600 vaikų laukia lietuviškų darželių

Aušra VIRVIČIENĖ, 2018 03 30

Nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“, Nr. 3 (845), 2018 m. kovo 31 d., p. 8–9

„Vorutos“ laikraštis ir svetainė www.voruta.lt ne vieną kartą rašė apie, regis, visiškai absurdišką situaciją – Pietryčių Lietuvoje esančiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose tėveliai neturi galimybių leisti savo atžalas į lopšelius ir darželius, kuriuose ugdymas vyktų valstybine lietuvių kalba. Lenkų kalba – prašom, rusų – taip pat. O štai lietuvių kalba – ne, nes nėra vietų.

A. Virvičienės nuotr.

O vietų nėra todėl, kad poreikis didžiulis. Didinti vietų skaičiaus, pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybė (ji, pagal Švietimo įstatymą privalo tą daryti) akivaizdžiai nenori.

 

Vilniaus rajono savivaldybės taryboje Taryboje yra 10 deputatų, nepriklausančių LLRA-KŠS partijai, pasakoja mums Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas, jis, beje, taip pat yra ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys. „Mes kiekvieną posėdį poniai merei ir kitiems deputatams primename, kad yra eilės į ikimokyklines ugdymo įstaigas Vilniaus rajone, kuriose vaikai ugdomi valstybine lietuvių kalba. Primename, kad Vilniaus rajone laukiančiųjų yra net 600 vaikų! Šiuo metu. Į darželį. Tačiau šios temos vengiama visokiais būdais. Tuo pačiu metu ŠMM Regioninių mokyklų skyrius jau yra įsteigęs 640 darželinių vietų. Jos yra gatavos, padarytos, veikiančios. Remiantis turimais duomenimis, jeigu tik būtų kur, į lopšelius ir darželius Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose tuojau pat būtų atvesta apie 600 vaikučių. Į grupes, kuriose ugdoma valstybine kalba. Tačiau vien todėl, kad galimybės mokytis valstybine kalba Vilniaus rajono savivaldybė nesuteikia, šiame rajone gyvenantys tėveliai gyvenamąją vietą įvairiausiais būdais registruoja Vilniaus mieste ir savo atžalas veda į Vilniaus mieste veikiančias ikimokyklinio amžiaus grupes“, – situaciją trumpai apibūdina tarybos narys Jonas Vasiliauskas.

 

Viskas paprasta – jeigu Vilniaus rajone oficialiai padaugėtų tokių gyventojų, tai jie ir balsuoti eitų ten, kur gyvena ir už Vilniaus rajone kandidatūras iškėlusius politikus. Ir kas gali paneigti, kad balsų persvara gali nugarmėti visai ne ten, kur nori dabartinė rajono valdžia? Kam to reikia? Kad ir neprireiktų, tikslinga apriboti galimybę lavinti vaikus valstybine kalba. Štai kokia paprasta ta politika...

 

Riešės gyvenvietėje prašė lopšelio, gavo – darželį

Aišku ir tai yra geriau, negu nieko. Dar prieš metus rašėme, kad Riešės gyvenvietė yra suskirstyta į dvi – Didžiosios ir Mažosios Riešės. Ir seniūnijos yra dvi – Avižienių ir Riešės. Riešės seniūnijoje ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurioje vaikai būtų ugdomi valstybine kalba, nėra (2017 metų balandžio 24 d.

duomenys – aut. pastaba). Čia gyvena apie 5–6 tūkstančiai gyventojų. O pagal Švietimo įstatymą vaikai turi eiti į tas švietimo įstaigas, kurios seniūnijai jie priklauso. „Tai kur eiti?“ – retorinį klausimą tada uždavė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, Riešės bendruomenės pirmininkas Artūras Želnys. „O dabar apie darželį lietuvių ugdomąja kalba. Ir apie tą remontuojamą priestatą. Kada tapau Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariu, pradėjau kalbėti be sustojimo – eilėje į darželį laukia daugiau kaip 200 vaikų. Ką daryti? Per penkerius metus buvo atidarytos tik dvi grupės, į kurias galėjo ateiti 50 vaikų. O tas priestatas remontuojamas, jau nežinau, kiek metų.“

 

Paklaustas, ar baigėsi tas amžiaus remontas, ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas tik atsiduso. „Galų gale tą darželį atidarė, jis veikia. Bet jis yra ne lopšelis. Nors techniškai yra padarytas kaip lopšelis. Grindys, kaip ir privalo būti, yra šildomos, todėl tai galėtų būti lopšelis. Bet Vilniaus rajono savivaldybė demonstratyviai padarė darželį, kad mažiau būtų norinčių į jį patekti, nes realybė tokia, kad paprastai tėvai pageidauja lopšelio. O jie paskelbė, kad priima darželinukus, o ne lopšelinukus. Per 20 metų padarė priešingai, nei pageidavo šioje vietovėje gyvenantys žmonės“, – pasakoja J. Vasiliauskas.

