Krizės apimti liberalai grimzta vis giliau

lzinios.lt 2018 10 02

Politinės korupcijos byloje figūruojantis Liberalų sąjūdis (LS) nepajėgia išsikapstyti iš duobės. Žadėtų pokyčių, turėjusių grąžinti visuomenės pasitikėjimą partija, nėra, tebesitęsia šios politinės jėgos aižėjimas.
Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Krizės apimti liberalai grimzta vis giliau“

lzinios.lt
Juodas laikotarpis, užklupęs liberalus prieš porą metų, kai į pareigūnų rankas pateko, kaip įtariama, kyšį paėmęs dabar jau buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis, nesibaigia. Vis garsiau kalbama, kad kai kurie liberalai savivaldos rinkimuose dalyvaus ne su partijos vėliava, o susibūrę į rinkimų komitetus. LS pirmininkas Eugenijus Gentvilas jau pripažino, kad tokią idėją puoselėja Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

 

Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, LS reitingai yra žemi. Partijos pakrikimą rodo ir tai, jog kai kuriems jos vadovams staigmena tapo tai, kad esą be jų žinios į Seimo vicepirmininkus valdančiųjų buvo pasiūlytas liberalas Jonas Liesys. Be to, kol kas nematyti, kad kaip partijos kandidatas į prezidentus įvardytas europarlamentaras Petras Auštrevičius rengtųsi rimtai kovai.

Kopūsto lapas ant uodegos

LS pirmininkas E. Gentvilas aiškino, kad po skandalo, kilusio prieš porą metų, partijoje įvyko nemažai pokyčių. Pavyzdžiui, įvesti skaidrumo standartai, nuo 2016 metų į politinius postus renkami liberalai yra nutraukę dalyvavimą viešųjų įstaigų veikloje, deklaruoja savo susitikimus su verslo ar kitų interesų grupių atstovais, atnaujinti partijos įstatai. „Dėl skaidrinimo, manau, atlikome daug pakeitimų. Linkiu kitiems tai daryti“, – kalbėjo jis.

 

E. Gentvilo nuomone, pastaraisiais metais liberalus buvo užklupusi ne viena krizė. LS yra pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje, prieš metus iš partijos pirmininko pareigų pasitraukė R. Šimašius, buvo paviešinta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, kurioje LS vadinamas koncerno „MG Baltic“ projektu. „Nežinau, kas po tokių smūgių, VSD pažymoje parašytų niekų nepatirtų žalos. Žinoma, patiriame reputacijos žalą, kitų dalykų. Tačiau nereikia karksėti, kad oi, blogai. Kaip jaučiuosi? Kopūsto lapas ant uodegos nukrito. Sunkus tas lapas, bet nusipurtėme jį ir einame į priekį“, – kalbėjo LS lyderis.

Liberalai planuoja neblogai pasirodyti kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose. 2015 metais LS atstovai pelnė 226 mandatus. „Suprasdami esamą situaciją, kuriame tokią strategiją, ji „nenutekėjo“ ir, tikiuosi, greitai „nenutekės“, planuojame gauti apie 200 mandatų. Europos Parlamento rinkimuose tikimės vieno arba dviejų mandatų. Dėl prezidento rinkimų dabar sunku pasakyti. Pirmiausia reikia paties kandidato į prezidentus P. Auštrevičiaus įvertinimo arba įsivertinimo. Be jo partija negali priimti sprendimo. Keliame uždavinius pasirodyti kaip galima geriau“, – dėstė E. Gentvilas.

 

Nors kai kurie LS skyriai kalba apie tai, kad savivaldos rinkimuose dalyvaus susibūrę į rinkimų komitetus, E. Gentvilas tikino, kad tokių liberalų – labai nedaug. Esą ne su LS vėliava rinkimuose gali dalyvauti dalis Pagėgių liberalų, esama neaiškumo dėl Utenos ir Vilniaus skyrių.

 

Nesibaigianti įtampa

LS pirmininko pavaduotoja Aušrinė Armonaitė taip pat tikino, kad po 2016 metų į viešumą iškilusio politinės korupcijos skandalo partija nuveikė labai daug. Pirmiausia – mobilizavosi ir neblogai pasirodė Seimo rinkimuose. Tačiau vėliau išryškėjo daug vidaus problemų. Jas, anot parlamentarės, lėmė įtampa partijoje. Ji priminė, kad tuomet LS vadovavęs R. Šimašius sulaukė daug bendražygių kritikos. Kai R. Šimašius atsistatydino, partijos pirmininko rinkimus E. Gentvilas laimėjo vos vieno balso persvara. Tuomet pasirodė VSD pažyma, kurioje LS pavadintas „MG Baltic“ projektu, atskleista, kad vieni liberalai veikė prieš kitus.

 

„Tai nuolatinė vidaus įtampa. Mane, kaip vieną LS narių, nuvylė, kad tai nukreipė dėmesį nuo liberalių idėjų, mūsų darbotvarkės, o būtent ji yra svarbiausia rinkėjams, norintiems, kad liberalai būų garsesni, nedarytų kompromisų atstovaudami šioms idėjoms“, – aiškino A. Armonaitė.

 

Ji apgailestavo, kad daliai partijos kolegų minėti dalykai nėra svarbiausi, jie toliau kursto vidaus kovas ir įtampą. Kad ir kaip būtų, A. Armonaitė teigė, kad liberali partija Lietuvoje bus ir kad jos reikia. „Jeigu LS nori būti būtent ta liberali partija, turi pasidaryti išvadas. Pirmiausia, lyderiai turi vienas kitą palaikyti, o ne kaišioti pagalius į ratus ar kaip nors kitaip vienas kitam trukdyti. Antra, turi būti labai aiškiai atstovaujama programai. Dabar ji yra „pritilusi“. Seime į frakcijos seniūnus kandidatavau būtent norėdama išryškinti, kad tai yra problema, ir siūliau sprendimo būdus. Matau dvi tokias sąlygas. Manau, išsprendus šias dvi problemas, pavyktų reformuoti partiją ir atgauti rinkėjų pasitikėjimą“, – pabrėžė politikė.

