Už ir prieš Konstituciją

lzinios.lt 2018 10 05

Vilniaus publika skėlė moralinį antausį naisiečiui Ramūnui Karbauskiui. Populizmo nevengiantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas šį kartą pats susidūrė su „kitokia Lietuva“.
Trečiadienio vakarą visuomenės grupė „Už Konstituciją“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengė viešą diskusiją „Ar verta keisti Konstituciją dėl dvigubos pilietybės?“

Dviejų dalių renginyje ekspertai ir politikai išsamiai aptarė teorinius pilietybės klausimo aspektus, svarstė apie dvigubos pilietybės Lietuvoje aktualumą, pasirengimą numatomam organizuoti referendumui, konstitucinio stabilumo ir Konstitucijos kaitaliojimo problemas.

Kam reikia daugybinės pilietybės

 

Jau pačioje renginio pradžioje profesorius Vytautas Landsbergis paprieštaravo termino „dviguba pilietybė“ vartojimui.

„Kalbama apie daugybinę pilietybę. Gali būti ir trys, ir keturios, ir daugiau pilietybių, jei šis klapanas atidaromas. Niekas juk nesako: tik dvi pilietybės, ir viskas“, – dėstė V. Landsbergis.

Kad ši pastaba pasiekė tikslą, liudijo vien tai, kiek kartų per diskusiją ji buvo pakartota kitų dalyvių. Daugelis pokalbininkų galiausiai rinkosi sakyti „dviguba arba daugybinė pilietybė“. Kaip ir buvo galima tikėtis, renginio dalyviai ir klausytojai pasiskirstė į šios konkrečios Konstitucijos pataisos šalininkus ir priešininkus.

Parėmusieji pasiūlymą mažinti apribojimus Lietuvos piliečiams įgyjant kitų valstybių pilietybes argumentavo sąžiningumu, būtinybe lanksčiai reaguoti į emigraciją ir išsaugoti išeivių ryšį su tėvyne.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis atkreipė dėmesį, kad neteisinga kitos šalies pilietybę priimančio žmogaus veiksmą vertinti kaip Lietuvos pilietybės atsisakymą. „Nesame aiškiai pasakę, kas yra pilietybė. Atrodo, kad tai yra tautos žmogui duodamas mandatas ir tam tikromis sąlygomis tas mandatas gali būti atimamas. Aš manau, kad tai neteisinga“, – teigė konservatorių lyderis.

Žurnalistas Rytis Zemkauskas atkreipė dėmesį į pasitikėjimo aspektą santykyje su išeivijos lietuviais. „Diasporose matau labai šviesių žmonių, labai adekvatų požiūrį. Tie žmonės nori turėti daugiau galimybių dalyvauti Lietuvos gyvenime, o mes jiems tarsi neleidžiame – neleidžiame bręsti, pajusti, kad jie irgi kai ką gali. Man atrodo, kad tai – problema.“

Dvigubos pilietybės įteisinimą aktyviai remiantis LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis taip pat akcentavo išeivijos problemą. „Negalime nematyti skirtumo tarp situacijos, kai dabartinės Konstitucijos normos buvo patvirtintos, ir šiandien susiklosčiusios padėties, kai tiek daug žmonių yra išvykę iš Lietuvos“, – tvirtino R. Karbauskis.

V. Ališauskas: „Aš esu blogas žmogus“

Prieštaraujantieji daugybinės pilietybės įteisinimui pabrėžė menką šio klausimo aktualumą, kėlė grėsmės valstybės saugumui problemą ir akcentavo būtinybę sąmoningai apsispręsti renkantis pilietybę.

„Matau, kad žmonėms tai visiškai neįdomu. Jei jiems paaiškini, kad tai blogai, jie su tuo sutinka. Bet kai klausi, ar to reikia, žmonės tiesiog negali atsakyti. Net ir išvažiavusiems neaktualu, nes jie dar nežino, kaip elgsis“, – teigė profesorius Vytautas Ališauskas. Žmonių abejingumui jis priešpriešino, jo nuomone, dirbtinę paramą daugybinei pilietybei viešumoje. „Blogai jaučiuosi atvirai kalbėdamas prieš referendumą. Žinau, jog esu blogas žmogus ir nenoriu, kad išeiviai įsitrauktų į tautos gyvenimą“, – ironizavo V. Ališauskas.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad žmonės su kitos valstybės pilietybe dažnai sieja nepagrįstus lūkesčius. „Savo giminaičio paklausiau, kam jam JAV pilietybė. Jis prisipažino norintis, kad jį laikytų amerikiečiu. Tačiau ar tikrai jį pripažins savu, jei jis įgis kitos valstybės pasą?“ – patirtimi dalijosi politikas.

V. Ališauskas ir V. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad daugybinės pilietybės kaip galimybės atvėrimas potencialiai kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Esą įmanomas scenarijus, kai teritorinių ar kitokių interesų Lietuvoje turinčios užsienio valstybės Lietuvos piliečiams masiškai išdalytų savo pasus ir taip sukurtų prielaidas šių naujų piliečių „gynybai“.

Dauguma diskusijoje dalyvavusių politikų laikėsi nuomonės, kad tokią grėsmę iki minimumo sumažina apribojimas Lietuvos pilietybę derinti tik su Vakarų pasaulio, visų pirma ES ir NATO valstybių, pilietybėmis. Tačiau V. Ališauskas atkreipė dėmesį, kad panašią pasų politiką Rumunijos atžvilgiu visai neseniai vykdė Vengrija.

