Prisislapukavo: sukilo slaptieji V.Putino samdiniai

15min.lt 2018 11 23

Rusijos karo veteranus ir privačius samdinius vienijanti Visos Rusijos pareigūnų asamblėja negalėjo nenustebinti Kremliaus, kai pranešė, kad kreipiasi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT) su prašymu ištirti tokių Ukrainoje ir Sirijoje veikiančių grupuočių kaip „Wagner“ veiklą, skelbia „Radio Free Europe“.

15min.lt
Minėtosios Asamblėjos vadovas Jevgenijus Šabajevas paskelbė, kad organizacija susitarė dėl kreipimosi į TBT prokurorą Fatou Bensoudą per susitikimą Maskvoje. Iniciatyvą, kuria Rusija netgi kaltinama karo nusikaltimais, dėl kreipimosi esą parėmė 357 delegatai iš 52 Rusijos regionų.

 

 

Kreipimesi rašoma, kad Rusijos privačios karinės kompanijos pastaraisiais metais neteko šimtų narių, nors Rusijos Federacijos Taryba neigia tokių grupių egzistavimą, o Gynybos ministerija pabrėžia, esą tokias privačias kompanijas draudžia šalies Konstitucija.

 

Ieškoti samdinių pavojinga

Maskva tiesiog tvirtina, kad konfliktuose užsienyje Rusijos piliečiai kaunasi savo noru ir nėra niekaip susiję su šalies ginkluotosiomis pajėgomis.

 

Tačiau Rusijos samdiniai, regis, pavargo nuolat girdėti aiškinimus, kad jie neegzistuoja ir kad nėra susiję su valstybe.

Jie jau nuo 2014-ųjų, kai prasidėjo susirėmimai Rytų Ukrainoje, siekia, jog privačios karinės kompanijos būtų įteisintos ir priglobtos po Rusijos kariuomenės skėčiu – kad jų nariai gautų tokias pat teises kaip kariškiai.

Be to, tokie „karo šunys“ nuolat smarkiai rizikuoja, nes gali būti įgrūsti už grotų, jei prasitaria apie savo dalyvavimą slaptose operacijose užsienyje.

 

Tiesa, dabar kalbėti nebebijoma – nešvarūs skalbiniai drąsiai tempiami į dienos šviesą.

 

Pavyzdžiui, samdinių grupė laiške TBT prokurorui teigia sulaukusi „tūkstančių skundų iš Rusijos piliečių“, kurie kovėsi Rytų Ukrainoje, Sirijoje, Libijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Gabone, Sudane, Pietų Sudane Jemene ir kitur.

 

Pažymėtina tai, kad Rusija atkakliai neigia vykdanti slaptas karines operacijas Afrikos žemyne, nors pastaruoju metu netrūksta pranešimų, kad ten tiesiog siautėja „Putino virėju“ vadinamas Jevgenijus Prigožinas.

Pastarasis yra glaudžiai susijęs su Kremliumi ir vadovauja kontraktininkų kompanijai „Wagner“.

 

Ši grupė patyrė didelių nuostolių 2018-ųjų vasarį, kai per nepavykusią operaciją Sirijoje žuvo keli šimtai „Wagner“ samdinių – jų pozicijas subombardavo JAV aviacija.

 

Tokia nesėkmė milijardieriaus J.Prigožino neišgąsdino – jo samdiniai šiuo metu darbuojasi Libijoje ir jau kelis mėnesius aktyviai veikia Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR).

O tirti J.Prigožino veiklą pavojinga – daugelis rusų žurnalistų sulaukia grasinimų mirtimi. Liepos 30-ąją tokie grasinimai išsipildė – CAR mįslingomis aplinkybėmis buvo nužudyti trys rusai žurnalistai, kurie ten vyko ieškoti rusų kontraktininkų.

 

Bijo kalbėti ir slapstosi

J.Šabajevas „Radio Free Europe“ teigė, kad jo organizacija nustatė asmenis, kurie galėtų papasakoti apie savo patirtis, jei TBT nuspręstų pradėti tyrimą.

Jis pažymėjo: „Daugiau nei tūkstantis samdinių žuvo, o dar daugiau buvo sužeisti. Jie bijo apie tai kalbėti ir slapstosi.“ Anot J.Šabajevo, niekaip nepadedama ir kontraktininkų šeimoms, o Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje ši tema – tabu.

 

„Privačių karinių kompanijų darbuotojams specialiai nesuteikiamas teisinis statusas. Todėl jie neturi teisių, suteikiamų oficialiems karo veteranams, ir yra persekiojami pagal įstatymą dėl samdinių veiklos“, – rašome laiške.

J.Šabajevo ir kompanijos teigimu, toks valstybės elgesys – samdinių ignoravimas – turėtų būti laikomas „priverstiniu žmonių pradanginimu“, kuris draudžiamas pagal TBT Romos statuto 7-ąjį straipsnį.

 

Kreipimesi į TBT taip pat skelbiama, kad Rusija nepripažįsta samdinių teisių, nors tai turėtų padaryti pagal Montrė dokumentą, kurį Maskva ratifikavo dar 2008 metais. Šiuo susitarimu siekiama bent iš dalies sureguliuoti privačių karinių kompanijų teisinį statusą.

Dar neaišku, kad TBT apskritai atsakys į kreipimąsi. Rusija nėra šio teismo narė, o TBT veiksmų gali imtis tik savo šalių narių teritorijoje.

 

„Rusijos valstybė turėtų apsispręsti, ar legalizuoti privačias karines kompanijas, ar jas iš tikrųjų uždrausti. Veteranų, grįžtančių namo iš nelegalių operacijų, skaičius auga.

 

Jei jie nebus reabilituoti įstatymų pagrindu, jie pradės burtis į nusikalstamas grupes ir kelti grėsmę šaliai“, – mano J.Šabajevas.