 

Viltį įkvepiantys pokyčiai Buivydiškių pagrindinėje mokykloje. Bus progimnazija?

Prieš 22-us metus buvusi Vilniaus apskrities administracija Buivydiškių dvare, kuris minimas dar XVI a., įsteigė pagrindinę mokyklą. Nors dvaro rūmai metus skaičiuoja šimtmečiais ir jiems būtinas rimtas remontas, net ir XXI-ajame amžiuje vis dar geba teikti pastogę ribotam skaičiui mokinių.

 

Už Buivydiškių pagrindinės mokyklos, pakalnėje, jau daug metų stovi tuščias angaras, kuriame sovietmečiu buvo laikoma įvairiausia žemės ūkio technika. Tais laikais dvaras priklausė Buivydiškių žemės ūkio technikumui. Šiandien tikimasi, kad senojo angaro vietoje iškils progimnazija, kurioje galės mokytis beveik dviem šimtais daugiau moksleivių, nei dabar. Jame turėtų įsikurti pradinė ir pagrindinė mokyklos iki aštuntos klasės.

 

Buivydiškėse jau įvyko visi projektavimo darbai. Greitu laiku bus paskelbtas konkursas, pinigai konkursui jau yra numatyti, prasidės statybos. „Renovuosime, trumpai kalbant, angarą. Angaras turėtų tapti mokykla, kurioje tilptų 200 vaikų. Buvo šiokių tokių nesklandumų iš Vilniaus rajono savivaldybės pusės, juos įvardyčiau kaip politinius, tačiau projektavimo darbai įvyko, Kultūros paveldo departamentas viską suderino, tad projektą jau turime“, – sako J. Vasiliauskas.

 

Be to, planuojama ir Eitminiškių gimnazijos, kurioje vaikai jau nebetelpa, plėtra. Taip pat jiems labai reikalinga sporto salė. Todėl yra nupirktas gyvenamasis namas, kuriame bus pradėti reikalingi mokyklos plėtrai darbai.

 

„Laimė, yra Vyriausybės planas, kuriame numatytos konkrečios priemonės, – smulkiau aiškina ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas. – Per trejus metus yra numatyta įsteigti 12-ika darželio grupių. Tai sudaro 240 vietų. Sudervė irgi patenka į šį planą. Praėjusiais metais mes įsteigėme ir visiškai užpildėme 2-i grupes. Šiemet turime įsteigti 4-ias darželinukų grupes. Kitais metais – dar 5-ias. Šalčininkų rajone, Turgeliuose, šią vasarą įsteigta visiškai nauja grupė, Juodšiliuose –

įkurta priešmokyklinė grupė, įrengta nauja klasė. Ją įrengti padėjo Vytauto Landsbergio fondas. Juodšiliuose reikia plėsti ir stadioną, – naujienomis dalijasi J. Vasiliauskas. – Visa, kas paminėta, vyksta visai sėkmingai. Pietryčių Lietuvos mokykloms Vyriausybės plane yra numatytos labai konkrečios priemonės. Ir jos yra vykdomos.“

 

Tūkstantinė gimnazija Riešėje, Bukiškių gyventojams – nauja pagrindinė mokykla

Vilnius didėja, jo priemiesčiai plečiasi, auga. Į Vilniaus rajoną nuolatiniam gyvenimui keliasi vis daugiau jaunų šeimų. Ir nebūtinai lietuvių. Daug yra mišrių. Ir, kas įdomiausia, šie jauni žmonės labai gerai suvokia, kad nepriklausomai nuo tautybės jų atžala privalo gerai mokėti valstybinę kalbą. Dėl ateities, galimybių. Na, o jei jis dar gerai moka gimtąją tėvelių kalbą, tokio žmogučio perspektyvos yra kur kas šviesesnės.

 

Todėl visai nekeista, kad Vilniaus rajono Riešės gimnazijoje mokosi ne vien lietuvių tautybės vaikai. „Yra nemažai vaikų iš mišrių šeimų, kažkada skaičiavome, – net apie 17-a procentų. Ir darželius lanko vaikučiai, kalbantys rusų kalba, auklėtojos su jais kalba lietuviškai, tačiau to pageidauja patys tėvai, suprasdami, kad vaikas turi gerai mokėti valstybės, kurioje gyvena, kalbą. O gimtąją – tebūnie tai rusų, lenkų, ar kita – visuomet mokės“, – sako Riešės gimnazijos direktorė Lina Miliuvienė.