Už ausų – į geresnį rytojų

Visi diskusijos dalyviai, išskyrus R. Karbauskį, sutarė, kad referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo turėtų vykti pagal šiuo metu galiojančias referendumo taisykles. Daugelis įžvelgė valdančiųjų siekį pakoreguoti procedūrą taip, kad būtų užtikrintas norimas referendumo rezultatas. „Nekaskime kanalo taip, kad upelis tekėtų tik mūsų kanalu. Demokratijos taisyklė yra kita: pilietis turi teisę laisvai pareikšti savo valią ir kad ta jo valia būtų tikra“, – sakė J. Sabatauskas. „Taisyklių keitimas proceso metu yra nedemokratiškas ir pavojingas, net jeigu viso to pradžia buvo kilni“, – jam pritarė G. Landsbergis.

Politologė Jogilė Ulinskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad numatomas referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo visuomenėje kelia daug emocijų. Racionalių argumentų ir diskusijų stoka esą primena kitus kontroversiškus referendumus. „Man įsiminė argumentas, esą mūsų tauta išbyrės tarsi smiltys smėlio laikrodyje. Norėčiau suprasti, koks tokių argumentų tikslas, ar tikrai siekiama stabdyti emigraciją. Pagal diskusijų pobūdį tai primena referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams“, – tvirtino politologė.

Teisininkas Justinas Žilinskas taip pat pasmerkė siekius manipuliuoti referendumo taisyklėmis. „Pats būčiau už dvigubą pilietybę, bet man labai nepatinka, kaip to siekiama. Kodėl tauta nenori žaisti pagal taisykles, kurias pati patvirtino? Dabar atrodo, kad politikai paima tautą už ausų ir atveda į geresnį dvigubos pilietybės rytojų“, – teigė J. Žilinskas.

R. Karbauskis nesutiko su tokiomis interpretacijomis ir tvirtino, kad visais abejonių keliančiais klausimais bus konsultuojamasi su Konstituciniu Teismu. „Turime pakankamai laiko sulaukti Konstitucinio Teismo atsakymo dėl visų šių iniciatyvų, kurios galėtų kelti abejonių. Viena aišku, kad pagal dabar galiojančią tvarką referendumas gali vykti, jis taip ir vyks, jei Konstitucinio Teismo atsakymai į mūsų klausimus bus neigiami“, – dėstė politikas.

Kas norėtų mažesnio Seimo narių skaičiaus

Diskusijoje buvo paliesta ir platesnė konstitucinio stabilumo problema. Ekspertų diskusiją moderavęs žurnalistas Paulius Gritėnas jau pačioje renginio pradžioje pasidalijo įtarimais, kad valdančiųjų veiksmai destabilizuoja konstitucinę santvarką. Tokiam nerimui pritarė ir kiti pokalbio dalyviai, ypač V. Ališauskas, tvirtinęs, kad nuolatinės iniciatyvos taisyti Konstituciją yra labai pavojingos.

Politikų diskusijoje atviriausias buvo G. Landsbergis. Jis teigė, kad valdančiųjų užmojai prieštarauja Lietuvos konstitucinei tradicijai. „Konstitucija keičiama tik susitarimu. Konstitucija nėra ir negali būti daugumos prievartos instrumentas mažumai. Mūsų jaunoje ir trapioje valstybėje tą principą sugebėjome ilgai išlaikyti. Tai svarbu ir ateičiai. Nenorėčiau vieną dieną atsibusti valstybėje, kurioje Konstitucija bus pakeista „valstiečių“ partijos programa“, – ironizavo konservatorių lyderis.

R. Karbauskis tikino, kad jo partijos siekiai apsiriboja dviem esminėmis Konstitucijos pataisomis: dėl daugybinės pilietybės įteisinimo ir dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Paklaustas apie pastarąjį pasiūlymą, politikas tvirtino, kad remiasi visuomenės nuomone, ir, norėdamas tai patvirtinti, kreipėsi į auditoriją. „Klausiu dabar čia sėdinčių žmonių, kas iš jų sutiktų, kad Seimo narių skaičius būtų ne 141, o 121?“ – metė iššūkį „valstiečių“ vedlys. Jo klausimas nesulaukė jokios publikos reakcijos, salėje nepakilo nė viena ranka. „Niekas? Nė vienas? Supratau. Labai įdomi auditorija“, – stebėjosi R. Karbauskis ir šypsodamasis pasitiko nesėkmę. Jis tuoj pat pridūrė, kad, gyventojus apklausus „gatvėje“, gauti kitokie rezultatai. Esą 90 proc. žmonių palaikė Seimo narių skaičiaus mažinimą.

Tačiau J. Sabatauskas priminė 1996-ųjų referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, kai dauguma rinkėjų tokį pasiūlymą taip pat atmetė. Taigi, klausimai išlieka. Kuri – šalininkų ar priešininkų – auditorija iš tikrųjų yra „labai įdomi“? Ar ilgai nekvestionuojama „žmonių nuomone“ galės remtis neginčijamą daugumą Seime iškovojusi partija? Ar sąžiningame referendume Lietuvos žmonės tikrai būtų linkę keisti Konstituciją?

Kai kurias iš šių dilemų išspręs pati ateities tikrovė. Jos belaukiant lieka tikėtis, kad visos Konstitucijos pataisų iniciatyvos ir toliau sulauks deramo visuomenės dėmesio.