, tiek 2012 metais. Iškovoti Seimo nario mandato jam nesisekė ir vienmandatėse apygardose.

 

Pirmą kartą jo siekęs Zarasų-Visagino apygardoje, 2012 ir 2016 metais politikas nesėkmingai kandidatavo Naujojoje Vilnioje.