 

Riešės gimnazijoje mokiniai ugdomi nuo pirmos iki 12-kos klasės, yra ir priešmokyklinio ugdymo grupės. Iš viso gimnazijoje pernai mokėsi 860 vaikų. Mokinių skaičius kas dieną vis didėjo, todėl verkiant reikėjo statyti priestatą, kad būtų patenkinti visų, norinčių mokytis šioje gimnazijoje, lūkesčiai. Dar visai neseniai, pernai, vaikams teko mokytis ir bibliotekoje, ir net Aktų salėje. Dėl šios priežasties buvo panaikintas mokytojų kambarys ir skaitykla, nes vaikai fiziškai nebetilpo į mokyklą.

 

Riešės gimnazijos priestatas buvo pastatytas ir atidarytas, Riešės gimnazija tapo tūkstantine. Iškilmėse dalyvavo Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, ministerijos kancleris Tomas Daukantas.

 

„Poreikis buvo milžiniškas, nepaprastai džiaugiamės, kad viską, ką suplanavome, pavyko įgyvendinti net anksčiau laiko, – sako J. Vasiliauskas. Kalbant apie Riešės gimnaziją, nevalia pamiršti gerų naujienų ir iš Bukiškių skyriaus. Čia buvo atidaryta 5-a klasė, o tai reiškia, kad pradinė Bukiškių mokykla tampa pagrindine. Bukiškėse gyventojų daugėja, poreikis yra, todėl neabejojame, kad palaipsniui Bukiškių skyrius taps aštuonmete mokykla. Vėliau bus matyti. Bendoriuose, netoli Bukiškių, privačiame name buvo įsikūrusios kelios ikimokyklinukų grupės. Dabar jos yra perkeltos į Bukiškių pagrindinę mokyklą. Šiuo metu čia yra 6-ios darželio grupės, visiškai pilnos trys klasės ir beveik užpildyta ketvirta“, – geras naujienas vardija ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas J.Vasiliauskas. ŠMM kanclerio Tomo Daukanto pastangomis buvo skirtas papildomas finansavimas. Kalbant apie kitus metus, pasak kanclerio, Bukiškių Žemės ūkio mokykla planuoja išsikelti į naujas patalpas ir likęs laisvas korpusas bus pritaikytas aštuonmetės mokyklos poreikiams.

 

Geros naujienos iš Vaidotų ir ateities planai labiausiai nuskriaustoms vietovėms

ŠMM Regioninių mokyklų skyriui Pietryčių Lietuvoje priklauso 12-a mokyklų ir 6-i skyriai. Labai stipriai pažengė į priekį iki tol buvę nepelnytai skriaudžiami Vaidotai. Pradinė mokykla persikėlė į Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokyklą, į atskirą korpusą, kuriame vaikai bus mokomi valstybine kalba. „Naujasis direktorius V. Kazlauskas drąsiai ėmėsi didelių iniciatyvų ir šiuo metu turime jungtinį komplektą – 5 ir 6 klases. Tai reiškia, kad šiuose pastatuose, kurie dabar priklauso ŠMM, netolimoje ateityje atsiras 8-tos klasės ir ta plėtra vyksta. Vaidotuose šiuo metu yra dvi darželio grupės. Tačiau mes analizuojame situaciją ir jeigu atsiras poreikis (yra ir privačių lėšų, bet aišku, kad didžiąją dalį lėšų skiria valstybė), gali būti įkurtos dvi darželio grupės“, – sako Jonas Vasiliauskas.

 

Šiemet lietuvių švietimo draugija „Rytas“, kuriai vadovauja jos pirmininkas Algimantas Masaitis, ilgametis šio krašto žinovas, darbuotojas, patriotas, ŠMM kancleriui Tomui Daukantui įteikė padėką už plėtrą. „Pirmiausiai, mus labai įpareigoja naujasis Vyriausybės planas, o kita – buvo pasitarimas VRM, kur buvo sukviesti ministrai ir viceministrai iš Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos. Šiame pasitarime nutarta, kad ministerijos iš savo vidinių resursų, iš ES pinigų turėtų dar labiau didinti šiam kraštui dėmesį“, – naujienas pasakoja Jonas Vasiliauskas.

 

„Kaip jau minėjau, Turgeliuose atidaryta nauja darželinukų grupė, nors Šalčininkuose gyventojų mažėja. Juk žinome, daug kur dėl mažėjančių gyventojų skaičiaus yra uždaromos mokyklos, skyriai. Mes, ŠMM Regioninių mokyklų skyrius, jokių mažinimų niekur nedarysime. Pavyzdžiui, tokia ribinė pagrindinė mokykla yra Butrimonys. Tačiau mes viską paliekame taip, kaip yra. Vis tik, jeigu visai ištuštės apylinkė, mes skirsime autobusiukus ir pasirūpinsime, kad vaikas kuo greičiau pakliūtų į mokyklą, kad nebūtų vežiojamas porą valandų, iki bus surinkti visi moksleiviai. Ties šiuo klausimu mes dirbame labai intensyviai, nes nėra gerai, kai vaikas turi keltis nenormaliai anksti.

