V. Landsbergis. Taikus karas

lzinios.lt 2018 07 26

Atimti jiems upės vandenį ir sielos ramybę. Toks Astravo grabo tikslas. Juk elektros galėjom gudams gauti kitur.
Vaizdo rezultatas pagal užklausą „landsbergis vytautas lzinios“

lzinios.lt
O jeigu sprogs, evakuosit sostinę, kurios nesate verti. Neginat.

 

Įskiepyti geopolitinį bejėgiškumą, nuo kurio tik tarėtės pabėgę, nes nuo Astravo likiminės grėsmės negina nė ta jūsų komercinė Europos Sąjunga, nė neįgalinta nuo tokios agresijos apginti NATO. Tad yra ir tas politinis jėgainės statybos tikslas.

Ir dar galimas tikslas – įrodyti jums patiems, kad buvote ir liksite parsidavę maskvėnams, liksite lietuviais – trumpagalviais importuojamų trąšų ir pelnų chalopais.

 

Beje, tai ne vien Lietuvos dilema, bet ir postalininės (neostalininės) Rusijos. Įsivarė į kampą kaip žiurkė. „Aš būsiu baisi, pasiduokit“, – tokios jau atviros agresorių šnekos. Gerai, kad nerealios. „Mes juos taip sumalsim, jeigu išdrįs, kaip dar niekada nebuvo sumalti“, – prasitarė vienas aukštųjų NATO generolų. Taigi – moralinė agonija ir atominės konvulsijos mūsų kaimynystėje.

Pažvelkime, kas ten dedasi.

 

Stagnuojanti diktatūrinė Rusija perėmė, sykiu su kadrais, buvusios sovietijos politinę diplomatinę šantažų taktiką ir ją tobulina. Itin daug reikšmės teikiama tradiciniam mulkinamajam žodynui (žodžiai išvirkščiom reikšmėm), tad orveliškajai išverstaprasmei kalbai. Juk tie slabakai vakariečiai net neišdrįsta pasiųsti po velnių kokio S. Lavrovo, bet nuolankiais korektiškais veidais klausosi nesąmonių. Kapituliacijos pradžia. Taip, Kremlius išmaniai naudojasi tiek Vokietijos kompleksais dėl kartu sukelto, o jos pralaimėto karo, tiek naujoviškomis vakariečių silpnybėmis, kaip garsusis „politinis korektiškumas“. Tai atsisakymas vertinti ir kalbėti tiesiai. Anot Vladimiro Bukovskio, nuodijamo Londone ne poloniu ar „novičioku“, o šmeižtu, „politkorektiškumas blogiau už leninizmą“.

 

Galų gale Vakaruose pradėtas moksliškai nagrinėti putinizmas. Stoka, deja, istorizmo, net rusų disidentai demokratai neparūpina analitinių įžvalgų apie Rusiją po V. Putino.

 

Jeigu ji bus. Realybė tokia, kad vienintelė proga Rusijai išlikti – eiti su Europa, būti Europa. Tektų jungtis į kitokią politinę civilizaciją. Būti ne Kinija ir ne Kinijos priedu tuščiame šiaurės žemyne. Todėl žygiuojantieji Kremliuje prieš Europą (pirmiausia ES) – tiesiog nukvakėliai. Išgirskit, kremliečiai: ne prieš Europą, o su Europa! Kitas variantas būtų – kad jie, naciai iš meškų kampo, sąmoningai dirba Rytų imperatoriui Pekine.

Verta apsidairyti. Geografiškai artimas, pusiau Europai prisiskiriantis Kazachstanas, net Kirgizija, renkasi lotynų abėcėlę, kratosi kirilicos. „Rusų pasaulis“, gal įspūdingai atrodantis Treptovo parke Berlyne, griūva viso pasipūtusio putinizmo akivaizdoje. Jei režimo adeptai jau visai nemąsto, tai griebsis didelio karo, kuriuo nesiliauja gąsdinę. Jokių kitų kelių nė nemėgina. Pavyzdžiui, kad taika yra pergalė. Tarkime, Europos Taika, jei ne popierinė.

 

Na, tuo metu sumąstė vietinį branduolinį hibridinį karą „Taikusis atomas“, tai net nejuokinga. Likimas taip lėmė, kad maskvėnų „Drang“ į Europą – per Lietuvą. O Lietuva ginsis, gins Europą ir savo sąjungą NATO. Žinoma, jei Lietuvos-Europos-NATO vadai pasirodys nesukiužę ir nepapirkti. Todėl agresoriui tokia svarbi naivių europiečių antipatija pirmiausia Amerikai. Kontora dirba. Bet ji gaus į nugarą ir kris nuo to smūgio.

 

O ar Lietuva nesukiuš, kai patirs, jau po poros metų, milžinišką „realistų“, pragmatikų ir imperofilų spaudimą „neboikotuoti“, dalyvauti, „rūpintis saugumu“ ir „nekliudyti tarptautinei prekybai“ nešvaria elektra... Džiaugsimės papirkimais į kairę ir į dešinę, ir iš abiejų pusių.

 

Paspęs, jei dar nepaspendė, visokių neva techninių ir todėl slaptų sutartėlių, kuriomis Lietuva legitimuos naująjį nuodijantį monstrą Vilniaus vartuose.

 

Ko priešinatės, jei pasirašėt! Juk neprieštaravot, kai satrapinei Baltarusijai buvo atšaukiamos ES sankcijos ir svarstoma parama energetikai, tad Astravo ešafoto statybai. Kaip tik buvo momentas tarti žodį pasauliui girdint.

 

Dabar neatsitiktinai matom, kaip mus daro blogus dėl nepaklusnumo ir sukilimų, dėl Kovo 11-osios ir kam skriaudžiam M. Golovatovą, apskritai dėl atsisakymų pūsti kaip visi. Vienas Lietuvos blogumo įrodymų bus ir atsisakymas pirkti, ko nenorime. Išties, kas ir kada nustatė, kad turguje privalu pirkti iš Ivano, nes kitaip tu priešiškas? O jei neperki Aliaksandro morkų, tai jį „boikotuoji“?

 

Nenorėčiau, kad mums tą aiškintų putinistai iš Briuselio. Nepristigsime savų, „mūsiškių“.

 

Štai kada prireiks vadovams nepaprastos valios ir tikėjimo laisve! Tačiau ką išsirinksime?

 

Tegu jau pasisako kandidatai, kaip elgsis.

 

Prieš keliolika metų kur nors konferencijose juokais pasiūlydavau – laikas Vakarams pradėti visiškai „slaptas“ derybas su Kinija, kad perspektyvoje bent kokius du šimtmečius nesibrautų vakarop už Uralo. Iki Uralo tegu ramiai sau ima per demokratinius rinkimus ir dirba. Ar Kremliuje sukirbės tąsyk paskutiniai smegenų likučiai, niekas nežino. Bet pajuokaudavau.

 

Dabar juokų laikai baigėsi, reikės tikrų apsisprendimų. Karas – ne išeitis. Siūlau Konstituciją žmonėms. Žinoma, nežmoniškam Astravui joje nebūtų vietos.