 

Krizė tęsiasi

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, po liberalų piktžaizdes apnuoginusio skandalo jokių LS struktūros ar veiklos pokyčių neįvyko.

 

„Šią partiją akivaizdžiai kausto įšalas. Liberalų balsas politikos lauke gerokai susilpnėjęs, beveik negirdimas. Svarbesnių sprendimų LS politikai mėgina ieškoti asmeniškai. Vietos savivaldos rinkimuose kai kurie jų žada eiti su visuomeniniais komitetais, kandidatas į prezidentus yra nematomas, matyt, sprendžia dilemą, ar verta iš viso dalyvauti. O kai be konsultacijų su LS frakcija vienas liberalų skiriamas Seimo vicepirmininku, pakrikimo ženklai tampa dar akivaizdesni“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

 

Kita vertus, anot jo, kiekviena partija, kuri Lietuvos politiniame lauke yra ne vieną dešimtmetį, vis vien turi tam tikrą minimalų rinkėjų skaičių, vadinamąsias paramos grindis. LS atveju tai yra 3–4 proc. šalininkų. Anot A. Krupavičiaus, jei partija pagaliau imtųsi reformų, turėtų šansą per Seimo rinkimus įveikti 5 proc. barjerą. „Tačiau čia yra labai daug sąlygų, kurios šiandien iki galo neaiškios. Apskritai yra kur kas daugiau nežinomųjų nei žinomųjų“, – pabrėžė politologas.

 

Jo manymu, LS veiklos postūmiu turėtų tapti savivaldos rinkimai. „Jiems įvykus bus galima žengti drąsesnius žingsnius – gaivinti LS tokį, koks jis kadaise buvo, arba reorganizuoti į kitą liberalią organizaciją su naujais vadovais. Savivaldos rinkimų rezultatai bus vienas labai svarbių signalų pasirenkant tolesnę strategiją ir taktiką“, – sakė A. Krupavičius.

 

Būtinas naujas laivas

Anot Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus, prezidento rinkimuose LS apskritai nedalyvauja. O tai, kad „eina žinios iš vieno ar kito partijos skyriaus, o svarbiausia – Vilniaus, liudijančios, jog liberalams gėda kandidatuoti kartu su savo partija, galima galvoti, kad partija pradeda byrėti“.

 

„Matyt, savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai bus galutinis taškas. Visiškai aišku, kad E. Gentvilo planas „nuplauti“ partiją, įrodyti, kad piktnaudžiavo tik nedidelė jos narių grupė, nepavyko. Liberalai, nematydami išeities, baidosi savo partijos ir gelbstisi po vieną“, – „Lietuvos žinioms“ teigė V. Valentinavičius.

 

Tačiau ir visuomeniniai komitetai, kurių padedami kai kurie liberalai ketina patekti į savivaldą, nėra tas „švarus lapus“, kuris spręstų pagrindinę problemą. „Rinkėjai, kuriems artimos liberalios vertybės, neturi už ką balsuoti. O partija – ne baronas Miunhauzenas, savęs iš pelkės už plaukų ištraukti nepajėgia. Reikia mesti šį laivą ir konstruoti naują“, – įsitikinęs politologas. Ir tai daryti reikia kuo skubiau, jei norima spėti pasirengti 2020 metais vyksiantiems Seimo rinkimams.

 

„Mano galva, klaida padaryta pačioje pradžioje, kai buvo pasirinktas kelias plautis nuodėmes ir iš principo neigti partijos kaltę. Gynybinė pozicija niekur nenuvedė, reputacija liko suteršta. Gal ir pavyktų perkopti 5 proc. barjerą, tačiau kalbame ne apie laimės išbandymus, o apie tvirtą aiškią politinę organizaciją, už kurią žmonės galėtų balsuoti ramia sąžine. Dabar tie rinkėjai, kurie balsuos už LS, tai darys su nemaža baime. Todėl galima laukti staigmenų“, – prognozavo V. Valentinavičius.

 

Smūgis reputacijai

Prieš metus LS buvo pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), vykdžiusiam parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos verslo įtakos politiniams procesams, skirtoje VSD medžiagoje teigiama, kad 2006 metais įsteigtas LS buvo koncerno „MG Baltic“ ilgalaikis politinis projektas, kontroliuojamas koncerno vadovų. Rašte nurodoma, kad, koncernui siekiant eliminuoti pagrindinius konkurentus statybų versle sostinėje, buvo pasirinktas „politinis“ scenarijus įsteigti faktiškai „MG Baltic“ kontroliuojamą partiją.

 

Seimo NSGK skirtame VSD rašte parlamentaras Vitalijus Gailius vadintas koncerno „MG Baltic“ vadovams parankiu asmeniu. Teigta, kad juos siejo asmeniniai ryšiai ir siekta, jog po E. Masiulio sulaikymo jis taptų LS vadovu. Tam, kaip nurodoma VSD pažymoje, žurnalistas Tomas Dapkus teikė V. Gailiui informaciją apie jo partijos kolegę A. Armonaitę, kurstė europarlamentarą P. Auštrevičių reikšti nepasitikėjimą 2016 metais LS pirmininku išrinktu Vilniaus meru R. Šimašiumi.