 

Šalčininkų rajone, kaip ir visur kitur, vaikų skaičius kaimuose mažėja, tačiau, nepaisant visko, jokių mokyklų mažinimo ir uždarymo nebus.

 

Galėčiau pasakyti, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonai yra du visiškai skirtingi rajonai. Šalčininkų rajone viską tvarkyti, susitarti su valdžia yra kur kas lengviau ir paprasčiau, nei Vilniaus rajone. Galbūt dėl to, kad Vilniaus rajono valdžia turi tokių nepragrįstų baimių kaip gyventojų skaičiaus augimas. Vilniaus rajono valdžia pagal įstatymą turėtų steigti mokyklas ir ikimokyklinio amžiaus vaikų grupes, kuriose ugdoma ne tik lenkų ar rusų kalbomis, bet pirmiausiai – valstybine lietuvių kalba. Jie to nedaro, todėl mes, ŠMM Regioninių mokyklų skyrius, ir kuriame naujas švietimo įstaigas visiems Lietuvos piliečiams.

 

Kalbėdami apie itin jautrią, vis dar daug laiko ir lėšų reikalaujančią plėtrą, negalime nutylėti Rastinėnų–Bubų bendruomenės prašymų. Yra modeliuojami keli variantai: nuomoti patalpas ikimokyklinio ugdymo įstaigai, pirkti modulius arba statyti karkasinį pastatą. Šiuo metu jau yra įvykę du konkursai. Bėda ta, kad tame krašte nėra konkurencijos ir kainos, švelniai tariant, gerokai kandžiojasi. Be to, mes pasižvalgėme po kitas Lietuvos savivaldybes, kur yra panašios problemos. Tokią situaciją radome prie Šiaulių, sodų bendrijoje. Ten jau yra padaryta viena modulinė grupė. Taigi – precedentas, pavyzdys jau yra. Įkurti tris modulines grupes ir būtų mūsų tikslas. Rastinėnų–Bubų bendruomenės problema yra prioritetinė. Žinoma, mes bandėme susitarti su Vilniaus rajono savivaldybe, kad ji priimtų darželinukus į savo mokyklos pastatą. Taip pat siūlėme, kad Čekoniškėse ir Rastinėnuose būtų įkurtos naujos grupės. Apžiūrėjome patalpas, vietos pakankamai, vietiniai darbuotojai sutinka, bet savivaldybė tam reikalui nepritarė. Viskas lieka kaip buvę. Todėl mes rankų nenuleisime, jeigu Vilniaus rajono savivaldybė atsisako steigti grupes, kuriose vaikai būtų ugdomi valstybine kalba, pagal Švietimo įstatymą tą padarysime mes.

 

Ažulaukėje irgi įvykę visi projektavimo darbai ir yra paskelbtas konkursas techninei statybai. Šiemet statybos prasidės. Senajame pašto pastate mokiniai nebetelpa, todėl šalia bus statomas naujas pastatas, pradinė mokykla ir darželis. Ažulaukės ikimokyklinio ugdymo įstaiga priklauso Eitminiškių gimnazijai, yra jos skyrius. Pastatas yra prastos būklės, todėl su paštu esame sutarę, kad kai pastatysime mokyklą, jį nugriausime. Tačiau jeigu tik Lietuvos paštas pageidaus, esame sutarę, kad skirsime jam 18 kv. m patalpą su atskiru įėjimu. Žinoma, kaip visada mes (ŠMM – aut. pastaba) mėginome tartis su Vilniaus rajono savivaldybe, kad pastaroji skirtų ištuštėjusios Ažulaukės mokyklos pastatą. Pastatas tuščias todėl, kad nebeliko nei vieno vaiko, kuris lankytų šią ugdymo įstaigą lenkų dėstomąja kalba. Tačiau Vilniaus rajono savivaldybė nusprendė tuščiame, mokymui, ugdymui pritaikytame pastate įkurti muziejų. Tokiu būdu švietimo įstaigai vietos nebeliko... Todėl mes tęsėme derybas su Lietuvos paštu ir iš jų įsigijome tas mažytes patalpas“, – naujienomis apie švietimo padėtį Pietryčių Lietuvoje su „Vorutos“ skaitytojais pasidalijo ŠMM Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas.